„Šiandien kalbėsimės apie karščiausias savivaldybes. Manau, taip pat – ir apie Vilniaus savivaldybę. Kalbėsime ir apie Europos Komisijos rekomendacijas dėl šalių skirstymo pagal šviesoforo principą, turint omeny rizikas, ir kaip greitai mes galėtume prisitaikyti šitas rekomendacijas“, – sakė A. Veryga.
Ministras patikslino, kad bus kalbama, ar savivaldybės adekvačiai reaguoja, ar reikia centrinės valdžios sprendimų.
„Šiandien ryte gausime paskutinius duomenis. Žiūrėsime, koks yra sergamumas, ligos plitimas konkrečiose savivaldybėse, ir tada spręsime, ar užtenka sprendimų, ar reikia papildomų“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministras teoriškai paaiškino, kad centrinė valdžia gali priimti sprendimus dėl karantino, jeigu yra toks poreikis ne vienai, o dviem arba daugiau savivaldybių.
„Jeigu tai yra ne viena savivaldybė, ministerijos teikimu galima net ir dviejose savivaldybėse skelbti karantiną, nustačius jo sąlygas“, – teigė A. Veryga.
Situacija šalyje blogėja
Interviu „Delfi“ pirmadienio rytą bendrai situaciją šalyje dėl koronaviruso vadino blogėjančia.
„Deja, ji yra blogėjanti. Deja, ji blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių. Tas tikrai kelia nerimą sezonui toliau vėstant ir šaltėjant“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministras sutiko, kad tiek visuomenė, tiek ekspertai turi labai skirtingus lūkesčius dėl priemonių, kurios reikalingos valdyti šiai situacijai, – vieni klausia, kur griežtesnės priemonės, kiti kaip tik jų nelaukia ir baiminasi.
„Visuomenės lūkesčiai labai skirtingi. Net ekspertai labai skirtingas rekomendacijas dalija – vieni pasisako už kietą karantiną, kiti kaip tik teigia, kad reikia išmokti su tuo gyventi, prisitaikyti. Nėra lengva rasti aukso vidurį, nes priemonių įvedimas ir jų efektyvumas labai priklauso nuo visuomenės, tai yra nuo žmonių, kuriems reikia tų priemonių laikytis.
Jeigu visuomenė labai priešiškai nusiteikusi priemonėms, tai ir galimybė jas įgyvendinti tampa ribota. Stengiamasi taikyti ribotą strategiją. Priemones pritaikyti ten, kur virusas išplinta labiau. Nedideliuose rajonuose iki šiol tas pasiteisindavo. Dabar Vilnius yra karštasis taškas, ir čia – jau ne Raseiniai ir ne Radviliškis“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministras teigė skaitęs žinutes, kad miestas susitarė su pramogų vietomis, jog bus laikomasi taisyklių, saugomasi.
„Kaip bus, pamatysime. Duok Dieve, kad tikrai taip būtų. Bet kaip tik prieš interviu su Jumis klausiau spaudos apžvalgos ir, rodos, „Verslo žiniose“ buvo analizuojamas švedų ir kitų šalių atvejis – nuolat akcentuojama, kad švedai mažiau draudė, daugiau prašė visuomenės iš esmės to paties, ką mes darėme nustatę privalomus reikalavimus. Švedai laikėsi tų rekomendacijų.
Mes, panašu, delsiame iki paskutinės minutės, kol dar nedraudžiama, ir savotiškai laukiame, kada mus nubaus, uždraus. Tada galėsime pasiskųsti, kad uždraudė, neleido. Bet jeigu dar galima, nepasakyta, kad draudžiama, tai iki paskutinės minutės darysime taip, kad apeitume kokį nors patarimą arba rekomendaciją“, – stebėjosi A. Veryga.
Ministras neatmetė, kad gali būti grįžta prie griežtų priemonių.
„Tikrai nesinorėtų griežtų karantininių priemonių, bet, jeigu sveikatos sistema neatlaikys, o taip gali atsitikti, tai jų reikės imtis. Tiesiog neliks jokių kitų alternatyvų. Žmonėms sveikatos paslaugas vis tiek reikės teikti. Sveikatos sistema negali perdegti. Kol kas, ačiū Dievui, taip nėra, bet, kaip bus ateityje, pamatysime“, – sakė A. Veryga.
Neigia sunkesnius sprendimus perleisiantis naujai valdžiai
Kai kurios kitos Europos šalys jau imasi griežtesnių viruso kontrolės priemonių. Prancūzija regionuose, kur labiausiai plinta koronavirusas, tarp jų – ir Paryžiaus mieste, mažiausiai keturioms savaitėms nuo šeštadienio įsivedė komendanto valandas nuo 21 iki 6 valandos. Tos priemonės liečia daugiau nei 20 mln. žmonių.
Kaip apibendrino BBC, ketvirtadienį Lenkija nustatė raudonąsias zonas, kur mokyklos ir sporto klubai neveiks, bus pereinama prie nuotolinio mokymo. Tarp tų raudonųjų zonų pateko ir šalies sostinė Varšuva.
Italijos pietiniame Kampanijos regione (taip ir pat ir jo mieste Neapolyje) dviem savaitėms uždarytos mokyklos.
Portugalijoje nuo ketvirtadienio svarstoma riboti žmonių susirinkimus nuo penkių žmonių. Tik vestuvėse ir krikštynose planuojama leisti dalyvauti iki penkiasdešimties žmonių, bet, pavyzdžiui, universiteto vakarėliai yra uždrausti.
Rusijos sostinėje Maskvoje nuo pirmadienio uždaromos mokyklos moksleiviams nuo 13 iki 18 metų amžiaus.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras sakė, kad ir pas mus ne viskas – tik rekomendacijų pagrindu.
„Yra priemonių, kurios privalomos, – kaukės, reikalavimai dėl renginių organizavimo. Skirtingai negu, pavyzdžiui, prancūzai, mes nebuvome atšaukę ekstremalios situacijos (…) ir galėjome šį tą taikyti, tą ir darome.
Taip pat ir savivaldybėms yra gana laisvos rankos pritaikyti tam tikras priemones. Nėra taip, kad mes absoliučiai atsipalaidavome. Nors šalies mastu, kaip Jūs teisingai ir sakote, tai yra ir politinės atsakomybės klausimas. Vyriausybė kas kartą susirinkusi sprendžia, vertindama, ką tai reikštų ekonomikos prasme, kad ir, tarkime, tokiu atveju, jei moksleiviams masiškai reikėtų mokytis nuotoliniu būdu. Visi puikiai suprantame, kad susidarytų didžiulė grupė žmonių, kuriems būtų nebeįmanoma išeiti į darbą. Žmonės liktų namuose, nes jiems reikėtų prižiūrėti vaikus. Tai būtų didžiulis krūvis šalies ekonomikai“, – sakė A. Veryga.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau yra patyrusi didelį poveikį.
„Lietuva gerai susitvarkė, bet tas negali tęstis be galo. Tai yra sunkūs pasirinkimai visoms valstybėms. Visi labai laukia vakcinos, ir tas laukimas skausmingas“, – teigė A. Veryga.
Ministras tikino, kad psichologiškai jis nėra nusiteikęs išlaukti naujos valdžios, kad ji priimtų sunkesnius sprendimus.
„Tikrai taip nėra. Naujos valdžios dar reikės gerokai palaukti. Seimas prisieks maždaug lapkričio viduryje, bet užtruks, kol susiformuos nauja Vyriausybė. Šita Vyriausybė dar dirbs ir gruodžio pirmoje pusėje. Tai tikrai ne variantas sulaukti naujos valdžios. Tuos sprendimus reikės priimti ir priims šita Vyriausybė“, – kalbėjo A. Veryga.
Dėl vakcinos kol kas optimistinių žinių neturi
Pasak ministro, kol kas nėra optimistinių žinių iš tyrėjų apie vakciną nuo COVID-19.
„Girdime žinučių, kad net ir optimistiškiausios vakcinos, atsakingai žiūrint į jų kūrimą, būna, stabdo kuriam laikui klinikinius tyrimus, kol išsiaiškinama dėl pašalinių poveikių. Gyvename su tomis pačiomis žiniomis, kurios buvo prieš gerus du mėnesius“, – sakė A. Veryga.
Ministras teigė, kad dar tebėra optimistinių pažadų, jog gruodį gali atsirasti vakcinų.
„Bet kol jų nėra, tai – tik pažadas. Turbūt galėsime pasakyti, ar taip bus, tik tada, kai gruodis ateis“, – teigė A. Veryga.
