Tokia situacija susiklostė Klaipėdoje, Šilojų gatvėje, kur šalia sklypo valstybinėje žemėje atsirado didžiulis tvenkinys. Taip pat jis visas yra aptvertas tvoromis, kad juo galėtų naudotis tik šalia esančio sklypo gyventojai, prie tvenkinio yra dar ir nesudėtingų statinių. O užklydusius smalsuolius gąsdina piktų šunų lojimas.
Prie tvenkinio galima patekti tik einant palei tvorą, kuri juosia sklypą, tuomet per mišką, vėliau tenka brautis per bruzgynus bei dilgėlynus, peršokti upelį. Tada galima patekti prie tvenkinio, tačiau jis visas yra apjuostas metaline tvora. Abiejuose sklypuose šalia tvenkinio yra po didžiulį vilkšunį. Jokio civilizuoto priėjimo prie tvenkinio nėra. Vienintelis civilizuotas būdas - susidraugauti su Šilojų g. 16 gyventojais, patekti į jų valdą ir tuomet jau nueiti prie tvenkinio.
Sklypas priklauso buvusiai turgaus vadovei
Nuo valstybinėje žemėje esančio tvenkinio išgrįstas takelis veda į vieną sklypą. Šis sklypas šiuo metu priklauso Violetai Kiežienei ir Mindaugui Kiežai.
V. Kiežienė kadaise vadovavo Tilžės prekyvietei, kuri yra didžiausia Klaipėdos regione. Žiniasklaidoje skelbta, kad Tilžės turgavietė priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės įmonei „Senasis turgus“.
Pagal archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys buvo iškastas 2006-2009 metais. 2006-aisiais jo dar nebuvo, o 2009-aisiais jis jau matomas.
Su V. Kiežienė DELFI susisiekti nepavyko.
Aplinkosaugininkai nieko nežino ir žinoti nenori
Neleistinų iškasimas priskiriamas aplinkosauginei problemai ir tokius pažeidimus dažniausiai tikrina būtent aplinkosaugininkai. Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (Klaipėdos RAAD) Klaipėdos miesto agentūros atstovai aiškina, kad tokie pažeidimai su jais neturi nieko bendro.
„Informuojame, kad Departamento Klaipėdos miesto agentūra neturi informacijos apie pranešime minimą tvenkinį, anksčiau netikrino bei nenumatęs atlikti patikrinimo ir nėra kompetentingas spręsti problemų“, - rašoma agentūros vedėjo pavaduotojo Vladimiro Misenkos pasirašytame atsakyme.
Aplinkosaugininkai tvenkinio atsiradimo aplinkybių tirti neketina ir informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT): „Gautas pranešimas pagal kompetenciją perduotas Nacionalinei žemės tarnybai.“
NŽT nustatė pažeidimų ir įpareigojo atlaisvinti valstybinę žemę
NŽT nustatė pažeidimų sklype: valstybinė žemė turėjo būti skirta visų žmonių gerovei, tačiau buvo aptverta ir ja naudotis gali tik privatūs asmenys.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo ribų esančioje valstybinėje žemėje yra įrengti pėsčiųjų takai, aptvertas vandens telkinys su lieptu, susodinti želdiniai, laikomi įvairūs daiktai (akmenys, lentos ir pan.), o rytinėje žemės sklypo pusėje įrengtas metalinis atitvaras, vartai“, - komentavo NŽT Žemės administravimo departamento Žemės valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Rasa Kavaliauskienė.
Žemės savininkas teigė, kad savivaldybė jam leido tvarkyti valstybinę žemę, tačiau ji neturėjo būti užstatyta statiniais: „Žemės sklypo savininkas paaiškino, kad jis valstybinę žemę tvarko pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2002-05-22 infrastruktūros plėtros sutartyje, sudarytoje tarp jo ir savivaldybės, numatytus įpareigojimus (savininkas minėta sutartimi buvo įpareigotas savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, jos neužstatant statiniais, įrengti pėsčiųjų takelius ir pan.)“
NŽT atstovės teigimu, savininkas buvo įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę: „Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-10-06 raštu žemės sklypo savininkui nurodė per du mėnesius atlaisvinti valstybinę žemę, t. y. pašalinti vartus, tvoras, atitvarą, akmenis bei lentas, taip pat informavo, kad neatlaisvinus valstybinės žemės, bus imtasi administracinio poveikio priemonių (bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei kreiptasi į teismą dėl nuobaudos skyrimo bei įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę).“
