Nepaisant karantino ir plintančio koronaviruso daugybė žmonių atvyko pasižiūrėti įžiebiamų eglučių Vilniuje ir Kaune.
„Epidemiologai turbūt taikliausiai įvertino (tokį elgesį), ir aš tikrai sutinku su jų vertinimu, kad toks nesisaugojimas galbūt po geros savaitės vėl gali sukelti problemų ir atvejų skaičiaus augimą. Juo labiau kad virusas yra tiek plačiai išplitęs visuomenėje, kai praktiškai kiekvienas susitikimas – didelė rizika. Tai susirinkimo pažiūrėti eglučių man kitaip nei beprotybe pavadinti neišeina“, – teigė A. Veryga.
Laikinasis ministras su apgailestavimu pastebėjo, kad, kol medikai stengiasi ir vargsta, dalis žmonių ir toliau nekreipia dėmesio į jokius pasakymus, nors rizika yra didelė. Jo nuomone, pasiteisinimas, kad žmonės rinkosi lauke su kaukėmis, nėra pakankamas esamoje situacijoje.
„Vis tiek tai yra blogai. Žinoma, kai pats nesi arti, žiūri tik filmuotus vaizdus, vis tiek matyti, kad žmonės yra susirinkę, kad jų ten ne penki ir atstumai – tikrai ne po du metrus. Aišku, lauke daug mažesnė rizika nei patalpoje. Bet jeigu mes tą lyginame su buvimu patalpoje su šeimos nariais, tai vis tiek rizika net nepalyginama“, – sakė A. Veryga.
Spręs dėl naujų priemonių
Jau anksčiau laikinasis ministras yra minėjęs, kad šią savaitę bus vertinama, kaip veikia anksčiau priimti ribojimai. Ankstyvą pirmadienio rytą jis dar negalėjo pasakyti, kokios išvados bus formuluojamos, nes laukiama galutinių skaičiavimų ir iš Vyriausybėje dirbančio analitiko.
„Iš to, kokius skaičius matėme praėjusią savaitę, tai tikrai didelio optimizmo nėra. Nors jo buvo prieš gerą savaitę, kada matėme, kad tie skaičiai neaugo, praėjusią savaitę augimas buvo 10–20 proc.
Matome labai probleminių regionų. Penktadienį į spaudos konferenciją kvietėmės Šiaulių ligoninės vyr. gydytoją, organizavome pasitarimą su Šiaulių regiono ekstremalių situacijų centrų vadovais. Ten situacija labai bloga. Kad ir kaip norėtųsi artėjant Kalėdoms, bet, deja, kokių nors optimistinių dalykų pasakyti neišeina“, – sakė A. Veryga.
Jau anksčiau ministras yra minėjęs, kad situacijai valdyti gali būti imtasi naujų priemonių ugdymo įstaigose. Ministras kol kas negalėjo pasakyti, kokios tiksliai bus priemonės, tačiau užsiminė, kad tai nebūtinai susiję su pačiais mažiausiais ugdymo proceso dalyviais, kurie šiuo metu turi galimybę fiziškai lankyti darželius, mokyklas.
„Nebūtinai, kai kur ir vyresni vaikai pakaitomis mokosi – dalį laiko eina (į mokyklą), dalį – neina. Mažiausieji lanko mokyklą. Turiu žmonių, su kuriais galiu pabendrauti be užuolankų, ir girdžiu net apie darželius, kad, esant šeimoje jau vienam susirgusiam nariui, (kiti) vaikai atvedami į darželį“, – pastebėjo A. Veryga.
Ministras teigė, kad šiuo metu sveikatos strategai girdi daug žinučių, kurių negirdėjo pavasarį, kai žmonės kartais galbūt net per daug saugojosi.
„Dabar panašu, kad tos baimės kai kuriems visai nelikę. O kai kur ji – perdėta. Girdime pasakojimų, ypač iš vyresnių žmonių, kad bijo į gydymo įstaigą kreiptis ne dėl COVID-19. Matome augantį mirčių skaičių ne dėl COVID'o, o dėl kitų priežasčių. Žmonės paniškai bijo kviesti greitąją pagalbą, važiuoti, kreiptis pagalbos, nes bijo užsikrėsti ligoninėje. O kiti, kurie dar neturi sveikatos bėdų, yra per daug atsipalaidavę. Kiekviena visuomenės grupė turi savo problemų, sunku pasakyti, koks sprendimas yra geriausias“, – sakė A. Veryga.
Pritartų griežtinti atsakomybę nesilaikant taisyklių, bet mato sunkumų tą įgyvendinti
Pasak ministro, apie konkretesnes priemones bus kalbama COVID-19 valdymo komitete pirmadienį. Ministras svarstė, kad būtų idealu sugriežtinti atsakomybę, jei nesilaikoma taisyklių.
„Pavyzdžiui, atsakomybė įmonei, kaip ją sugriežtinti? Galbūt būtų logiška siūlyti net ir paramos tokioms įmonėms neteikti, jeigu slepiami COVID'o atvejai, (…) bet ar toks mechanizmas apskritai įmanomas, aš nežinau. Teks pagalvoti.
O dėl ugdymo įstaigų – pritaikyti tėvams atsakomybę? Kažkam reikėtų aiškintis tuos atvejus. Mes nelabai spėjame išsiaiškinti kontaktų, o dar aiškintis visą kriminalą dėl atsakomybės būtų sudėtinga. Vieną kitą atvejį galima išsiaiškinti, bet visi juk netaps detektyvais“, – svarstė A. Veryga.
Anksčiau buvo diskutuojama, kad, situacijai negerėjant, galbūt galėtų būti pritaikyti ribojimai prekybos centrams. Laikinasis ministras pasakojo, kad šį savaitgalį jam pačiam prireikė apsilankyti viename iš jų, ir teigė buvęs maloniai nustebintas.
„Buvo pilna apsaugos darbuotojų, visiems įeinantiems matuojama temperatūra, buvo skaičiuojama, žiūrima. Jeigu taip būtų, tada neturėtų kilti problemų. (…) Ar taip yra visur, sunku pasakyti. Turėsime suvestinę ir iš policijos, ir iš kitų tarnybų apie tai, kiek buvo tikrinimų, kiek buvo nustatyta pažeidimų. Tada galėsime ką nors objektyviau pasakyti, o ne tik asmeniniais patyrimais vadovautis“, – sakė A. Veryga.
Dovanėles artimiesiems siūlo išsiųsti paštu
Kalbėdamas apie artėjančiųjų didžiųjų miestų perspektyvą, laikinasis ministras nebuvo optimistas.
„Deja, pasižiūrėjus į mūsų skaičius, matyti, kad lipame į „lyderius“ Europoje ir ne tik ten, turime labai didelį sergamumą, tad siūlyčiau tiems, kurie nori kam nors nupirkti ir išsiųsti dovanėles, tą padaryti jau dabar. Arba teks jas nuvežti ir palikti prie durų – ypač jei kalbame apie vyresnio amžiaus arba kitus rizikos grupės žmones, nes panašu, kad nėra jokios prielaidos, kodėl situacija mūsų šalyje galėtų staiga per kelias savaites išsispręsti.
Nebent staiga visi dėl kokių nors priežasčių staiga nustotume bendrauti. Bet taip nebus, nes darbas vyksta, žmonės susitinka, bendrauja, užsikrėtusiųjų daug. Panašu, kad Kalėdas teks sutikti savo šeimų rate ir nedidelėse grupėse žmonių, su kuriais mes kasdien bendraujame“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras pastebėjo, kad apie tai, jog per Kalėdas bus galima aplankyti artimuosius, judėti tarp regionų, kalba šalys, kuriose skaičiai po tam tikrų priemonių jau yra mažėjantys.
„Mes kol kas tokia prabanga, deja, pasigirti negalime“, – sakė A. Veryga.
Mato daug negerų ženklų
Laikinasis ministras sakė ir pats kas dieną pagalvojantis, kas atsitiko, kad ta situacija nesikeičia į gera.
„Turbūt kiekvienas galime sau pritaikyti, kas yra negerai. Iš atminties išplaukia prezidento metinė kalba, kai buvo kalbama apie pirmąją COVID'o bangą, buvo sakoma, kad čia yra ne Vyriausybės, bet žmonių nuopelnas, nes žmonės laikėsi visko. Aš irgi kiekviena proga stengdavausi tą akcentuoti ir pasakyti, kad priemonės ir griežtas karantinas buvo labai svarbu, bet visgi žmonės laikėsi sąlygų. Visi, kaip piliečiai, buvome susitelkę: padėjome, savanoriavome, maistą ir priemones nešėme, viską darėme, kad susitvarkytume“, – prisiminė A. Veryga.
Kartu jis konstatavo, kad antroji banga yra kitokia.
„Ir karantinas nėra tiek griežtas. Galbūt atsisukus atgal būtų galima sakyti, kad reikėjo padaryti kaip per pirmąją bangą. Bet prisiminkime, kiek reikėjo pastangų, kad vėl ant kojų pastatytume ekonomiką, kad viskas vėl užsivestų, kad žmonės grįžtų į normalų gyvenimą.
Daugybė pasaulio šalių bandė lokalias priemones. Daug mūsų ekspertų kalbėjo, kad nebereikia tokių griežtų priemonių. Dabar jau kalba, kad gal ir gerai būtų buvusios tokios pat. Gali dairytis atgal, bet dabar jau yra, kaip yra“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras teigė, kad pastaruoju metu pastebi daug negerų ženklų.
„Daugybė jų atsiranda įvairiuose sektoriuose – įmonėse, ugdymo įstaigose, kalbant apie žmonių elgesį. Pavyzdžiui, važiuoji automobiliu ir girdi, kaip žmonės sveikina vienas kitą su gimtadieniu. Laidos vedėjas klausia, kaip švęs. Atsako: „Na, švęsime, kaip valdžia leidžia, – dešimt žmonių.“ Bet iš kur tie dešimt žmonių? Iš kelių namų? Visa tai susideda. O infekcijai plisti daug nereikia. Jai reikia, kad žmonės kartu pabūtų, atsipalaiduotų, ir ji plečiasi. Tas dešimt žmonių grįžo į kokias tris šeimas. Trys šeimos išsibarstė po kokius šešis kolektyvus, ir turime kokį 50–60 naujų atvejų. Tie 60 dar po kokį 10 užkrėtė, ir jau turime 600. Taip viskas ir gimsta. Labai sudėtingų paaiškinimų ieškoti nereikia“, – pateikė pavyzdį A. Veryga.