„(...) Paskleista žinutė neatitinka realybės ir klaidina pacientus! Apgailestauju, kad buvo klaidingai interpretuoti faktai iš ekspertų dalykinės diskusijos!
Taigi paaiškinu. Ministerija niekada nesiruošė ir nesiruošia taupyti pacientų sąskaita, nustatydama, kad paciento gydymo kaina negali viršyti 30 000 eurų. Tokie teiginiai neatitinka realybės, yra klaidinantys ir absurdiški!“, – feisbuke rašė A. Veryga.
Pasak jo, jau ir šiandien vieno reta liga sergančio paciento gydymo vidutinė kaina viršija 200 000 eurų per metus ir niekas nesiruošia jos riboti.
„Šiuo konkrečiu atveju kalbama apie sveikatos technologijų vertinimo metodikas, kurias turi nusistačiusios šalys, kuomet esant ribotoms finansinėms galimybės ir labai daug kompensavimui pateiktų vaistų tenka spręsti, kuriuos medikamentus pradėti kompensuoti pirmiausia, kuriuos vėliau ir kurie galėtų išgelbėti daugiausia gyvybių. Tuo tarpu neveiksmingi vaistai neturėtų būti kompensuojami“, – rašė ministras.
Pasak jo, tai buvo tik dalykinė ekspertų diskusija, kaip būtų galima užtikti patį geriausią ir veiksmingiausią gydymą pacientams veiksmingiausiais vaistais.
„Juk būna ir taip, kad vaistai netinka, juos reikia keisti kitais – veiksmingais. Būtent apie tai ir diskutavo ekspertai. Be to, net ir nusistačius kažkokią sumą vienam medikamentui, išimtys taikomos, jei jos gali išgelbėti gyvybes. Taip pasielgė, pvz. Jungtinė Karalystė, apsisprendusi kompensuoti skiepus nuo meningokoko, nors suma akivaizdžiai viršijo jų pasitvirtintas tvarkas. Jie pasirinko, kas geriausia pacientams. Tad ir Lietuvoje diskutuojama, kaip būtų galima analogiškas praktikas pritaikyti ir mūsų šalyje“, – rašė A. Veryga.
Ministras patikino, kad pacientų gydymo suma nėra ir nebus ribojama.
Ministerija pabrėžė, kad ši suma yra išvestinis rodiklis, skirtas deryboms su valstybės įsigijamų vaistų gamintojais, o ne vieno paciento gydymo kainos ribai nustatyti.
„Ekspertų lygiu diskutuojama, kaip vis dėlto efektyviau nupirkti brangiausius vaistus pacientui, bet jokiais būdais neribojant vienam pacientui skiriamos gydymo sumos“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
„Tai neturi jokio ryšio su vieno paciento gydymo kaina“, – teigė jis.
Įvedama nauja sąvoka
Ministro įsakymo projekte dėl vaistų įrašymo į kompensuojamųjų sąrašus yra įvedama nauja sąvoka „referencinė kaštų naudingumo vertė“.
Tai kriterijus, skirtas kaštų ir naudos analizės dėka apskaičiuoti, kiek preparatas kainuotų norint užtikrinti kokybiškus vienerius sergančiojo gyvenimo metus, sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
Pasak jos, 30 tūkst. eurų šio kriterijaus riba „padėtų Lietuvai (...) atsirinkti pačius ekonomiškai naudingiausius ir efektyviausius vaistus“.
Anot viceministrės, ši riba būtų naudojama derantis su brangių, bet rinkoje alternatyvų turinčių vaistų gamintojais, norint įsigyti gydymo priemones už mažesnę kainą.
Jeigu vaistas viršytų tvarkoje numatytą referencinę vertę, bet būtų vienintelis rinkoje, gydantis nuo konkrečios ligos, jis vis tiek būtų perkamas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė taip pat pabrėžė, kad šis kriterijus nebus naudojamas valstybei apsisprendžiant dėl vaisto pirkimo. Anot jos, svarbiausia sąlyga valstybei perkant vaistą liks jo veiksmingumas.
A. Verygos duomenimis, šiuo metu gydyti reta liga sergantį asmenį Lietuvoje valstybei vidutiniškai kainuoja apie 200 tūkst. eurų per metus, o išimtiniais atvejais suma gali siekti ir milijoną eurų.
LRT televizija šeštadienį skelbė, kad viršijus 30 tūkst. eurų asmeniui gydyti, būtų nerekomenduojama kompensuoti medikamentų.
Ligonių kasos duomenimis, pernai valstybė kompensuojamiems vaistams išleido daugiau nei 200 mln. eurų.