„Mes jau dabar įžengėme į 4000 norinčiųjų nuo karo pradžios sąrašą, kurie nori mokytis lietuvių kalbos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto diskusijoje dėl lietuvių kalbos mokėjimo teigė V. Leonavičienė.
„Jeigu mes atidarome registraciją ir užsiregistruoja per 2 valandas 400–500 norinčiųjų, tai yra didelis noras. Jie tikrai žino, kad jie nori lietuvių kalbos, jie tikrai žino, kad jie turi mokytis lietuvių kalbos. Jie gauna migracijų lapelį ir ateina su tuo lapeliu, ir jie žino, kodėl čia yra. Jie yra pabėgę nuo karo, ir nėra tiesa, kad visi jie nori dabar grįžti, ir čia sėdi ir laukia, kada jie grįš. Jie nori gyventi, jie nori integruotis“, – akcentavo VDU ŠA Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė.
Pasak jos, viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria institucijos, norinčios mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos, yra mokomosios medžiagos nesutelkimas vienoje vietoje.
„Didžiausią dabar aš matau problemą visame šitame kontekste – informacijos išsimėtymas per visas institucijas. (...) Medžiagos yra prirengta per akis, tik tai niekas nežino, kur ji yra ir ji nesutelkta į vieną vietą“, – pabrėžė V. Leonavičienė.
„Yra išversta ir ukrainiečių kalba, yra ir nuotolio platformų, yra ir su Europos Sąjunga parengtų, ir universitetų parengtų, yra atvira ir prieinama, bet nesutelkta. Ir vėl kažkas kažką rengia iš naujo“, – vardino ji.
Ministerijos planuose – į bendrą išteklių platformą įtraukti lietuvių kalbos programą
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Neformalaus švietimo skyriaus vedėjo Tomo Pūčio, šį rudenį tikimasi startuoti su mokymosi paskyrų sistema, į kurią galėtų būti įtrauktas ir lietuvių kalbos mokymas.
„Ministerija šių metų rudenį startuos su didele mokymosi paskyrų sistema, kuri sudarys sąlygas darbinio amžius asmenims dalyvauti kompetencijų kėlimo programose. (...) Valstybė per sistemą galėtų nukreipinėti lėšas ten, kur valstybei aktualiausia, ir asmenys turėtų galimybę rinktis tai, kas ir jiems patiems aktualiausia ir taip derinti asmens ir valstybės prioritetus“, – pasakojo T. Pūtys.
„Kadangi sistema neįdiegta, ir šiuo metu mes esame Seime su įstatymo projektu, tikimės aktyvaus jo svarstymo ir panašu, kad taip ir vyksta, tai tikimės rudenį su tuo startuoti. Lygiagrečiai vyksta pasirengiamieji procesai, dėliojamės prioritetus, kurie bus siūlomi sistemai startavus. Vienas iš jų turėtų būti kalbos mokymas ir lietuvių kalbos mokymas. Tai turėtų būti dar viena papildoma galimybė“, – sakė Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas.
T. Pūčio teigimu, individualių mokymosi paskyrų sistema turėtų užtikrinti ir mokymosi kokybę.
„Individualių mokymosi paskyrų sistemoje valstybė turėtų garantuoti už tą mokymosi kokybę, kuri atsiranda sistemoje. Kitaip tariant programos, tame tarpe ir kalbos programos, kurios atkeliaus į individualių mokymosi paskyrų sistemą, pereis tam tikrą ekspertinį kokybinį filtrą“, – teigė T. Pūtys.
Jis pridūrė, kad vienas iš tikslų yra suteikti prieigą ir kitoms valstybės institucijoms, kurios taip pat galėtų naudotis bendra sistema.
„Tikslas ir planas yra toks, kad ir Užimtumo tarnyba lygiai taip pat naudotųsi tomis programomis, tuo programų komplektu, kuris bus pateikimas individualių mokymosi paskyrų sistemoje. Kad neturėtume daug pabiručių sistemų, o iš principo viename taške turėtume visas aktualias, patikrintas ir kokybiškas mokymosi galimybes“, – pažymėjo T. Pūtys.
Praėjusiais metais savivaldybės neišnaudojo mokymui skirtų lėšų
Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys atkreipė dėmesį, kad, nepaisant savivaldybėms skirtų lėšų suaugusiųjų mokymui, ne visi pinigai buvo išnaudoti ir dalis praėjusių metų pabaigoje buvo grąžinti atgal į biudžetą.
„Praeitais metais, reaguojant į visą situaciją, Vyriausybė skyrė papildomą finansavimą kalbos mokymui, ir jis buvo proporcingai, pagal tuo metu savivaldybėse esantį suaugusių ukrainiečių skaičių, padalintas savivaldybėms. Savivaldybėse vyko, buvo organizuotas lietuvių kalbos mokymas“, – paaiškino T. Pūtys.
„Turime tokią savotišką situaciją – metų pabaigoje mes, deja, bet gavome pakankamai nemažas lėšas į biudžetą atgal, tai iš 800 tūkstančių eurų apie 300 tūkst. savivaldybės nepanaudojo kalbos mokymui. Iš tikrųjų situacija labai skirtinga buvo. Kai kuriose savivaldybėse labai aktyviai ir, panašu, kad ten gyvenantys žmonės labai aktyviai turėjo rūpestį ir įsitraukė į kalbos mokymą, kitais atvejais ta situacija buvo kitokia“, – pasakojo ŠMSM atstovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad nereikėtų daryti vieningų išvadų, nes daugiausia lėšų grąžino didžiosios savivaldybės, kur aktyviai ukrainiečius lietuvių kalbos mokė ir nevyriausybinės organizacijos.
„Bet čia vėl nedrįsčiau daryti vieningų išvadų, nes pažiūrėjus į grąžintų lėšų žemėlapį matome, kad didesnės sumos grįžo iš didžiųjų miestų, kur iš principo mokymosi galimybių papildomai ir kitų mokymosi galimybių yra daugiau, didesnis nevyriausybinių organizacijų tinklas, kuris labai aktyviai buvo įsitraukęs“, – teigė T. Pūtys.
Dviejų metų laikotarpį, skirtą išmokti lietuvių kalbą, galima persvarstyti
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Audriui Valotkai užsiminus apie kiekvienam ukrainiečiui nuo atvykimo į Lietuvą suteikiamą 24 mėnesių laikotarpį, per kurį jis turėtų išmokti lietuvių kalbos pradmenų, T. Pūtys pažymėjo, kad tokį terminą būtų galima persvarstyti.
„Dviejų metų laikotarpis yra įtvirtintas Vyriausybės nutarimu, kad tiems asmenims, kuriems taikoma laikinoji apsauga, yra įjungiamas dviejų metų pereinamas laikotarpis. Čia turbūt irgi reikės galvoti, aš nesakau, kad taip bus nuspręsta, bet jei jis nėra pakankamas dėl tam tikrų aplinkybių, tai galbūt būtų galima irgi galvoti dėl tokio laikotarpio platesnio nustatymo, kad asmenys tikrai spėtų pasiruošti ir iš tikro žinotų, kad lieka šioje žemėje“, – svarstė ministerijos atstovas.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka teigė, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
