aA
Panašu, kad Lietuva sureagavo į karantiną – didžioji dalis visuomenės gerbia šį sprendimą ir supranta, kodėl tokių priemonių imtasi, sako ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Ir nors šiandien užfiksuotas pirmasis asmuo, kuris užsikrėtė koronavirusu nebūdamas išvykęs iš šalies, anot ministro, dar negalima sakyti, kad Lietuva iš pirmojo scenarijaus perėjo į antrąjį, kai viuso plitimas yra didelis, o užsikrėtusiųjų kontaktai – nebeatsekami. Pokalbis su ministru apie veiksmus, siekiant sustabyti koronaviruso plitimą ir naujausius atvejus – „Delfi Dėmesio centre".

– Ministre, apiūdinkite naujausią padėtį.

– Turime patvirtintus 33 atvejus ir šiek tiek pasikeitusią situaciją, nes turime nustatytą pirmą klasterinį atvejį, kai užsikrėtė mūsų šalies gyventojas, kuris nebuvo išvykęs į užienį, tai yra šeimos narys žmogaus, kuris parvyko iš kitos šalies. Tai yra vyresnio amžiaus gyventojas. Tai šiek tiek keičia situaciją, bet neesmingai, nes tai yra klasterinis atvejis, pilnai atsekamas, kai žinome, nuo ko užsikrėtė. Tad to tikrojo plitimo kol kas Lietuvoje nėra identifikuota, kai plinta asmenims, kurio užsikrėtimo šaltinio paaiškinti jau nebūtų galima.

– Iš tiesų tas pirmasis atvejis, kai žmogus užsikrėtė nuo šeimos nario, kovo 11 d. grįžusio iš Jungtinės Karalystės, nes tas nesilaikė saviizoliacijos. Tad sakote, kad dar neprasidėjo kažkoks naujas etapas?

– Tam tikras prasidėjo, bet jis labiau yra simbolinis. Kaip ir sakiau, yra pirmasis asmuo, kuris užsikrėtė nebūdamas išvykęs iš Lietuvos. Bet dar negalime sakyti, kad Lietuva iš pirmojo scenarijaus perėjo į antrąjį, kada yra didelis plitimas, jau nebe klasteryje – kol kas dar neturime tokio identifikuoto atvejo. Panašu, kad jo nėra, nes jei jis tikrai būtų labai didelis, jau turėtume nemažą skaičių žmonių, kurie turėtų pakliūti į ligonines su sudėtingais sutrikimais.

– Ministre, išeiti pasivaikščioti į lauką yra neuždrausta, legalu, parkai pilni žmonių, bet taip pat pilnos vaikų žaidimo aikštelės. Vingio parke yra net dviračių nuomos punktas. Ketinate ne tik informuoti, bet galbūt ir kažkaip reaguoti dėl viešų vietų?

– Matyt, teks. Pirmiausia pasidžiaugsiu, kad išėjus į gatvę aiškiai matosi, kad Lietuva yra labai sureagavusi į karantiną, tikrai didžioji dalis gyventojų gerbia sprendimą ir supranta, kodėl tos priemonės yra priimtos. Stengiamės informuoti gyventojus, paaiškinti, kodėl nereikia būriuotis, kodėl reikia vengti kaip galima labiau kontaktų, nes tai yra plitimo galimybė.

Bet jei vis dėlto yra atvejai, vykdoma veikla, kai žmonės renkasi į vieną vietą ir yra užkrato plitimo tikimybė – žinoma,kad reaguosime.

– Ar planuojate kažkokius privalomus sprendimus? Galbūt apibrėžti teisę judėti tiksliau? Ką daryti su vaikų žaidimo aikštelėmis?

– Jei toje aikštelėje žaistų vienas vaikas, matyt, nėra prasmės drausti. Bet jei ten susirenka keli, tai jau yra problema. Dėl ko nebeleidžiame, kad vyktų ugdymo procesas, kad nebeveiktų darželiai – manau, pirmiausia tėvai turėtų turėti supratimą, kad vaikai nesirgs sunkiai, jie tiesiog užsikrės vienas nuo kito ir tą užkratą parneš namo tėvams, seneliams, kurie jau gali būti rizikos grupėje, ir tas užkratas gali kažkam pasibaigti mirtimi.

Matyt, mums trūksta to supratimo, tikriausiai turėsime aiškiau iškomunikuoti. Jau sakėme, kad ugdymo proceso stabdymas yra ne dėl to, kad vaikai paatostogautų – yra labai aiški žinia, kad jie turi nesirinkti į grupes, nekeliauti pas draugus, turi pabūti namie. Suprantame, kad vaikams tai yra labai didelis iššūkis – išsėdėti namuose, kai oras yra labai geras. Net jei ir norisi eiti kažkur pažaisti, tada tėvai turėtų skirti laiko vaikams ir pabūti su jais, nueiti kažkur, kur tie vaikai nebūtų grupėje.

– Pakalbėkime apie Šeškinės poliklikos atvejį – koronavirusas patvirtintas šeimos gydytojui. Kaip bus elgiamasi toliau?

– Jau yra elgiamasi – yra priimti sprendimai dėl įstaigos. Kiekvienu atveju tai bus labai individualu, priklausys nuo to, kiek konkretus asmuo bus bendravęs su kitais darbuotojais. Pacientų situacija yra viena, nes juos visus įmanoma atsekti, su kuo buvo bendrauta, informuoti juos ir duoti nurodymus dėl izoliacijos.

Bet jei tai yra personalas, suprantame, kad juos irgi reikia izoliuoti, tai priklauso nuo įstaigos, kiek kontaktų bus buvę, ir ar izoliavus įstaiga dar gali veikti. Šiuo atveju, matyt, institucija priėmė tokį sprendimą, apsispręsdama veiklos atsisakyti. Bet tai tikrai nėra absoliučiai vienodas atvejis.

Panevėžio ligoninėje buvo nustatyti kontaktai, medikai izoliuoti, bet ligoninė darbo nesustabdo, nes tie izoliuoti kontaktai nenulemia įstaigos darbo stabdymo.

– Šeškinėje poliklinika sustabdyta, Panevėžio ligoninė veikia, ir ten gydomas sunkiausias ligonis, izoliuotas penkiasdešimt vienas medikas, bent kiek teko matyti paskutinėje viešoje informacijoje. Iki to diagnozavimo žmogus gydytas dviejose ligoninėse, medikai su juo kontaktavo be apsaugų. Apskritai, įmanoma tokioje situacijoje rasti tuos kontaktavusius?

– Visiškai šimtu procentų atrinkti yra sudėtinga, bet jei tai yra pacientas, tai tikrai įmanoma. Nes paprastai medikai atsimena, ką jie konsultavo. Tikrai įmanoma juos atrinkti. Problema yra tik tuo atveju, jei žmogus lankosi kažkokioje viešoje vietoje, kavinėje ar parduotuvėje, ir žmonės gali tiesiog neatsiminti, kokiu laiku jie buvo ir pan. Tada sudėtingiau. Gydymo įstaiga nėra pati sudėtingiausia situacija kontaktų paieškos prasme. Bet ji problematiška dėl to, kad jei „iškrenta" daug medikų, pati įstaiga gali tiesiog nebegalėti funkcionuoti, nes nebeužtenka personalo funkcijoms vykdyti.

– Taip, 51 medikas izoliuotas Panevėžio ligoninėje. Tai – esmingas smūgis gebėjimams gydyti žmones, bet dar ne kritinis, suprantu?

– Ne, ne kritinis. Supraskime, kad yra ir pavaduojančių medikų, ir darbo grafikus galima perdėlioti. Galų gale, visos įstaigos yra gavusios nurodymus atsisakyti tam tikrų planinių dalykų, kurių atsisakymas nesukeltų realios rizikos grėsmės pacientui, kad jo būklė blogėtų iki būtinosios pagalbos. Taigi, įstaigos tam tikrą resursą turi. Bet žinoma, kad reikia saugoti, žiūrėti tuos kontaktus, izoliuoti. Supraskime, kad medikai ne visam laikui „iškrenta" – jie pabus izoliacijoje, kiek priklauso, dvi savaites, ir į darbą sugrįš.

Draudimai Lietuvoje koronaviruso karantino metu
Draudimai Lietuvoje koronaviruso karantino metu
© DELFI montažas


Visuomenės sveikatos centras pasidalino užsikrėtusių žmonių maršrutais iki diagnozuojant ligą. Ar žinote, ar daug žmonių kreipiasi, skambina, registruojasi? Ar tai yra reikalinga informacija? Daug kas bando atsekti, ar nesusilietė su sergančiais?

– Man teko ir asmeninių žinučių gauti, kai žmonės sako, kad buvo kažkokioje parduotuvėje, kaip jiems dabar elgtis. Suprantu, kad žmonės skaito, stengiasi ieškoti savęs, ar nebuvo kažkokiame kontakte. Tai yra aiškus ženklas jiems, kad reikėtų labai atidžiai savo sveikatos būklę stebėti, ir, jei įmanoma, saviizoliuotis, vengiant kažkam kitam tą užkratą perduoti. Žinau, kad domisi, bet supraskime, kad nėra labai daug tos informacijos, nes asmenų skaičius yra santykinai nedidelis, absoliuti dalis, išskyrus vieną, yra parvykę iš kitų šalių ir daug tų kontaktų ne visi turėjo. Yra vienas kitas atvejis, kur asmenys pakeliavo, pasivažinėjo autobusais, nuėjo į maitinimo įstaigą, pas odontologą. Kol kas tai nėra didelis atvejų skaičius.

– Kiek šiuo momentu jau ištirta mėginių ir kiek kontaktinių asmenų stebima?

– Gaila, nepasižiūrėjau į paskutinius duomenis. Yra keli šimtai, jei gerai prisimenu. Nenoriu suklaidinti, jei gerai prisimenu, ištirta gal apie 700 atvejų. Kontaktų yra registruota keliasdešimt tūkstančių, jei gerai prisimenu, apie 40 tūkst. Ir tas skaičius, natūralu, nuolat auga. Kad neklaidintume visuomenės, – man atrodo, lenkai yra pritaikę tokį formatą, – manau, jį nusikopijuosime ir tuos skaičius paskelbsime.

– Ministre, vaistinėms yra įvesti ribojimai parduoti dezinfekcinių priemonių ir nereceptinių vaistų – paracetamolis tapo deficitine preke. Kaip tai vertinate?

– Tie apribojimai yra įvesti pastebėjus, kas atsitiko su medicininėmis kaukėmis – kai žmonės, kuriems jų nereikia ir visiškai jų nenaudoja, jas išpirko, ir tiesiog paskui prasidėjo spekuliacijos. Matydami tokią situaciją, įvedėme apribojimus, kad žmonės, kurie neserga, nepradėtų pirkti vaistų vien tam, kad turėtų tam tikrą atsargą. Tam tas apribojimas ir įvestas, kad žmonės, kuriems nereikia, neišpirktų vaistų ir jų nepritrūktų tam, kuriam iš tikrųjų gali prireikti – sukarščiavusiam asmeniui, kuris gydysis namuose.

Tokia yra prasmė. Taip pat, kad neprasidėtų spekuliacijos, kurios vyksta internetinėje erdvėje, kaip pardavinėjamos kaukės – skelbimų portaluose jau galima jų rasti. Bet parduodama už kelis ar net keliasdešimt kartų didesnę kainą.

Rokomendacijos Lietuvoje koronaviruso karantino metu
Rokomendacijos Lietuvoje koronaviruso karantino metu


– Ministre, pranešama, kad Vilniuje pradėjo veikti pirmasis mobilusis punktas. Paaiškinkite, kada galiausiai visa sistema pradės veikti, ko dar trūksta, kad visi punktai galėtų pradėti veiklą?

– Trūksta įvairių dalykų. Su visom 10 savivaldybių, kuriose bus tie punktai, yra bendraujama, jie tas sąlygas žino ir pamažu dėliojasi. Pasakysiu, kodėl fiziškai jie pasileidinėja iš lėto – nes reikia apmokyti visus darbuotojus, kurie ten dirba.

Ministerija turi sutikrinti, ar tikrai jie turi reikiamas priemones, jei neturi, mes jas turime duoti iš rezervo, reikia tiesiog fiziškai pristatyti, reikia pristatyti terpes, sukoordinuoti procesus su laboratorija, kad tikrai viskas būtų aišku, kur kas turi keliauti. Turime įsitikinti, kad viskas saugiai veiktų. Kad, kaip sakiau, darbuotojai žino, ką daryti, kad būtų aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis – kai visa tai yra įvykdyta, ministerija duoda leidimą tokiam punktui startuoti.

– Ministre, apie asmeninį pavyzdį. Kalbame su jumis vaizdo ryšio pagalba, žinau, kad jūs asmeniškai, Vyriausybė ir kitos institucijos pradėjo rengti spaudos konferencijas be tiesioginio žurnalistų kontakto, jie klausimus uždavinėja moderniomis priemonėmis ir t.t. Bet Vyriausybės posėdyje, kad ir dėl ekonominio plano patvirtinimo, žmogus nuo žmogaus sėdi per pusę metro, jau nekalbu apie Seimą, kuris susirinko vakar. Žinoma, kad mažiausiai dvi Seimo narės buvo sergančios, niekas netikrino. Dabar vieni Seimo nariai kaltina kitus, kad jie juos apkrėtė virusu ir t.t. Kaip sukurti sistemą, kad ir valdžia rodytų pavyzdį, net tada, kai būtina priimti sprendimus?

– Manau, kad ši situacija yra istorinė – Lietuvoje nėra buvę tokių atvejų, matyt, dėl to niekas teisiškai nenuspėjo ir nenumatė tokių mechanizmų, kad būtų galima jais pasinaudoti. Seimas neturi jokių kitų veikimo mechanizmų, Seimo nariai negali nuotoliniu būdu priiminėti sprendimų, o jų tikrai kritiškai reikėjo. Kiek buvo įmanoma, tų saugos priemonių buvo imamasi – daromos pertraukos, vėdinama, paviršiai dezinfekuojami, kai kurie Seimo nariai sėdėjo su respiratoriais, kad apsaugotų kitus. Tikrai stengiamasi daryti, bet kai kurių dalykų teisiškai įgyvendinti yra neįmanoma, dėl to buvo priiminėjami sprendimai ir dėl savivaldybių tarybų. Galiu klysti, nesu teisininkas, bet kai kur net ir Konstitucija nenumato tokių išimčių ir galimybių, kad būtų galima priimti sprendimus fiziškai nesusirinkus, kad Vyriausybė nuotoliniu būdu galėtų veikti. Bet manau, kad šioje situacijoje išmoksime labai daug pamokų ir šiuos mechanizmus susidėliosime teisiškai. Mokomės realiu laiku. Tai yra ypatinga situacija. Kai buvo ruošiami tie teisės aktai, priemonės, kuriomis dabar naudojamės, tuomet net neegzistavo. Fiziškai tokios galimybės nebuvo, tad niekas įstatymuose jos nenumatė. Dabar mes tai galėsime padaryti.

Mobilių koronaviruso patikros punktų žemėlapis
Mobilių koronaviruso patikros punktų žemėlapis
© DELFI


– Tarkime, kaip mes dabar su jumis kalbamės, Ministras Pirmininkas galėtų pirmininkauti ir posėdžiui – turbūt nereikėtų ypatingų priemonių. Lietuvoje – sparčiausias pasaulyje internetas, tuo Lietuva didžiuojasi, ypač Vilniuje. Turbūt galima būtų taip spręsti. Tai būtų ir tam tikras signalas visuomenei, privačioms organizacijoms ir t.t.

– Galima, tik nedrįsčiau teisiškai ginčytis, ar apskritai nuotoliniai Vyriausybės posėdžiai būtų teisėti, jei tokie vyktų, fiziškai nedalyvaujant žmonėms. Manau, kad būtų labai logiška tokius mechanizmus susidėlioti ir ateičiai. Nes koronavirusas nebus vienintelė infekcija, kuri palies pasaulį, tikrai ateityje reikėtų tokius sprendimus pasiruošti, kad būtų galima nuotoliniu būdu veikti.

Juo labiau, kad tikrai žinome pavyzdžių pasaulyje, kai parlamentarai salėje nebūna, stebi posėdžius kabinete. Nežinau, ar jie gali iš kabineto ir balsuoti. Bet ateina tik tie, kurie nori pasisakyti ar klausimus užduoti. Manau, Lietuva turės tokius mechanizmus priimti taip pat.

– Ministre, kalbate, lyg tai jau būtų kažko pabaiga – „išmoksime ateityje". Bet panašu, kad tai tik prasideda. Tai gali trukti keletą mėnesių, gal net mažiausiai keletą mėnesių? Tad tai – tik pirmos kelios dienos.

– Žinoma. Nežinau, kodėl susidaro toks įspūdis, kad yra pabaiga. Sakau, kad iš tos situacijos mokomės realiu laiku, labai daug sprendimų yra iš karto priiminėjama, per daug nebesiginčijant. Matėt, kaip parlamentas dirbo ir priiminėjo sprendimus – diskusijų ir ginčų buvo labai minimaliai. Manau, kad ir dėl šių dalykų sprendimus galbūt ir Seimo valdyba pasiūlys. Nesu teisininkas, nedrįsčiau ginčytis, kiek čia Konstitucijos ar kertinių teisės aktų keitimo klausimas. Tikrai manau, kad juos reikėtų priimti.

– Visuomeninių iniciatyvų yra pakankamai daug – ir savanoriai, ir žmonės, kurie nori medikams nemokamai užleisti savo būstą, ir rinkliavos medikams, ir kt. Jei kalbėtume apie visuomenės įsitraukimą, ko, jūsų manymu, dabar labiausiai reikia?

– Kelių dalykų. Pirmiausia – bendruomeniško elgesio padedant vyriausiai mūsų visuomenės grupei, nes tai yra didžiausia rizika jiems užsikrėsti, ir susirgus patirti labai sudėtingas situacijas – atsidurti ligoninėje, reanimacijoje. Labiausiai reikėtų padėti šiems žmonėms, kurie turėtų neiti iš namų. Pasirūpinti, kad jie gautų į namus maisto produktų, vaistus. Pakeitėme tvarkas, kad žmonės – kaimynai ar artimieji – be įgaliojimų galėtų išrašytus vaistus jiems parnešti, pristatyti į namus. Tad labiausiai dabar reikėtų šito dalyko. Kad tie, kas yra aplinkui – savanoriai ar kaimynai – pagelbėtų ir vyresnio amžiaus žmonės galėtų neiti iš namų. Tai yra pagrindinis dalykas, čia reikia daugiausiai pagalbos.

Bet tikrai dėkojame ir už kitas iniciatyvas. Žmonės ir priemonių ieško, atiduoda, dalinasi, kur jų galbūt trūksta. Yra įmonių, kurios aprūpina medikus vandeniu, gėrimais, maistu. Visos iniciatyvos yra geros. Tas susitelkimas, šaulių budėjimas karštojoje linijoje, visi kiti savanoriai, kurie siūlosi padėti – dabar jau laikome bendruomeniškumo egzaminą, net tik sąmoningai ir pilietiškai elgdamiesi saviizoliacijoje, bet ir tie, kuriems nereikia izoliuotis – padėdami bendruomenės nariams aplink. Dabar labiausiai reikia pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos reikėtų visomis priemonėmis įtikinti ir padėti išlikti namuose.

– Ministre, ačiū už pokalbį. Žiūrovams ir skaitytojams primename, kad šiandien savo veiklą pradėjo Nacionalinis savanorių koordinavimo centras. Norintys padėti kitiems kviečiami registruotis svetainėje www.stipruskartu.lt. O jei dėl karantino jums reikia savanorių pagalbos, negalite nueiti į parduotuvę ar gauti kitų paslaugų, skambinkite nemokamu telefonu 1827.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
3.0000

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (125)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (41)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (15)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (115)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (304)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (379)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (1206)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Grupė „The Roop“ nugalėjo tarptautiniame virtualiame „Eurovizijos“ konkurse (181)

Dėl koronaviruso atšaukus net ir pačius svarbiausius pasaulio renginius, Lietuva šiemet neteko...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono: atvyko 208 keleiviai (136)

Šeštadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Kretingoje COVID-19 fiksuotas „Lidl“ dirbusiam apsauginiui, meras ragina nepanikuoti papildyta prekybos centro komentaru (30)

Kretingoje koronaviruso infekcija užfiksuota vienam LIDL darbuotojui, apie tai feisbuke pranešė...

|Maža didelių žinių kaina