Vašingtonas: nuo šiol Kinijos nebegalime laikyti nešališka

Kinijos ir Rusijos prezidentų susitikimas

V. Putino ir jo kolegos iš Pekino pareiškimai apie tai, kad Ukrainoje reikėtų susilaikyti nuo konflikto eskalacijos ir siekti derybų pavirto liepsna ir dūmais, kai raketa rėžėsi į Zaporižioje esantį daugiabutį.

Laimei, viduryje darbo dienos ten ir aplinkiniuose butuose buvo nedaug žmonių.

„O štai, kas ką tik atsitiko mano namuose. Sėdėjome čia su mama ir štai“, – viename vaizdo įraše sprogimo padarinius minėtame daugiabutyje rodė ukrainietis.

© Reuters / Scanpix

Į įvykio vietą nedelsiant atlėkė gaisrininkai ir gelbėtojai, ir iš griuvėsių ištraukė apie 20 sužalotų žmonių. Tarp jų – du vaikus. Kaip nelengva gelbėti taikius žmones nuo tiesioginio Rusijos išpuolio parodė ir toks niūrus faktas, kad kita tokia raketa taip ir liko styroti daugiabučio stoge. Tikra laimė, kad jos užtaisas nesprogo.

Panašiai teko gelbėti žmones ir praėjusią naktį, kai į Odesą ir Kyjivo priemiesčius rusai pasiuntė iranietiškus bepiločius. Ten žuvo 7 civiliai.

Tokie Kremliaus režimo veiksmai dar kartą parodė diktatoriško režimo veidą. V. Putino susitikimas su tokio paties karinio ir policinio Kinijos režimo lyderiu baigėsi be aiškių rezultatų. Nes Pekinas yra visai ne prieš, kad Rusija nusilptų ir taptų tik žaliavų tiekėja.

Bet ji yra visai nesuinteresuota, kad dėl karo Ukrainoje V. Putino režimas žlugtų ir jį pakeistų moderni vakarietiška valdžia.

Vašingtonas iš karto atkreipė dėmesį dėl tokio Kinijos dviveidiškumo.

„Nemanau iš viso, kad galima laikyti Kiniją nešališka, ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir rusiškos energijos.

Xi Jinpingas, Vladimiras Putinas

© Sputnik / Scanpix

Prezidentas Xi Jinpingas nusprendė, kad yra verta skristi į Maskvą, bet nei karto nepasikalbėjo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, neapsilankė Ukrainoje, nepasivargino pasidomėti Ukrainos tikslais.

O jis pats ir jo režimas nuolat kartoja Rusijos propagandą, kad tai kažkokiu būdu yra Vakarų karas prieš Rusiją. Ir kad tai yra kažkokia egzistencinė grėsmė V. Putinui. Tai tik krūva nesąmonių. Ukraina niekam nekėlė jokios grėsmės, jau nekalbant apie Rusiją“, – kalbėjo JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai John Kirby.

Zelenskio vizitas

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį nusprendė apsilankyti Donbase. Ten, kur toliau vyksta patys sunkiausi mūšiai su Donecko sritį vis dar siekiančia užimti Rusijos kariuomene.

„Aš jums esu labai dėkingas, kiekvienam ir kiekvienai, kuris mus gina. Taip pat dėkoju ir žemai lenkiuosi visiems didvyriams, jūsų artimiesiems, jūsų bendražygiams, kuriuos prarado rytuose. Apskritai šiame kare“, – kalbėdamas su Ukrainos gynėjais šiame šalies regione sakė Ukainos prezidentas V. Zelenskis.

© Stopkadras

Vardija galimas kontrpuolimo kryptis

Rusai toliau daužo pusiau apsiaustus Bachmuto ir Avdijivkos miestus, bet pastaruoju metu jų puolimas akivaizdžiai pradėjo strigti.

„Jie dirba per atstumą, bijo priartėti, todėl galiausiai lieka sugriauti vaikų darželiai, mokyklos, namai, gatvės ir parduotuvės“, – pasakoja vienas Ukrainos gynėjas.

Atrodo, kad ir patiems rusams aiškėja, kad Donecko ir Luhansko sričių, kaip karo pradžioje jiems liepė V. Putinas, užimti nepavyks. Ir rusams vis labiau rūpi neišvengiamas ukrainiečių kontrpuolimas.

© AFP / Scanpix

Apie tai pasisakė ir vienas iškalbingiausių V. Putino ir jo karinės valdžios kritikų, buvęs Donecko separatistų vadovas Igoris Girkinas.

„Prognozuoju puolimą Guliapolio rajone. Tai yra pirma, labiausiai tikėtina kryptis, nes ten priešininkų veiksmai yra labai aktyvūs. Antra – Volnovachos kryptis Mariupolio link. Ir trečia – galimas puolimas Dniepro žemupyje į kairįjį krantą“, – vardijo I. Girkinas.

Visos šios kryptis yra svarbi galimybė perkirsti rusų sausumos koridorių į Krymą ties Mariupolio ir Berdiansko uostais. Tada rusų aneksuotas Krymas vėl atsidurtų labai nestabilioje padėtyje.

Dronų svarba

Bepiločiai virto bene svarbiausiais šiais karo ginklais, net ir tie, kurie visiškai nėra skirti kariavimui. Dabar yra svarbu, kiek toli jie gali nuskristi, kaip gerai jie mato ir gali išvengti priešininkų elektroninės gynybos.

„Šis dronas nebuvo kurtas tokiam darbui, tai komercinis dronas. Bet kaip yra sakoma, laikas padarė savo korekcijų“, – kalbėjo Ukrainos gynėjas.

Karas Ukrainoje

© Scanpix

Galingi komerciniai dronai į orą gali pakelti kelis ar net keliolika kilogramų sveriančius sprogmenis.

„Negalime neįvertinti priešo. Taip, mes jiems kelis kartus gerai užvožėme per kepurę ir labai stipriai, keliuose frontuose. Bet niekada negalima jų nuvertinti. Mes slapstomės nuo jų dronų, kaip ir jie nuo mūsiškių“, – teigė vienas ukrainietis.

Kita vertus, jei kelis tūkstančius eurų kainuojantis dronas gali nuskristi ir susprogdinti bent porą milijonų eurų kainuojantį rusų tanką ar kitą brangią ginkluotę, tankų galiausiai gali pritrūkti. Matyt todėl Rusijoje buvo nufilmuoti iš Tolimųjų rytų arsenalų Ukrainos link vežami iš karto po II Pasaulinio karo pagaminti tankai.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: