Tiesa, jau antrą kartą nepavyksta išrinkti jo vadovo, o netrukus po to, kai pradėjo veikti naujasis departamentas, DELFI pasiekė darbuotojo skundas, kad dėl stringančios pertvarkos jo ir jo kolegų darbas yra praktiškai paralyžiuotas. Tuo metu Aplinkos ministerija tikina, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės – nors kliūčių ir esama, departamento darbas dėl to nesustojo.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

Skelbdama apie šią pertvarką, Aplinkos ministerija argumentavo, kad pagal naująją tvarką bus sukurta vieninga koordinuota kontrolės sistema, įkurtas veiklos organizavimo padalinys, o pats departamentas galiausiai taps vienintele aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančia įstaiga. Šie pasikeitimai turėjo pagerinti aplinkos apsaugos įgyvendinimą ir pagerinti darbo efektyvumą, tačiau pertvarka vyksta ne taip sklandžiai kaip planuota.

Dar sausio pabaigoje buvo paskelbtas pirmasis konkursas AAD vadovo pareigoms užimti. Balandį paskelbta, kad konkursas baigėsi be rezultato – nė vienas iš septynių pretendentų nesurinko minimalaus balo.

Analogiška situacija įvyko liepos viduryje, t.y. formaliai jau veikiant pačiai institucijai. Tuomet Aplinkos ministerija paskelbė, kad bus rengiamas trečias konkursas, o esant tarnybinei būtinybei, vadovauti departamentui paskirtas Vaidas Laukys, kuris ir prieš tai laikinai jam vadovavo.

Darbas priminė chaosą

Tokia situacija nėra patenkinti departamento darbuotojai. Į DELFI liepos viduryje kreipęsis Matas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) sakė, kad departamente vyrauja chaosas ir neapibrėžtumas. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu dirba žmonės, mat neveikia jokios elektroninės sistemos, nepakeisti blankai ir pažymėjimai. Situacija iš esmės, anot jo, nepasikeitė ir praėjus mėnesiui.

„Vis dar nėra išrinktas departamento vadovas, niekas su mumis apie pertvarką nekalbėjo, ir apie tai, kaip dirbsime. Neveikia darbui reikalingi prisijungimai, pavyzdžiui, pradėjus darbus neturėjome priėjimo prie mums gyvybiškai svarbios „Regitros“ ar „Registrų centro“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo Matas.

Tuo metu blogiausia jam pasirodė tai, kad departamento darbuotojai negali padėti dėl aplinkos apsaugos pažeidimų besikreipiantiems gyventojams. Neretai besipiktinantiems žmonėms buvo sakoma skambinti tiesiai į Aplinkos ministeriją ir klausti, ką jiems daryti.

Viena iš problemų, į kurią tuomet dėmesį atkreipė Matas – tai, kad darbuotojams nebuvo išduoti nauji pažymėjimai. Jie buvo priversti dirbti su senaisiais, kuriuose buvo nurodyti senųjų departamentų pavadinimai, nors formaliai patys departamentai jau nebeegzistavo.

Jis pasakoja apie situacijas, kai inspektorius nuvažiuodavo į įmonę pažeidėją, kur jo buvo prašoma parodyti pažymėjimą. Jame buvo parašytos senos pareigos, todėl pažeidėjai atsisakydavo tokį inspektorių įleisti.

Tuo metu advokatas Justas Sankaitis DELFI sakė, kad nors pagal RAAD Reorganizavimo sąlygų aprašą nuo liepos 1 d. regionų aplinkos apsaugos departamentų teises ir pareigas perėmė AAD, manytina, kad anksčiau išduoti valstybės tarnautojo pažymėjimai negali būti laikomi galiojančiais, nes juose nurodyti departamentai, kuriuose dirbo pareigūnai, nebeegzistuoja.

Justas Sankaitis

„Todėl šių pareigūnų pažymėjimai turėjo būti nustatytais terminais pakeisti į naujus. To laiku nepadarius, egzistuoja tam tikras teisinis neapibrėžtumas, ribojantis AAD pareigūnų teises, kurios suteikiamos tik jam pateikus galiojantį tarnybinį pažymėjimą. Tokioje situacijoje asmenų atsisakymas vykdyti negaliojantį pažymėjimą pateikusio AAD pareigūno reikalavimus galėtų būti vertinamas kaip pateisinamas šiems asmenims iškilus objektyvių abejonių dėl pareigūno įgaliojimų, dėl ko yra teisinės prielaidos manyti, kad jiems skirtos administracinės nuobaudos galėtų būti sėkmingai teisme ginčijamos ir panaikinamos dėl to, kad šie asmenys sąžiningai klydo dėl pareigūno įgaliojimų“, – aiškino advokatas.

Tačiau jis pabrėžė, kad sunku vienareikšmiškai pasakyti, kaip teismai konkrečioje situacijoje vertintų tokių pareigūnų veiksmų teisėtumą ginčuose dėl jų surašytų administracinių nusižengimų protokolų, ar jų pagrindu priimtų nutarimų, kadangi kiekvienu atveju teismai vertintų konkrečią teisinę bei faktinę situaciją.

Tiesa, po DELFI kreipimosi ši problema, anot laikinai pareigas einančio AAD vadovo Vaido Laukio, buvo sutvarkyta. Jis patikino, kad nauji pažymėjimai darbuotojams buvo pavirtinti ministro įsakymu liepos pabaigoje.

„Naujų pažymėjimų išdavimą darbuotojams jau organizuojame. Jeigu reikės, bus užsakoma dar papildomai šitų formų. Šiai dienai, pagal ministro įsakymą, tie pažymėjimai galioja, o vėliau, tiek kiek reikės, tiek ir keisime“, – DELFI sakė V. Laukys.

Anot jo, atsiradus sujungtam AAD iš tiesų buvo atsiradusios kelios kliūtys, kurios trukdė sėkmingam darbui.

„Buvo trukdžių, bet ne tik mūsų įstaigoje.Vienu metu sukrito daugiau problemų nei kitiems. Vienu metu aštuonios įstaigos tapo viena, mes dar turėjome nepatogumą, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras atsirado nuo liepos pirmosios ir mums visi tie pavedimai, personalo klausimai – visas tas ratas automatiškai pailgėjo. Tačiau dabar praktiškai viskas juda, viskas vyksta ir viskas kontroliuojama“, – DELFI sakė laikinasis AAD vadovas.

Aplinkos ministerija: skundai neatitinka tikrovės

Atsakydama į darbuotojų nuogąstavimus, Aplinkos ministerija teigė, kad situacija nėra tokia bloga, o teiginiai apie sustojusį darbą neatitinka tikrovės. Anot ministerijos, naujai įkurtas AAD perėmė visas prieš tai buvusių regioninių departamentų teises ir pareigas. Taigi pagrindiniai departamento veiklai užtikrinti reikalingi dokumentai jau buvo patvirtinti nuo pat AAD atsiradimo pradžios ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo tęstinumas buvo užtikrintas.

Visgi ministerija pripažino, kad tam tikrų nesklandumų išvengti nepavyko.

„Žinoma, pertvarka dar nebaigta, tiek veiklos organizavimo, tiek struktūriniai pokyčiai tebevyksta ir vyks dar bent vienerius metus. Pertvarkos procesai pakankamai sudėtingi ir išvengti tam tikrų nesklandumų neįmanoma. Situacija nuolat stebima, kylantys nesklandumai sprendžiami tiek departamento, tiek Aplinkos ministerijos lygmeniu“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Jame taip pat pripažįstama, kad į gyventojų pranešimus ne visuomet reaguojama pakankamai operatyviai, tačiau tai, anot ministerijos, vyksta ne dėl pertvarkos, o dėl didėjančio kvalifikuotų specialistų trūkumo.

„Vis didėjantis kvalifikuotų specialistų trūkumas regionuose (ir ypač Vilniuje) atsirado gerokai seniau. Beje, šios problemos sprendimas buvo vienas iš pertvarkos tikslų. Kaip ir anksčiau, taip ir šiuo metu problemos dėl pareigūnų trūkumo ar nesklandumai reaguojant į aplinkosauginius pažeidimus ir gyventojų pranešimus yra sprendžiami pasitelkiant kitų struktūrinių padalinių pajėgas, taip pat periodiškai skelbiami konkursai užimti laisvoms pareigybėms“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tuo metu V. Laukys DELFI sakė, kad nuo AAD atsiradimo į gautus gyventojų skundus buvo sureaguota sklandžiai ir situacijos pagal galimybes išspręstos.