Ji trečiadienį buvo pristatyta spaudos konferencijoje „Baimės metai: nuo suvaržymų iki atsakomybės“, kurią organizavo Sveikatos teisės institutas (STI). Joje dalyvavo advokatas Ignas Vėgėlė, joje taip pat dalyvaus visuomenės sveikatos specialistė Miglė Helmersen, farmakologas Rimas Jankūnas, mama, buvusi mokytoja Rasa Valantinaitė.
Reprezentatyvi „Vilmorus“ gyventojų apklausa atlikta lapkričio 10–19 dienos, respondentų skaičius – 1002. Šios apklausos metu buvo užduoti du klausimai.
„Ar 2020 ir 2021 metų priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti“, – pirmąjį klausimą įvardijo advokatas I. Vėgėlė.
Anot apklausos – „taip“ ir „greičiau taip“ į šį klausimą atsakė 2/3 apklaustųjų – 66 procentai.
„Ir „ne“ ar „greičiau ne“ teatsako tik 17 procentų apklaustųjų“, – duomenis pristatė I. Vėgėlė.
Antrasis klausimas klausė – „ar politikai ir valstybės pareigūnai turėtų atsakyti už tą sukurtą žalą“.
„Ir turime virš 58 procentų atsakymą visuomenės „taip“ arba „greičiau taip“. Ir 19 procentų sako „ne“ arba „greičiau ne“. Tiesa, šiame klausime atsiranda šiek tiek didesnis skaičius asmenų, kurie atsako, jog jiems yra sunku į šį klausimą atsakyti. Turbūt tai priklauso nuo pirmojo klausimo – kaip įvertinti tą žalą. Taip galėčiau spėti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Vėgėlė.
Anot jo, sociologai apie šiuos duomenis turi ir įžvalgų.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad tokios pozicijos – tiek į pirmą, tiek ir į antrą klausimą, laikomasi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsimokslinimo, gaunamų pajamų vienam šeimos nariui. Visos grupės, daugiau nei pusė jų į pirmąjį klausimą atsako teigiamai – kad žala buvo. Ir kad tokios žalos buvo galima išvengti.
Kokios išvadas daro sociologai? Jie sako tris aspektus. Pirma – visuomenė identifikuoja taikytos pandemijos valdymo strategijos žalą. Antra – visuomenė pripažįsta, kad dalies tos žalos galima buvo išvengti. Trečia – visuomenė konstatuoja, kad tie, kas priėmė vienus ar kitus žalą visuomenei sukėlusius pandemijos valdymo sprendimus, turi prisiimti atsakomybę“, – neįvardintų sociologų įžvalgomis apie apklausos rezultatus dalijosi advokatas I. Vėgėlė.
Remiantis apklausos duomenis, atsakomybę prisiimti turėtų valdantieji, kurie valdė pandemijos metu, sakė jis.
„Kadangi COVID–19 pandemijos valdymo sprendimai sukėlė ir šiuo metu tebesitęsiančias itin dideles pasekmes tiek individams, tiek visai visuomenei (…), tos pasekmės, kurios kilo turėtų būti nustatytos ir vertintos. Asmenys, kurie sukėlė tokias pasekmės turėtų prisiimti atsakomybę, ta atsakomybė yra pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. Atsakomybės formų yra įvairių: moralinė, politinė, teisinė.
Turbūt moralinė atsakomybė visų pirma prasideda nuo pripažinimo, galbūt siejama su atsiprašymu. Deja, mes moralinės atsakomybės, klaidų pripažinimo negirdime. (…) Tada pradedi klausti apie politinę arba teisinę atsakomybę.
Politinė atsakomybė paprastai taikoma tose valstybėse, tų politikų, kurie ir prisiima ir sau taiko ypatingai aukštus standartus, kurie deklaruoja juos ir po to juos taiko. Tiesiog priminsiu, kad Vyriausybės vadovė dar nebūdama (Ingrida Šimonytė, aut. p.) pabrėžė, kad bet koks interesų konfliktas, painiojimas, arba Vyriausybės nario neskaidrumas lemtų jos pačios pasitraukimą. Tačiau realybė pasirodė kardinaliai priešinga“, – pabrėžė advokatas I. Vėgėlė.
Jis konstatavo, kad politinės atsakomybės už pandemijos valdyme padarytas klaidas „tiesiog nėra“. Todėl, anot jo, būtina galvoti apie teisinę atsakomybę.
„Tada kyla klausimas – finansiniai aspektai. Čia pradeda kilti klausimas – kam jie tai daro, yra tikslas pradėti kelti teisinę atsakomybę. Ji yra įvairi, pati paprasčiausia – civilinė atsakomybė. Paminėsiu pabaigai tik vieną faktą – civilinė atsakomybė yra tokia forma, kai asmuo gali gauti atlyginimą žalos iš valstybės dėl neteisėto sprendimo. Bet įdomiausia, turime ir Konstitucinio Teismo 2018 metų nutarimą, kuris konstatuoja, kad tokią žalą priteisus asmeniui, jis turi teisę atlyginti iš valstybės pareigūnų, kurie tokią žalą neteisėtais sprendimais sukėlė. Ir teismas tuo metu kalbėjo apie ministrą.
Ką noriu pasakyti – kad nėra nei vieno pareigūno Lietuvoje, kuriam nebūtų galima taikyti atsakomybės už kilusią žalą, jeigu tokią žalą konstatuoja teismas. Ir, ko gero, jeigu mes negirdime nei moralinės atsakomybės jokios formos prisiėmimo, negirdime ir politinės atsakomybės, tai turbūt reikėtų labai drąsiai pradėti tirti, gilintis, aiškintis dėl teisinės atsakomybės“, – kalbėjo advokatas I. Vėgėlė.
Advokatas I. Vėgėlė priminė, jog šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja net keletą su pandemija susijusių bylų.
„Aš tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų. Ir jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės. Nes kaip ir minėjau, moralinės atsakomybės negirdėti, politinės atsakomybės nėra. Todėl visuomenei lieka vienintelis krūvis – reikalauti teisinės atsakomybės, nes nuo jos galima pasiekti ir politinę, vėliau – ir moralinę atsakomybę“, – aiškino jis.
