Pirmadienio vakarą susirinkusiems Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje Tomas Venclova priminė neseniai vykusį apsilankymą radijuje ir jį užsipulti paskambinusį klausytoją: „Žmogus pareiškė, kad aš vėl pilu purvą ant Lietuvos. Prisipažinsiu, reaguoti į tokį teiginį nematant asmens ir jo akių, sudėtinga. Atsakymas man kilo tik vėliau – ant Lietuvos purvo nepilu, kaip tik stengiuosi jį nuplauti, o tokie žmonės stengiasi jį dar įamžinti.“
T. Venclova apie šiurkštų radijo klausytojo komentarą pradėjo ne veltui. Pasak rašytojo, nors tai bandoma neigti, Lietuvoje gausu latentinės neapykantos apraiškų. „Tai įrodo ir situacija dėl vienos iš mergaičių, pasveikinusių atvykusį popiežių. Kažkokia garsi dainininkė, kurios aš pats nesu girdėjęs, pasakė, kad vietoj mergaitės tautiniais drabužiais geriau būtų aprengtas kitos planetos gyventojas. Vėliau ji aiškinosi, kad neturi nieko prieš mergaitę, tik prieš valdžios politiką ir siekį demonstruoti perdėtą toleranciją. Tačiau juk perdėta tolerancija – nieko blogo. Gerokai blogiau pademonstruoti netoleranciją“, – tvirtina žymus publicistas.
T. Venclova kritiškai pasisako apie įvairių asmenų nuomones, neva Europai gresia pavojus dėl čia plūstančių migrantų: „Toks latentinis priešiškumas dažnai prasiveržia į paviršių ir labai stipriai. Žmonės jau žino, kad antisemitiniai pasisakymai blogai, nors galbūt slapta turi tokių minčių. Tačiau viešai kritikuoti afrikiečius ar islamą – neva nieko baisaus. Kaip su tuo kovoti? Sunkus, labai sunkus klausimas, kuris lieka atviras. Aš pats pasitikiu Krono galia – pagimdęs savo vaikus, po kurio laiko jis juos suryja. Laikas keičia situaciją, Europa taip pat šiek tiek jau pasikeitė.“
Poetas prisimena savo gyvenimą aštunto dešimtmečio Amerikoje – šalis buvo kitokia, nei yra dabar. „Prisimenu, koks rasių priešiškumas vyravo, kaip visi vieni kitus gąsdino. Ten taip pat reikėjo pasiliauti laiko jėga, kuri viską praskaidrina. Mentalitetas keičiasi ir čia, Lietuvoje, Vilniuje. Tačiau labai įdomiai mano bičiulis pasakė, kad kai kurie europiečiai čia atvyksta ir perka nekilnojamąjį turtą, nes sako, kad Lietuvoje vis dar baltoji Europa. Galėčiau jiems atsakyti, kad tai beviltiška. Ir čia bus margoji Europa, gana greitai, teks prie to priprasti“, – aiškina T. Venclova.
Anot publicisto, tokioje situacijoje galima prisiminti stoicizmo esmę – kai negali ko nors pakeisti, turi bent jau priprasti prie to: „Europa marga, bet juk tai nėra blogai. Amerikoje rasių klausimas jau gerokai mažiau aštrus, nes prie rasių margumo žmonės priprato. Martino Liuterio Kingo ir kitų veikėjų darbas tikrai nenuėjo veltui. JAV vadovavo net juodaodis prezidentas – ačiū Dievui, kad jis buvo išrinktas, tai tapo dideliu postūmiu pasauliui.“
T. Venclova sako nenorintis teigti, kad yra visiškai teisus. „Nesakau ir kad mąstantiems visiškai kitaip nei aš reikia drausti kalbėti. Laimei, kad mūsų skirtingi kalbėjimai nepersikelia į veiksmus, nes jei persikels, reikės kariauti“, – sako poetas.