Šįmet dėl tarnybos vengimo kariuomenėje buvo nubausta apie 6,8 tūkst. jaunų vyrų. Dar liepą Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbė, kad iš jų beveik 3,6 tūkst. yra įtraukti į Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybinį registrą. Dėl likusių 3,9 tūkst. šauktinių atliekami administracinių nusižengimų tyrimai ir tikėtina, kad jie bus baudžiami administracine tvarka.
Ieško net įtraukdami į paieškomų ir dingusių žmonių sąrašus
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ viešėjęs Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas teigė, kad tokių tokios priemonės padeda greičiau surasti prievolės vengiančius jaunus vyrus.
„Priemonė, kurią naudojame nuo praėjusių metų – paskelbimas ieškomų asmenų , neatpažintų lavonų, benamių ir kitokių asmenų registre, – įvardijo A. Balčiūnas. – Tada jis užkliūna oro uoste, muitinėse, kelių policijoje, registruodamas transporto priemonę ar net zuikiu važiuodamas autobusu.“
Tarnybos direktorius įvardijo, kad vengiantiems tarnybos gresia baudos net iki trijų šimtų eurų. „Jeigu karo prievolininkas pristato dokumentą, pagrindžiantį, kad jis tą dieną negalėjo atvykti, be abejo, bauda neskiriama. Bauda skiriama už karo prievolės pareigų nevykdymą nuo 30 iki 140 eurų, – kalbėjo A. Balčiūnas ir pridūrė, kad kur kas didesnė bauda. gali būti skiriama tam, kuris jau buvo atvykęs, pasitikrino sveikatą ir buvo pašauktas tarnauti, tačiau paskutinę sekundę persigalvojo. – Jeigu karo prievolininkas yra šaukiamas ir pristatymo dieną į dalinį jis neatvyksta, nors yra patikrintas, kad tinka, būna paskirtas, duoti nurodymai atvykti, tai bauda gali siekti iki 300 eurų.“
Remiantis KAM duomenimis, vengiančių prievolės asmenų skaičius didėja, tačiau, A. Balčiūno teigimu, reikia prisiminti, kad šaukimo tvarka buvo pakeista tik prieš kelerius metus, todėl statistikoje 2016-ųjų metai taip kardinaliai skiriasi nuo pastarųjų.
2016 metais nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 metais – 5 500, 2018 metais – 7 400, o šįmet – jau 6 800.
Tačiau ar galima teigti, kad visi minimi tūkstančiai iš tikrųjų taip vengia karinės tarnybos? „Neklijuočiau etikečių, kad jie visi yra vengiantys, besislapstantys ir visais įmanomais būdais norintys išvengti tarnybos, – teigė A. Balčiūnas ir pridūrė, kad nemaža dalis vengiančiųjų kaip pagrindinę priežastį įvardija tai, kad tiesiog nepasitikrino paskelbtų sąrašų. – Ypač tie, kurie yra išvykę į užsienį.“
Sąrašų pasitikrinimas paties piliečio iniciatyva – vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo yra įtrauktas į šaukiamųjų sąrašą. Popieriniai šaukimai jau nebesiunčiami kelis dešimtmečius.
„Anksčiau, sudarius sąrašą, buvo siuntinėjami nurodymai, popieriniai nurodymai raštu. Tai užimdavo daug laiko ir sunaudodavo daug resursų“, – tvirtino A. Balčiūnas ir pridūrė, kad sąrašai buvo perkelti į elektroninę sistemą po to, kai 2016-aisiais buvo pakeistas karo prievolės įstatymas.
O nuo ko pradedama jaunuolių paieška, jei jie patys neatvyksta nurodytą dieną į reikiamą skyrių? „Ieškome per giminaičius. Jeigu turime informacijos, kad dirba Lietuvoje, ieškome per darbdavius ir panašiai. Įstatymas numato ir įpareigoja pasitelkti policiją. Kai matome, kad ypatingai vengiantys, prašome policijos nuvykti, paieškoti, surasti, jei jis yra Lietuvoje“, – vardijo A. Balčiūnas.
Tiesa, A. Balčiūnas pabrėžė, kad jei kviečiamas asmuo po sąrašų paskelbimo neatvyksta nurodytu adresu, pirmiausia jam išsiunčiamas nurodymas atvykti ir iš karto surašomas administracinių nusižengimų protokolas.
Mano, kad turėtų būti kviečiami jaunuoliai iki 21-erių
„Žinių radijo“ laidoje viešėjęs Seimo narys Povilas Urbšys kritikavo tokią sistemą, kad sąrašus kiekvienam reikia peržiūrėti internete. Esą yra piliečių pareigos, bet yra ir valstybės pareigos. „Pakabina virtualioje erdvėje – pasižiūrėkite. O jei nepasižiūrėjote – iš karto grasinimas tuoj pat atvykti ir rašomas administracinių pažeidimų protokolas“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad tai blogas valstybės dialogo su piliečiu pavyzdys.
„Mano įsitikinimu, čia yra gilesnė sisteminė problema, kurią mes turime spręsti. Priežastys šios sisteminės klaidos yra įstatyme. Įstatymas nėra tobulas“, – tvirtino Seimo narys ir pridūrė, kad vienas iš trūkumų – esą per didelis amžiaus tarpsnis.
P. Urbšys laikėsi nuomonės, kad į karinės tarnybos prievolę turėtų būti kviečiami jaunesni asmenys. Pavyzdžiui, ne iki 26, o nuo 19 iki 21 metų. Seimo narys tokią pataisą dar vasarą registravo ir Seime.
Jo teigimu, vyresni asmenys dažnai yra sukūrę šeimas, įsipareigoja bankams ir panašiai. Taip pat vyresni vyrai dažniau neatitinka reikalavimų. „25 metų netinkamai pripažįstami 42 procentai, o 19 – tik 33 proc.“, – teigė Seimo narys.
Į karinę tarnybą Lietuvoje buvo pakviestas net urugvajietis
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) dėstytojas Mindaugas Nefas laidoje „Atviras pokalbis“ papasakojo situaciją, į kurią buvo pakliuvęs jo giminaitis iš Urugvajaus.
„Mano giminaitis, kuris yra urugvajietis, jo proseneliai išvažiavo iš Lietuvos tarpukariu, jam Lietuva yra kažkas mistiško, ką pasakodavo močiutė, net jis yra patekęs į tuos sąrašus ir yra nubaustas. Jis sužinojo ir suprato tada, kai jam buvo įteiktas Lietuvos Respublikos pasas, tada konsulas informavo, kad jis yra įtrauktas į tą registrą“, – teigė M. Nefas ir pridūrė, kad jo giminaitis į tai nepažiūrėjo priešiškai, tačiau jam buvo šokas.
M. Nefas laidoje tvirtino, kad „jaunuoliai mėgsta kišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad problemos nėra“. „Turiu mokinių, turiu studentų, kurie man į feisbuką rašo: ką daryti, studijuoju Olandijoje, gavau šaukimą, gal atsisakyti pilietybės? Jie net nežino, kad studijos aukštojoje mokykloje yra tas atvejis, kad karinė taryba galėtų būti nukelta“, – teigė VDU dėstytojas ir pridūrė, kad trūksta komunikacijos apie tai, kas privalo ateiti, o kas gali to išvengti.
„Nenorėkime, kad viską išspręstų mokykla ir kariuomenė. Tai, kad jaunuoliai yra fiziškai neaktyvūs, didžiąja dalimi yra tėvų problema. Galime nueiti į bet kurį prekybos centrą, rinktis prekes ir matyti, kaip vaikai, sėdintys vežimėlyje, žaidžia telefonu“, – kalbėjo laidos svečias ir pridūrė, kad po tokio tėvų auklėjimo „mokykla pastatoma prieš tokį faktą, o vėliau – ir kariuomenė“.
Visą pokalbį žiūrėkite „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“: