Pirmiausia į visuomenę kreipėsi N. Venckienės sūnus Karolis Venckus, prašydamas vienytis ir rinktis į protesto akcijas. „Prašau Lietuvos žmonių vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių“, – dar prieš kelias savaites feisbuke viešai rašė K. Venckus.

Kiek vėliau jis paviešino dar vieną prašymą – užsiregistruoti specialioje anketoje nurodant, ar besiregistruojantis prisijungs prie protesto akcijų, ar dalyvaus teismo posėdžiuose.

Paaiškėjus, kad ekstradicijos jau nebeįmanoma sustabdyti, savo namus pardavė ir N. Veckienės tėvai. Garliavoje, Klonio gatvėje, esantis namas, iš kurio buvo paimta mergaitė, jau nepriklauso Kedžiams, kurie finansiškai padėjo vienam po N. Venckienės suėmimo likusiam jos sūnui.

Neringa Venckienė

Neseniai nekilnojamojo turto pardavimo portale pasirodė ir skelbimas, kad parduodama Kaune įsikūrusi partijos „Drąsos kelias“ būstinė. 188 kv/m patalpos pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje, parduodamos už 180 tūkst. eurų.

Skelbime nurodoma, kad 170 kv/m patalpų yra pirmame aukšte, dar 18 - cokoliniame. Kaip patalpų privalumas nurodoma tai, kad jos yra netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro, taip pat šalia Laisvės alėjos. Patalpos suskirstytos į kelis kabinetus, yra keli sanitariniai mazgai.

Partijos pirmininkas Jonas Varkala DELFI teigė, kad lėšos, kurios bus gautos už parduotą turtą, bus panaudotos kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų pasiruošimui.

Ruošiasi Seimo rinkimams

„Buvo daug operatyvioje sąskaitoje pinigų ir mes investavome į turtą, – apie „Drąsos kelio“ būstinę Kauno centre kalbėjo J. Varkala. – O dabar reikalingi pinigai, turtą tikimės parduoti. Mums reikalingi pinigai partinei veiklai, ateina 2020-ųjų metų rinkimai. Nekilnojamasis turtas yra stabilesnis vertės saugotojas nei banknotai.“

Skelbime patalpintose nuotraukose matyti, kad biure gausu violetinių akcentų, net aplankai dokumentams – violetinės spalvos, o vienoje lentynoje – daugybė knygų apie Drąsių Kedį.

J. Varkala teigė, kad paaiškėjus, jog N. Venckienė pargabenama į Lietuvą, pasikeitė situacija.

„Mes nesitikėjome, kad kol tokia Neringos padėtis, galime dalyvauti rinkimuose, – teigė J. Varkala. – Neprognozuoju šimtu procentų, bet 2020-ieji metai bus kitokie, prabils konkrečiais politiniais įvykiais, kurie, manau, duos galimybę dalyvauti rinkimuose.“

Pasidomėjus, ar partija vis dar turi pakankamai žmonių, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, J. Varkala teigė neabejojantis, kad dar yra laiko bendražygiams prisijungti. „Turime šiek tiek narių, bet manau, kad kai bus kita situacija, ateis ir tie intelektualai, kurie galbūt atras tikrovę tada, kai bus kitos politinės realijos“, – teigė J. Varkala.

Jo teigimu, laiko dar pakankamai. „Kai bus kitos realijos, ypatingai po rinkimų Amerikoje, daug kas pasikeis. Dabar dar klaustukas, o po to pasikeis daug kas tarptautinėje padėtyje ir čia. Pasibaigs finansavimai iš Europos Sąjungos. Tada kita bus situacija“, – kalbėjo J. Varkala.

J. Varkala teigė: „Nebūtinai Neringa gali grįžti kaip kalinė. Gali ir kitaip pasisukti“.

Venckienės viltys sustabdyti ekstradiciją dužo

„Aukščiausias teismas atsisakė svarstyti mano mamos skundą dėl pasenusio ekstradicijos įstatymo ir leido mano mamą išduoti Lietuvai“, – feisbuke rugsėjo pabaigoje pranešė buvusios teisėjos Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus.

„Deja, Amerikos kūrėjų įsitikinimas, kad laisvė ir teisingumas yra visuotinė teisė nebuvo įvykdytas šiame sprendime. Šis sprendimas buvo teisėtas, bet ne teisingas“, – tvirtino K. Venckus.

Prašymą išnagrinėti ekstradicijos įstatymą Aukščiausiajam Teismui N. Venckienės advokatai pateikė prieš kelias savaites. Teismas, priėmęs prašymą, sustabdė N. Venckienės ekstradiciją trisdešimčiai dienų. Ekstradicija turėjo būti sustabdyti iki spalio pradžios.

Vis dėlto, jo teigimu, kovoje buvo pasiekta ir pergalių – iš 39 kaltinimų, liko tik keturi.

Karolis Venckus

K. Venckaus teigimu, kova dar nėra baigta. „Ir nors tikėtina, kad artimu metu mano mama bus parvežta į Lietuvą, kova tikrai nėra baigta, – tvirtino K. Venckus. – Amerikos politikai kurie viešai ar ne viešai dalyvavo padedant mano mamai, planuoja stebėti įvykius Lietuvoje. Juos stebės ir Amerikos žurnalistai, kurie įvertins ar Lietuvos pareigūnų veiksmai yra teisėti.“

„Todėl prašau Lietuvos žmonių vienytis, rinktis į protesto akcijas, dalyvauti teismo posėdžiuose. Prašau Jūsų nebijoti išreikšti savo nuomonę. Lietuvos valdžiai yra nesunku užtildyti vieną žmogų, tačiau jie nenutildys šimtų ir tūkstančių“, – kreipėsi K. Venckus.

Į Aukščiausiąjį Teismą N. Venckienės advokatai kreipėsi po to, kai Čikagos apeliacinis teismas liepą atmetė skundą ir tvirtinimą, kad Lietuvos iškelti kaltinimai turi „politinį aspektą“.

N. Venckienė turėjo leidimą gyventi ir dirbti JAV, tačiau 2018-ųjų vasario 13-ąją ji pasidavė šalies teisėsaugai, sužinojusi, kad pareigūnai siekia jos arešto.

Ji tikėjosi, kad Valstybės departamentas pripažins jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, tokiu atveju jos ekstradicija būtų neįmanoma. Tačiau 2018-ųjų balandį JAV valstybės departamentas atsisakė tai padaryti.