Taupyti energiją apsimoka, dalis įmonių tai suprato jau seniai.

„Nuo 2018 metų, per ketverius metus, vienam produkcijos kilogramui pagaminti mūsų įmonėje energetinių išteklių suvartojame apie 31 proc. mažiau“, – LNK sakė „Biovela Group“ vykdomasis direktorius Žilvinas Lenktaitis.

Tai lėmė atsinaujinančios energijos vartojimas, prie kurios, premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, bus priverstas pereiti visas verslas.

„53 proc. šilumos mes panaudojame kaip antrinį, kaip šalutinį produktą nuo kitų įmonėje vykstančių procesų“, – pasakojo verslo atstovas.

Dabar energijos taupymas prioritetu tapo visoje Europoje.

Plano nerengia

ES sutarė 15 proc. susimažinti gamtinių dujų vartojimą ir kai kurios šalys jau įveda griežtus energijos taupymo planus. Prie susitarimo prisideda ir Lietuva, tačiau bent kol kas jokio konkretaus taupymo plano neruošia.

Energetikos ministerija tikina, kad kol kas konsultuojasi su verslu, tačiau drastiškų priemonių Lietuvai neprireiks.

„Lietuva šį tikslą jau yra pasiekusi ir net viršijusi, galima sakyti“, – LNK sakė Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiutė.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį pusmetį dujų suvartojimas Lietuvoje apskritai sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Tai lėmė kaina, kuri šiemet siekia rekordą – 2 eurus už vieną kubinį metrą.

„Dėl didelių dujų kainų vartojimas yra mažesnis. Ir didžia dalimi dėl to, kad stambiausias vartotojas Lietuvoje, tai yra, „Achema“, naudoja dujas kaip žaliavą trąšoms gaminti. Jie nemažą dalį dirbo tik puse savo pajėgumo. Pusė jų pajėgumo reiškia ketvirtadaliu mažesnis dujų suvartojimas Lietuvoje“, – sakė „Amber Grid“ komercijos direktorius Vytautas Ruolia.

Skaičiuojama, kad Lietuva šiemet dujų suvartos 25, o ne 15 proc. mažiau, nei penkerių metų vidurkis, kaip nurodyta ES susitarime.

Lietuvai dujų trūkumas negresia, tačiau pramonininkai taupymo iniciatyvos imasi patys. Tiesa, labiau dėl išaugusių kainų, o ne solidarumo su Europa.

Palaikys žemesnę temperatūrą

Rugpjūčio pabaigoje didieji pramonininkai ketina svarstyti tokias priemones, kaip patalpų šildymo sumažinimas.

„Temperatūra tose gamybinėse patalpose bus palaikoma gerokai mažesnė, visos dujos skiriamos būtent gamybiniam procesui. Vakarais ir rytais, kai buitiniai vartotojai naudoja jas dažniausiai, tai reikės, matyt, į naktines pamainas pereiti. Čia, matyt, yra toks vidinis susitarimas“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pramonininkai skaičiuoja, kad išlaidos elektrai padidėjo iki penkių kartų, tad taupyti ketina ne tik dujas, bet ir elektrą.

„Išeiginėmis dienomis darbdaviai moka dvigubai. Šiai dienai daugeliui įmonių, kurios yra energetiškai imlios, jau labiau apsimoka išleisti žmones dirbti savaitgalį sumokant dvigubai dėl to, kad tuo metu elektros kaina yra mažesnė“, – teigė V. Janulevičius.

ES susitarime taip pat numatyta išimtis – jei Rusija nuspręstų atjungti Lietuvą nuo „Brell“ žiedo ir, siekiant užtikrinti tinklo stabilumą, šaliai reikėtų deginti daugiau dujų.

„Šiuo atveju tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos valstybėms, nereikėtų imtis mažinti dujų vartojimo“, – teigė A. Bagočiutė.

„Jeigu Rusija atjungtų mus nuo sistemos, galbūt reikėtų pakurti daugiau elektrinių, bet čia pirmiausiai būtų Latvijos elektrinėms, galbūt Elektrėnuose. Bet tos elektrinės paprastai veiktų nelabai ilgą laiką, daug dujų irgi nereikėtų“, – tvirtino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pritrūkus dujų įvairiose ES šalyse Bendrija galėtų skelbti pavojų ir įvesti privalomą dujų taupymo režimą. Tačiau, anot Energetikos ministerijos, Lietuvos suskystintų dujų terminalas žiemai jau aprūpintas toliau pildoma Latvijoje esanti požeminė dujų saugykla, o šią vasarą pradėjo veikti ir dujų jungtis su Lenkija.

Dujos

„Amber Grid“ komercijos direktorius V. Ruolia pasakojo, kad gerokai didesnes dujų kainas lėmė Rusijos ribojamieji veiksmai iki karo.

„Jos augo augo augo ir išsprogo šią vasarą. Jau pirmąjį pusmetį buvo keletą kartų didesnės negu įprastos dujų kainos rinkoje. Birželio mėnesį jos kainavo apie penkis kartus daugiau, nei kainuodavo kelerius metus prieš tai. Liepos mėnesį dar pusantro karto išaugo, ir tarp kitko – šiandien kaina pasiekė rekordą, daugiau kaip 200 eurų už megavatvalandę arba 2 eurai už kubinį metrą“, – kalbėjo jis.

Stebuklo nežada

Pasak V. Ruolios, vartotojai, galintys rinktis alternatyvas arba taupyti – tą ir daro.

Jo teigimu, Europoje jausis dujų stygius ir kainos bus aukštos.

„Rudenį, žiemos sezonu stebuklo nebus ir jos nesumažės. Kalbant apie fizinį trūkumą jis galimas“, – patikino jis.

Anot LNK pašnekovo, Vokietija neturi suskystintų dujų terminalo, o jungtys su kitomis šalimis yra ribotos, tuo metu Baltijos šalys, Suomija yra žymiai geresnėje situacijoje, Lietuvos terminalas gali patenkinti mūsų poreikius tiek žiemą, tiek vasarą.

Kalbėdamas apie Vilniaus sumanymą per šildymo sezoną deginti mazutą, V. Ruolia atkreipė dėmesį, kad pats mazutas šiuo metu yra pigesnis.

Visą LNK Žinių reportažą apie dujų kainą žiūrėkite čia:

Visą LNK Žinių pokalbį su V. Ruolia žiūrėkite čia: