Valstybės saugomas liudytojas padėjo sulaikyti garsų nusikaltėlį: dėl visų bėdų liejo pyktį ant Skvernelio

„Dėl visko kaltas Skvernelis, o aš turiu būti įtrauktas į politinių kalinių sąrašą, dėl to rašiau net prezidentui, bet jis nereaguoja, – jūs genocidą, o ne teisingumą vykdote“, – teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą piktinosi anksčiau penkis kartus teistas S. Valantinas.

Teisėjai Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei teko nelengva užduotis – atsakomybėn patrauktas ir ginkluotų konvojaus pareigūnų į teismo posėdžių salę atlydėtas kaltinamasis nereagavo į teismo pastabas, nenorėjo veido užsidengti medicinine kauke. Ir tik tuomet, kai buvo įspėtas, kad bylą teismas baigs nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, S. Valantinas nurimo.

„Taip, jūs galite ir be manęs nuteisti, Skvernelį pasodinkite vietoj manęs, ne aš čia turiu būti“, – greitakalbe šaukė Šiaulių teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas S. Valantinas. Kuo jam užkliuvo buvęs premjeras, kaltinamasis nesakė.

Nors vyras oficialiai buvo registruotas kaip Šiaulių rajono ūkininkas, nuo 2018 m. jis veiklos nevykdo, iki suėmimo net negyveno Lietuvoje – pareigūnai turi žinių, kad vyras su sugyventine buvo įsikūręs Latvijos sostinėje.

Prokurorai S. Valantinui pateikė kaltinimus neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą labai didelį jų kiekį parduoti ar kitaip išplatinti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dar 2019 m. rugpjūtį bei rugsėjį S. Valantinas, įtariama, Vilniuje už 4,8 tūkst. eurų vienam asmeniui pardavė 461 gramą amfetamino, taip pat jam neatlygintinai davė kanapių ir to paties amfetamino. Be to, jis 2020 m. gegužę tam pačiam asmeniui ketino parduoti 60 g heroino, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Uldukis teisme atskleidė, kad asmuo, kuriam S. Valantinas tiekė narkotines medžiagas, veikė pagal pareigūnų išduotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl visi veiksmai buvo kontroliuojami, o tarp vyrų vykę pokalbiai – įrašinėjami. Šis asmuo – Albinas Gudinas, jis taip pat gerai žinomas kriminaliniame pasaulyje.

Prokuroras Tomas Uldukis

© DELFI / Andrius Ufartas

A. Gudino pavardė daugiau kaip prieš 20 metų buvo minima tiriant dviejų Kroatijos piliečių pagrobimą – užsieniečius įkaitais paėmę nusikaltėliai reikalavo sumokėti 100 tūkst. JAV dolerių išpirką. Nors įkaitai išvaduoti, tačiau pagrobėjų pareigūnams taip ir nepavyko išaiškinti – buvo nuteistas tik pagrobtus užsieniečius saugojęs baltarusis.

Šiandien A. Gudino pavardė minima ne tik S. Valantino baudžiamojoje byloje, bet ir prieš daugiau kaip du dešimtmečius Lietuvoje plačiai išgarsėjusios vadinamosios „Gruščikėlių“ grupuotės vieno lyderių – Prienų rajone gyvenančio 51 metų Vido Revucko – byloje. Jis taip pat yra apkaltintas dėl itin didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir pardavimo.

V. Revucko byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Marius Švanas sakė, kad A. Gudinui suteiktas valstybės saugomo liudytojo statusas: „A. Gudinas bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais, jam taikoma apsaugos programa, šiuo metu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, įtariama, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje, dalis įtariamųjų dar yra ieškomi, jiems išduoti arešto orderiai ir šis tyrimas dar truks ilgą laiką.“

S. Valantinas neslepia, kad bendravo su A. Gudinu, tačiau teigia, kad visos baudžiamojoje byloje esančios pokalbių stenogramos yra suklastotos ir esą su juo norima susidoroti. Prokuroras T. Uldukis mano, kad teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl S. Valantinui pateiktų kaltinimų.

Pasak valstybinio kaltintojo, tyrimo metu pareigūnai atliko daug neviešo pobūdžio priemonių, nes buvo siekiama nustatyti Lietuvoje veikiančią amfetamino laboratoriją. Įtariama, kad S. Valantinas galėjo veikti su kitu asmeniu, kuris jau yra miręs, taip pat, įtariama, nusikalstama veika užsiėmė ir kiti tyrimo metu taip ir nenustatyti asmenys.

„S. Valantinas elgėsi atsargiai ir konsperatyviai“, – prokuroro duomenimis, S. Valantinas su A. Gudinu bendraudavo naudodamasis mobiliojo ryšio programėle „Telegram“, iš kurios „gauti duomenis yra praktiškai neįmanoma“, o narkotikus vadindavo plytomis, kaladėlėmis, mastirke. Be to, jis pats parodė iniciatyvą parduoti narkotikus, o vieno pokalbio metu esą net buvo prisipažinęs, kad buvo atvežęs 20 kg psichotropinių medžiagų.

Asociatyvi nuotrauka

© Vilniaus aps. VPK

„A. Gudinas veikė su valstybės žinia ir jis prisijungė prie S. Valantino, kuris iš pradžių išplatino pavyzdžius, jo tikslas buvo išplatinti kuo didesnius kiekius“, – pabrėžė T. Uldukis.

Anot kaltintojo, nors S. Valantinas nepripažino kaltės, tačiau ji įrodyta ne tik A. Gudino parodymais, bet ir slapta įrašytais pokalbiais, kita bylos medžiaga.

„Darydamas šią nusikalstamą veiką, kuri susidėjo iš keturių tęstinių veikų, kaltinamasis buvo atsargus, veikė sistemingai tęstinai“, – prokuroro teigimu, nors narkotinės medžiagos, kurias S. Valantinas pardavė A. Gudinui, ir nepateko į rinką bei nebuvo išplatintos kitiems asmenims, tačiau nė kiek nemažina asmens pavojingumo.

Prokuroras mano, kad už didelio kiekio narkotinių medžiagų išplatinimą S. Valantinui turėtų būti skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat siūlė iš kaltinamojo konfiskuoti 4,8 tūkst. Eur, kuriuos šis gavo pardavęs narkotines medžiagas, bei kitam asmeniui, kuris nieko apie nusikalstamą veiką nežinojo, priklausančio automobilio, su kuriuo S. Valantinas atvyko parduoti kvaišalų, vertę – 1,3 tūkst. Eur.

Į šią bausmę kaltinamasis vėl reagavo emocingai – kreipdamasis į teismą ir sakydamas paskutinį žodį vyras pareikalavo neįkalinti nekaltų žmonių ir jį kuo greičiau paleisti į laisvę. Kaip nuspręs teismas, paaiškės birželio pradžioje.

S. Valantinas gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – jis ne tik anksčiau yra teistas, bet ir daugybę kartų baustas administracine tvarka, jo pavardė buvo minima ir garsioje korumpuotų elitiniam skyriui priklausiusių Šiaulių policininkų byloje. Apie tai rašoma neseniai išleistoje knygoje „Policijos dievai“ – S. Valantiną ir jo draugą iš Vilniaus kriminalistai buvo apkaltinę dar 2012 m. pasikėsinus į šalies kovinės savigynos čempioną Michailą Kočiurovą, pravarde Miša.

Tirdami šį nusikaltimą pareigūnai Šiauliuose vos nesukėlė gaujų karų – naktį pradūrė S. Valantino ir kito įtariamojo automobilių padangas; jie tikėjosi, kad taip vyrus išprovokuos ir šie puls keršyti M. Kočiurovui.

„Mūsų tikslas buvo juos išprovokuoti – kad šie vėl griebtųsi ginklo ir keršytų M. Kočiurovui, – apie planus, galėjusius sukelti tikrą gaujų karą Šiauliuose, knygoje „Policijos dievai“ pasakojo dabar jau buvęs Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas Remigijus Zykas. – Manėme, kad tada jie griebsis ginklo, o mes juos sulaikysime su tuo pačiu ginklu, kuriuo šaudyta į M. Kočiurovą. Tai buvo Tomo Ruchtino [tuometis Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkas – „Delfi“] idėja: jis minėjo, kad kažką panašaus darė anksčiau, dar dirbdamas Telšių policijoje.“

Nors pareigūnų planas neišdegė, bet S. Valantinas ir jo draugas vis tiek buvo apkaltinti dėl pasikėsinimo nužudyti, tačiau vėliau teismai jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. O ir nukentėjusiuoju pripažintas M. Kočiurovas laikėsi tokios pozicijos, kad į jo gyvybę niekas nepasikėsino.

Išskirtinė policininkų istorija – beveik 400 puslapių knygoje „Policijos dievai“, kurią jau galima įsigyti knygynuose, taip pat internetu leidykloje „Baltos lankos“, didžiausiame internetiniame knygyne knygos.lt ir kitose platinimo vietose.