Praėjusį penktadienį Varšuvoje vyko dešimtoji Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos sesija, skirta šalių ekonominiam bendradarbiavimui aptarti.

Tačiau į jos darbotvarkę netikėtai buvo įtrauktas deklaracijos dėl lenkiškų mokyklų padėties Lietuvoje svarstymas, šokiravęs daugelį mūsų delegacijos narių.

Deklaraciją dar vasaros pradžioje pateikė Lietuvos atstovai - Janas Mincevičius, Jurgis Utovka, Aleksandras Poplavskis, Valdemaras Tomaševskis.

Tarp deklaracijos iniciatorių atsidūrė ir Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Henrikas Žukauskas.

Deklaracijos projekte sakoma, kad Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai nukreipti prieš lenkų mokyklas, o patvirtinta nauja finansavimo sistema gali būti pražūtinga daugiau kaip pusei lenkų mokyklų Lietuvoje.

Šios deklaracijos autoriai reikalavo, kad būtų atšauktos tautines mažumas diskriminuojančios švietimo nuostatos, taip pat į privalomųjų egzaminų sąrašą sugrąžintas gimtosios lenkų kalbos egzaminas.

Buvo piktinamasi, kad lenkų mokykloms gyvybiškai svarbūs klausimai priimami prieštaraujant lenkų tautybės Lietuvos piliečių ir jų atstovų valiai.

Prasidėjus asamblėjos sesijai H.Žukauskas atšaukė savo parašą ir sužlugdė deklaracijos svarstymą.

"Pagal statutą siūlymus asamblėjai gali pateikti ne mažiau kaip penki parlamentarai", - neslėpė džiaugsmo Lietuvos delegacijos atstovas socialliberalas Eduardas Šablinskas.

Lietuvos parlamentaras priminė, kad deklaracijos projektas asamblėjai pateiktas dar birželį, bet tuomet, kilus nesutarimams tarp mūsų šalies ir Lenkijos parlamentarų, jos svarstymas buvo atidėtas.