Tačiau po tragedijos Panevėžio rajone, kai buvo nužudyta su pagalbos tarnybomis apie pusvalandį telefonu bendravusi mergina, įrodo, kad pagalbos sistema neveikia.
Aršiausiai apie neveikiančią paslaugą kalba 1996-2004 m. buvęs Seimo nariu Kauno politikas Stanislovas Buškevičius. Jis 2000–2004 m. buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Jo manymu, privalomas Europos Komisijos reikalavimas siųsti duomenis apie pagalbos prašančio asmens buvimo vietą tapo rekomendaciniu operatoriams ir politikams bendrai sutarus.
„Buvo keli motyvai, operatoriai sako: mes neturime pinigų. Politikai su mielu noru nutarė iš biudžeto neduoti, be to, politikams visur vaidenasi, kad bus nustatoma jų buvimo vieta. Taigi, buvo bendras sprendimas pataupyti gyvybių sąskaita, - mano S. Buškevičius. - Buvo diskusijos, kad reikia padaryti kaip JAV – jungti iš karto (su pagalbos tarnybomis – DELFI), bet buvo nuspręsta, kad nėra ko kankinti tarnybų, nes visokie skambina. Buvo nueita lengviausiu keliu.“
Jis vardija, kad sukūrus BPC atsirado ir papildomų darbo vietų, tad situacija visus tenkino.
„Dar man būnant Seime prasidėjo diskusija, kad reikia įvesti bendrą pagalbos telefoną 112, bet tuomet sakiau, taip, tai Vakarų praktika, bet žmonės jau pripratę prie tų 01, 02, 03. Gal vieną atsiminti ir lengviau, bet iš karto turėtų būti jungiama su pagalbos tarnybomis, o ne dar papildomai išklausoma tariamo nuodėmklausio“, - dėsto politikas.
Jis piktinasi, kad ir dabar žmonės negali prisikviesti pagalbos, nes kelis kartus turi aiškinti tą patį pirmiausiai BPC, paskui - jau pagalbos tarnybai: „Visai neseniai mano sūnus turėjo papasakoti apie gatvėje gulintį žmogų nuo Adomo ir Ievos, kaip tas žmogus atrodo, po to sujungė su greitąją ir vėl jis turėjo papasakoti apie tą žmogų - tai jis turėjo pasakoti antrą kartą, o gal žmogui su širdimi blogai? Žmogus gi gali ir numirti.“
Jis mano, kad mergina, besišaukusi pagalbos, turėjo ir SIM kortelę telefone: kitaip ji nebūtų galėjusi skambinti savo pažįstamam nepilnamečiui.
„Reikėtų, kad prezidentė inicijuotų tyrimą, o ne Seimas, tada, manau, visi pradės kalbėti“, - įsitikinęs politikas.
Nepatenkintų yra ir daugiau
Dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo pareigas einantis ilgametis jo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas DELFI iš Maskvos oro uosto sakė, kad neseniai buvo sprendžiama, kaip padaryti efektyvesne pagalbos sistemą.
Pasak jo, kaip nutiko, kad reikalavimas teikti duomenis virto rekomendacija, jis norėtų sužinoti tiek iš BPC vadovybės, tiek iš Vidaus reikalų ministerijos.
„Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos frakcijos ir ilgametė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Vilija Aleknaitė Abramikienė konstatuoja, kad BPC sistema veikia netinkamai.
„Tai, kad mergina prašė pagalbos ir jos nesulaukė, yra įrodymas, kad BPC – ne viskas tvarkoje. Mes ir dabar neseniai komitete svarstėme šį klausimą, tačiau ne šios nelaimės kontekste. Mes svarstėme, kodėl medikai nenori naudotis BPC paslaugomis ir kodėl jie yra įkūrę savo centrą. Viena tokių priežasčių: BPC nėra medikų, o jeigu žmogus skambina greitajai pagalbai, kartais ir minutės lemia jo gyvybės ar mirties klausimą, todėl jie mano, kad reikalingas profesionalus tinklas, kur konsultuotų ir reaguotų medicininį išsilavinimą turintys žmonės. BPC turėtų viską aprėpti, teoriškai tai būtų visai įmanoma, bet praktiškai tai neveikia. Kaip matome, net ir savo srityje, atsiejus nuo medicinos, jie irgi nesusitvarko. Tai yra rimta. Manau, mes dar grįšime prie šio klausimo“, - sakė politikė.
Neprisimena
Ankstesni Seimo komitetų vadovai taip pat sako miglotai prisimenantys diskusijas apie duomenų teikimą BPC.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas 2009-2012 m. dabar komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras sako, jog pirmiausiai problema yra operatorių, jeigu jie neturėjo įrangos ar lėšų įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimams.
Pasak S. Šedbaro, buvo diskutuojama, kad Lietuvoje reikėtų įdiegti duomenų persiuntimo sistemą BPC.
2009 – 2011 m. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pareigas ėjęs Vytautas Grubliauskas, dabar - Klaipėdos meras, sako, jog diskusijos apie operatoriams iškilusias technines problemas neatsimena.
Prieš šešerius metus, 2007-aisiais, iš mobiliojo ryšio operatorių buvo reikalaujama, kad jie nustatytų telefono be SIM kortelės buvimo vietą ir siųstų tokius duomenis pagalbos tarnyboms. Tačiau šis reikalavimas galiausiai virto tik rekomendacija, nes operatoriai ėmė kalbėti apie milijonines išlaidas tokiai paslaugai.
Lietuva buvo paduoda į Europos Teisingumo teismą dėl to, kad nesilaikė Europos Sąjungoje privalomos direktyvos. Europos Komisija 2007 m. prieš Lietuvą inicijavo bylą dėl „universaliųjų paslaugų Direktyvos 2002/22/EB 26 straipsnio 3 dalies neįgyvendinimo“, teikiant duomenis pagalbos numeriu 112.
„Būtinos įrangos neįsigijimas ar nepritaikymas negali būti laikomas techninių galimybių tai atlikti neturėjimu“, - dėstoma sprendime, tačiau jame priduriama - Kalbant apie metodą, kuris turėtų būtų naudojamas perduodant skambinančiojo numeriu 112 vietos nustatymo duomenis, pažymėtina, kad šio 26 straipsnio 3 dalyje nepateikiama jokios informacijos šiuo klausimu ir todėl valstybėms narėms paliekama visiška laisvė pasirinkti, kaip konkrečiai jos užtikrins šių duomenų perdavimą.“
Analogiškos bylos buvo iškeltos Nyderlandams, Italijai ir Portugalijai.
2009 m. lapkritį paskelbta, kad Europos Komisija panaikino ieškinį Lietuvai, nes šalis įvykdė reikalavimus ir skambinančiųjų telefonu 112 vietą galima nustatyti visoje šalyje.
Šeštadienį „Tele2” priminė, jog jų tinkle pagalbos numerio 112 vietos nustatymo paslauga veikia be SIM kortelės - pagal unikalų telefono IMEI kodą. „Tele2” skelbia, kad skambinančiojo buvimo vietos nustatyto paslaugą BPC nemokamai teikia nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos.
Tragedija įvyko per kelias valandas
Šeštadienį Panevėžio rajone buvo nužudyta mergina. Vežama bagažinėje 17-metė skambino į BPC ir sakė, kad ją išžagino ir ketina nuskandinti. Deja, BPC nenurodė, iš kur skambinama. Vėliau paaiškėjo, kad patruliai buvo netoli vietos, kur netrukus buvo sudegintas automobilis su mergina bagažinėje.
Šeštadienį vidaus reikalų ministras teisino BPC dėl to, kad nepranešė policijai skambinusiosios buvimo vietos - esą iš merginos telefono buvo išimta SIM kortelė, todėl buvo neįmanoma nustatyti, iš kur skambinama.
Tačiau būdama bagažinėje 17-metė skambino draugui ir pasakė, kad ją pagrobė. Be SIM kortelės ji būtų galėjusi skambinti tik bendruoju pagalbos numeriu.
Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas LRT „Panoramai“ tvirtino, kad po tragedijos iš postų turėtų pasitraukti BPC vadovai ir pirmadienį jis įvardinsiąs pavardes. Pasak ministro, jie yra atsakingi, kad sistema, nustatanti skambinančiojo pagalbos vietą, veiktų.
Mieste nustato tiksliai, užmiestyje – ir 15 km spinduliu
Šeštadienį vakare Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis LNK „Žinioms“ sakė, jog galimybės nustatyti žmogaus buvimo vietą skiriasi priklausomai nuo to, kur jis yra. Pasak jo, paprastai, jei įvykis yra mieste, skambinančiojo buvimo vieta nustatoma 500 m spinduliu, jei užmiestyje, jau 3-15 km spinduliu.
Pareigūnai šeštadienio rytą sužinojo, kad mergina buvo žaliame "VW Passat", o automobilis pajudėjo iš Dembavos, todėl patruliai nulėkė į tas apylinkes. Kadangi buvo pranešta apie grasinimus nuskandinti, pareigūnai puolė tikrinti vandens telkinių pakrančių. Deja, nesėkmingai. Vėliau paaiškėjo, kad patruliai buvo netoli vietos, kur netrukus buvo sudegintas automobilis su mergina bagažinėje.
Baisų nusikaltimą pradėję tirti policininkai įtariamuosius per kelias valandas surado naudodamiesi, pasak S. Skvernelio, techninėmis priemonėmis. Generalinis komisaras nepaaiškino detaliau, kaip tai buvo padaryta. Neoficialiomis žiniomis, tai buvo padaryta naudojantis nusikaltėlių mobiliųjų telefonų signalais.
Abu sulaikytieji anksčiau jau daug kartų teisti, jiems yra pareikšti įtarimai ir dar nebaigtose bylose. Beje, vienam iš jų yra iškelta byla ir dėl smurto artimoje aplinkoje - jis vedęs. Pasak pareigūnų, jiedu nepriklauso organizuotoms gaujoms, iki šiol jie buvo kriminalinio pasaulio smulkmė.