„Lapkričio 9 dieną septyniuose Norvegijos miestuose buvo planuojama rodyti animacinį vaidybinį filmą visai šeimai „Gustavo nuotykiai“. Tačiau kai kurie Pietų Norvegijos lietuvių bendrijos ir Rogalando lietuvių bendrijos aktyvūs nariai mano, kad lietuviams Norvegijoje nederėtų žiūrėti šio filmo. Jie blokavo filmo reklamą, kreipėsi į kino teatrus teigdami, kad filmas yra kontraversiškai vertinamas Lietuvoje. Todėl filmas buvo perduotas Norvegijos medijos priemones kontroliuojančiai institucijai „Mediatilsynet“ žiūrovų amžiaus ribai nustatyti. Kol buvo laukiama sprendimo, lietuviai prarado galimybę įsigyti bilietus į filmo peržiūrą Stavangerio mieste, o Kristiansando mieste kino seansas buvo atšauktas“, – pasakojo Norvegijoje gyvenantis DELFI skaitytojas.

Po filmo premjeros buvo kalbama, kad jame pateikiamas pernelyg sudaiktintas moters įvaizdis. Esą filmo metu buvo leista suprasti, kad moterys yra ne asmenybės, o tik seksualus aptarnaujantis personalas.

„Kai kurie Rogalando ir Pietų Norvegijos lietuvių bendrijų nariai elgiasi taip, lyg juos kas būtų įpareigojęs atlikti renginių, organizuojamų lietuviams, cenzūrą. Jie ne kartą yra išsakę nepasitenkinimą, kad be jų išankstinės žinios yra organizuojami panašūs renginiai“, – piktinosi skaitytojas.

Vis dėlto Norvegijoje filmą rodyti leista – jis pripažintas tinkamu bet kokio amžiaus žiūrovui.

Atsakomybės kratosi

Išgirdusi kaltinimus, kad jų bendrija yra nusiteikusi prie faktą, kad filmas bus rodomas Norvegijos lietuviams, Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė Lina Baltrukonienė tai paneigė. Tiesa pripažino, kad nusiskundimų dėl šio filmo girdėjo.

„Mes esame įsikūrę Osle, čia filmas bus rodomas šį sekmadienį, tačiau girdėjau, kad kituose miestuose iškilo klausimas, ar filmą galima rodyti bet kokio amžiaus žmonėms. Norvegijoje tiesiog yra tokia tvarka. Jei filmas nėra suderinamas su „Mediatilsynet“ institucija, tai amžiaus cenzas automatiškai yra N-18. Filmas „Gustavo nuotykiai” buvo reklamuojamas vaikų auditorijai, todėl ir kilo problemų”, – aiškino ji.

Tačiau L. Baltrukonienė griežtai paprieštaravo spėjimams, kad į minėtą agentūrą kreipėsi jų bendrija.

„Norėčiau pridurti, kad šio filmo sklaida rūpinasi ne lietuvių bendrijos Norvegijoje, o privati įmonė, tad bendrijos negali prisiimti jokios atsakomybės. Kita vertus, visos Norvegijoje registruotos bendrijos veikia pagal šalies įstatymus ir juos gerbia, taip pat siekia, kad lietuvių vaikai būtų lavinami ir šviečiami vengiant smurto, siaubo elementų, kvaišalų ar žalingų įpročių propagavimo”, – apie tai, kad vis dėlto pasipiktinę filmu galėjo kreiptis į „Mediatilsynet“ asmeniškai, o ne kaip oficialūs Norvegijos lietuvių bendrijos nariai, užsiminė L. Baltrukonienė.

Neigia kaltinimus, kad kontroliuoja turinį

Saulius Trepekūnas, Rogalando lietuvių bendrijos pirmininkas, patikino, kad oficialiai filmo neapskundė ir jų bendrija.

„Mūsų bendrija į „Mediatilsynet“ nesikreipė, tačiau įstatymai galioja visiems. Tad jei filmas rodomas visoms amžiaus grupėms, tai turi būti suderinta. Gyvenantys Norvegijoje, nepriklausomai ar jie yra bendrijos nariai ar ne, turi teisę uždavinėti klausimus, o „Mediatilsynet“ darbas yra tai išsiaiškinti ir atsakyti į užduotus klausimus. Gyvendami Norvegijoje mokomės būti aktyviais visuomenės piliečiais, užduoti klausimus ir gauti atsakymus į juos. Tačiau Rogalando lietuvių bendrija jokia cenzūra neužsiima. Yra puiku, kai žmones organizuoja, daro renginius, skleidžia lietuvybę“, – mintimis dalijosi S. Trepekūnas.

Išsakyti savo asmeninę nuomonę apie filmą „Gustavo nuotykiai“ bendrijų nariai atsisakė. Anot jų, kol nėra matę jokio filmo, neturi ir jokios išankstinės nuomonės.

Piktinosi vyraujančiu vyriškumu

DELFI primena, kad filmu „Gustavo nuotykiai“ piktinosi ir lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė. Pasak jos, tiek mergaičių, tiek berniukų mentalitetą veikia suprekintas moters įvaizdis, kuris būtent ir vaizduojamas minėtame filme.

„Turime pripažinti, kad mūsų kasdienės praktikos yra labai probleminės. Mes tiek esame pripratę matyti seksualizuotą moters kūną, kad žmonės, kuriantys filmus vaikams, net nemato tame problemos. Štai kur problema“, – sakė M. Jankauskaitė.

Ekspertė atkreipė dėmesį į pačią televizijos laidą „Gustavo enciklopedija“. „Man pati „Gustavo enciklopedija“ neatlaiko didaktinių reikalavimų – jeigu mes pažiūrėtume, kaip formuojamas visas naratyvas, viskas iš principo gerai – pozityvusis personažas Gustavas, vaikus mokantis išminties, žinių. Bet absoliučiai viskas pateikiama iš vyro perspektyvos“, – dėstė ji.

Tačiau vietos diskusijai nematė vienas „Gustavo nuotykių“ scenarijaus autorių, LRT televizijos laidos „Gustavo enciklopedija“ vedėjas Audrius Rakauskas: „Absurdas kažkoks, daugiau nieko negaliu pasakyti“.