aA
Pagal skirtingus kalendorius, Marija vardo dieną švenčia liepos 6 ir 16 d., rugsėjo 8 ir 12 d. Andrius vardadienį per metus švenčia penkiskart – vasario 4, gegužės 16, lapkričio 1, 10 ir 30 d. Eglė savo vardo dieną mini ir gruodį, ir balandį. Specialistai tikina, kad vardadienių datos – sutartinis dalykas, o švęsti reikėtų taip, kaip žmogus šventė visą gyvenimą.
© DELFI
„Praktiškai kalendorius – sutartinis dalykas. Jeigu aš sugalvosiu privačiai leisti kalendorių, galiu tuos vardus surikiuoti, kaip noriu. Aišku, šventų vardų kaip nori nesurikiuosi, kils pasipiktinimo banga, bet likusius galiu“, - aiškino Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys.

Pasak jo, kalendoriuose gali skirtis ir šventų vardų datos. „Jonų yra visokios rūšies – Jonas Paduvietis, Jonas Krikštytojas, tad taip ir gali gautis 13 Jono vardadienių. Tokia pat situacija su Marijomis – šventųjų tarpe yra ne viena Marija – Marija Šilinė, Marija Magdalietė, jos turi atskiras datas kalendoriuje“, - kalbėjo etnologas.

Ž. Šaknys aiškino, kad nėra jokio oficialaus kalendoriaus ar institucijos, kurie galėtų suskirstyti ne šventųjų vardus. Be to, skiriasi katalikų ir stačiatikių šventųjų vardai, tad nesutapus vardadienių datoms skirtinguose kalendoriuose, piktintis nereikėtų.

Datų parinkimas – kūrybinis darbas

Leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Noruševičius aiškino, kad vardadienių datų kalendoriuose parinkimas - didelio, ilgo, kruopštaus kūrybinio darbo rezultatas. Šio užmojo pradžia buvo Atgimimo laikotarpis, kai norėjosi kažką gero ir naudingo padaryti politiškai ir kultūriškai atgimstančiai Lietuvai.

„Didžiausio chaoso, mano manymu, būta vardadienių šventimo srityje“, - aiškino A. Noruševičius. Pasak jo, šimtai vardų kartojosi, iš kelių tūkstančių gražių, lietuviškas šaknis turinčių vardų buvo vartojami vos pora šimtų. Tai, anot A. Noruševičiaus, labai skurdino turtingą lietuvių kultūrą.

Todėl ieškota išeities, jog kiekvienas vardas, įtrauktas į Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, turėtų savo datą ir nepasikartotų. Kompiuteriu pavyko šiuos pagrindinius uždavinius įgyvendinti, tad 1996 m. leidyklos išleistame „Vardų kalendoriuje“ lietuviai rado 4039 vardadienius. Iš jų nė vienas nesikartojo.

A. Noruševičius aiškino, kad sudarant minėtą sistemą laikytasi keturių pagrindinių principų. Pirmiausia siekta išlaikyti per šimtmečius nusistovėjusias tradicinių vardadienių datas, kiekvienam vardui parinkti tinkamiausią datą. Norėta pasiekti, kad vardadienis būtų švenčiamas vieną kartą per metus, o į vardadienių sąrašą neįtraukti nė vieno vardo, nesančio jau minėtame žodyne.

Pašnekovas priminė, kad bažnyčia šiuo metu mini 23 šventuosius Jonus. „Tačiau Lietuvoje paklauskite bet kurio žmogaus, kada švenčiamos Joninės. Atsakymas bus vienas – birželio 24-ąją“, - teigė A. Noruševičius, aiškindamas, kad lietuviai visada sugebėjo išskirti svarbiausią šventąjį, kuriam buvo reiškiama išskirtinė pagarba tiek buityje, tiek bažnyčioje.

Švęsti vardadienį keliskart metuose – keista

„Nemaniau, nemanau ir nemanysiu, kad šią sistemą visi sutiks kaip tobulą ir priimtiną. Todėl visose vardadienių knygose pabrėžiame, kad žmonės savo vardadienius švęstų, kaip šventė iki šiol. Ši vieno vardadienio per metus šventimo sistema orientuota į ateitį, nors daug mūsų skaitytojų sveikina chaoso pabaigą ir švenčia vardadienius pagal naujai pasiūlytas datas jau dabar“, - DELFI sakė leidėjas.

Jam keista, kad naują sistemą priėmė daugelis žiniasklaidos leidinių, tik, pasak A. Noruševičiaus, „kūrybingai“ – kai kurių vardų atsisakė, įterpė naujų, kartais net niekada tą dieną nešvęstų. „Žodžiu, kuria dar didesnį chaosą, norėdami visiems įtikti, kartu mažindami skaitytojų pasitikėjimą, griaudami naujos sistemos pamatus ir kenkdami kultūros raidai“, - kalbėjo pašnekovas.

Leidykla dažnai sulaukia norinčių įtraukti į kalendorius savo vaikų ir vaikaičių vardus, sudarytus ne pagal lietuvių vardų kilmės žodyno principus. Atsižvelgiant į mokslininkų, skaitytojų pasiūlymus, per dešimtį metų kai kurie vardai buvo perkelti į kitas datas.

„Jei septynis, dešimt ar dvidešimt kartų per metus švęsti vardadienį žmonėms neatrodo keista, galima tik apgailestauti. Esu įsitikinęs, kad sudaryta sistema prigis, jei neatsiras „tobulintojų“, ji yra ir bus daugumai priimtina. Žmonės nepakenčia netvarkos ir chaoso, tik mes neturime diegti tvarkos priverstinai. Ją kiekvienas perims individualiai, palaipsniui“ – teigė A. Noruševičius.

Vardadieniai – reiškinys, į Lietuvą atėjęs XIX a. Įdomu tai, kad Rytų Lietuvoje nei vardadieniai, nei gimtadieniai nebuvo švenčiami dar XX a. pr.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvė Australijoje: linksmiausia buvo sužinoti, ką jie kalba apie Lietuvą (2)

Vienas įdomesnių ir linksmesnių dalykų Australijoje yra sužinoti, kaip vietiniai įsivaizduoja...

Eurolygos atkrintamųjų traukinyje liko tik trys laisvi vagonai: ar „Žalgiris“ įšoks į vieną iš jų? (85)

„Tiktai teigiamą rezultatą“, – paklaustas, ką žvelgiant į priekį Kauno „Žalgiris“...

Kita Algirdo Brazausko gyvenimo pusė: dienoraščiuose jis visai kitoks, nei lietuviai buvo įpratę matyti (480)

Nors pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską lietuviai...

Lietuvių mėgstama daržovė pripažinta supermaistu: galėtume su ja užkariauti Europą (25)

Žmonių noras sveikai maitintis Lietuvos daržovininkams atvėrė naują nišą, kuri gali atnešti...

Knygų mugėje – jausminga Ramanausko-Vanago dukros kalba: jo auka nebuvo beprasmė (230)

Šeštadienį Knygų mugėje buvo pristatyta istoriko ir politiko Arvydo Anušausko knyga „Aš esu...

Orijus Gasanovas siūlo aplankyti geriausią Europoje miestą: lietuviams ten patiks, jeigu žinos, ką nuveikti (133)

Barselona yra pats geriausias miestas Europoje. Bet ne visiems taip atrodo, nes žmonės ne visada...

Oro kompanijos kontratakuoja: padavė į teismą skrydį praleidusį keleivį reikalauja virš 2000 eurų (7)

Teisminio ginčo tarp Vokietijos oro linijų bendrovės ir vieno iš jos klientų centre – oro...

Diskusijoje apie skiepus prakeikta moteris neištvėrė: paprašė SAM atsakyti į devynis klausimus

Norėčiau padiskutuoti ir išgirsti profesionalų nuomonę. Kadangi buvau pasisakiusi viešai savo...

Putinas apleido labiausiai palaikiusią rinkėjų dalį, pasekmės gali būti neprognozuojamos (451)

Rusijos prezidentas buvo iš paprastų žmonių kilęs vyrukas. Tačiau paprasti žmonės ėmė...

7 simptomai, pranešantys apie sutrikusią skydliaukės veiklą (2)

Organizmą laisvai galima palyginti su darniai funkcionuojančių mechanizmų visuma. Kuriam nors...