aA
Pastaruoju metu daug kalbama apie išaugusį lietuvių patriotizmą, susidomėjimą valstybės gynyba, šalies istorija ir panašius dalykus. Tačiau, nors pokyčiai visuomenėje ir akivaizdūs, ne visada susidomėjimą patriotiniais dalykais galima vadinti tikru patriotizmu.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė sako, kad visuomenės susidomėjimas įvairiomis patriotinėmis akcijomis, veiklomis ir su tuo susijusiais įvykiais pastaruoju metu yra išaugęs. Tačiau susidomėjimas ir tikrasis patriotiškumas yra skirtingi dalykai.

„Pavyzdžiui, karas Ukrainoje sukrėtė ir turėjo įtakos dalies žmonių patriotizmo išaugimui. Bet informacijos srautas iš karo zonos Ukrainoje atslūgo, pamažu slūgsta ir visuomenės dėmesys šiam įvykiui. Kitas svarbus įvykis, sulaukęs didelio susidomėjimo, buvo Lietuvos šimtmečio minėjimui skirti renginiai ir veiklos.

Tačiau reikia žinoti, kad patriotizmas yra emocinis žmogaus ryšys su politine bendruomene, prisirišimas prie jos vertybių ir gyvenimo būdo. Toks emocinis ryšys atsiranda ne iš karto, o formuojasi ilgą laiką, intensyviausiai vaikystės laikotarpiu. Patriotiškumo lygis Lietuvos visuomenėje pastaraisiais metais auga, tačiau tai yra lėtas procesas“, - pasakojo J. Imbrasaitė.

Jūratė Imbrasaitė
Jūratė Imbrasaitė
© VDU nuotr.

Vis dėl to pokyčiai visuomenėje pastaruoju metu, ko gero, buvo pakankamai reikšmingi. Juk žmonių prioritetus labai gerai rodo tai, kam jie išleidžia savo pinigus. Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Army Shop“ vadovas Vytautas Romeika sako, kad pastaraisiais metais susidomėjimas lietuviška atributika pastebimai išaugo.

„Tikriausiai tai galima sieti su įvykiais Ukrainoje, po kurių padidėjo susidomėjimas valstybe, kariuomene, gynyba. Ir ta banga tęsiasi iki šiol. Daugiau žmonių eina savanoriais į kariuomenę, stoja į šaulius, treniruojasi savarankiškai. Todėl daugiau parduodame ne tik vėliavų, marškinėlių, kepuraičių ar bliuzonų su lietuviška simbolika - Trispalvėmis, Vyčiais. Didesnis poreikis yra ir specialios kariškos aprangos, ekipuotės, uniforminių antsiuvų.

Pas mus taip pat galima užsisakyti ir kariškus žetonus, ant kurių pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo tokie užrašai su Lietuvos kariuomenės šūkiais kaip „Vardan laisvės ir didvyrių žemės!“ arba „Garbingi bočių žygiai tebūna mums gyvenimo rodyklė“ ir panašūs“, - pranešime cituojamas V. Romeika.

Saldainių fabriko „Rūta“ atstovai sako, kad prieš valstybines šventes visada išauga produkcijos su lietuviška simbolika poreikis. Yra nemažai žmonių, kurie sveikina vienas kita su valstybei svarbiomis datomis.

„Lietuviška simbolika paženklintą produkciją perka ne tik užsieniečiams ar užsienyje gyvenantiems lietuviams. Ją įsigyja ir tie, kurie sveikina sau artimus žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventėmis, kitų mūsų valstybei svarbių įvykių proga.

Mūsų produkcija su lietuviška simbolika yra visada populiari. Kaskart prieš šventes, taip pat ir valstybines, tokios produkcijos pardavimai ženkliai išauga. Esame sukūrę išskirtinius, rankų darbo rinkinius, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui, taip pat ir Vasario 16-ajai, kurie tokiu metu būna paklausiausi.

Džiugu, kad ir tokiomis progomis lietuviai sveikina vieni kitus“, - pranešime sako saldainių fabriko „Rūta“ komunikacijos projektų atstovė Asta Kascėnienė.

Patriotizmą dažniausiai yra įprasta laikyti teigiamu dalyku, tačiau yra sudėtingas socialinis reiškinys, galintis sukelti ir neigiamų poveikių visuomenei.

„Vadinamasis simbolinis patriotizmas skatina solidarumo jausmą su kitais politinės bendruomenės nariais, optimizmą ir tikėjimą ateitimi bei bendrą veiklą bendruomenės labui.

Tačiau aklas patriotizmas, kartais dar vadinamas pseudopatriotizmu, gali turėti neigiamas pasekmes visuomenės plėtrai. Pseudopatriotizmui būdingas nekritiškas požiūris į politines vertybes ir jas įtvirtinančias institucijas. Aklas patriotiškumas kyla iš nesaugumo jausmo. Jausdamiesi pažeidžiami pavojų pilname pasaulyje, individai besąlygiškai siekia tapatintis su politine bendruomene bei valdžios institucijomis ir tampa visiškai nekritiški jų atžvilgiu“, - apie galimus pavojus pasakojo sociologė J. Imbrasaitė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.1429

Top naujienos

Sinoptikė: temperatūra priartės prie 30 laipsnių, kils ir škvaliukai (19)

Lietuvoje orai pastaruoju metu, anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyr. specialistės...

Profesorius Landsbergis: mes Europoje galime tapti labai reikšmingi (144)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė...

Nausėdos štabo atsakas konservatoriams: matyti, tam buvo rengtasi iš anksto (347)

„Noriu pasveikinti mūsų kolegas oponentus su puikiai sukurtu politiniu įvykiu, matosi, kad tikrai...

Laukė vieno vaikelio, o gavo du: visos sukauptos žinios išgaravo akimirksniu (19)

Trečioji praėjusios savaitės DELFI ir „ Kidy Tour “ metų šeimos konkurso šeima...

Vilniaus miesto savivaldybės pastatas neatlaikė įtampos: besirenkant rinkėjams pažiro šukės

Pirmadienio popietę į Vilniaus miesto savivaldybę balsuoti atvykusius rinkėjus išgąsdino...

„Žalgiris“ turi pirmąjį naujoką – Belgrade atsiskleidusį aukštaūgį (11)

Kauno „Žalgiris“ jau turi pirmą naujoką, kuris klubo garbę gins kitame sezone. Serbijos...

Vilnietė išgelbėjo mamos paliktą lapiuką: mažylis tapo geriausiu jos draugu (1)

Lapiukas Foksas buvo dar visai mažytis, kai jį paliko mama. Laimei, bejėgis ir aklas lapiukas...

Išskirtinės terasos pokyčiai: virto ryškia poilsio oaze mieste

Nešlifuotas brangakmenis – tokį įspūdį „Ikea“ interjero dizainerei Ritai Rimkei sukėlė...

Šapoka: tie, kurie dirba su šešėliu – nevykėliai (37)

Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje prasidėjo savaitę truksianti kasmetė akcija „ Šioje šalyje...