Apie įmonės „Minelgos firma“ egzistavimą su savaitraščiu „Panorama“ bendravęs D. Minelga sakė sužinojęs tik 2001 metais, kai buvo iškviestas į tuometinę Mokesčių policiją. Ten vyriškis išgirdo neįtikėtinų dalykų: girdi, 1998 metų lapkritį jis įsteigė įmonę, kuri vertėsi nelegalia veikla – kontrabandos būdu vežė limonadą ir vištieną, išrašinėjo fiktyvias sąskaitas už neva atliktus darbus, plovė pinigus, išsisukinėdama nuo mokesčių valstybei. Su negaliojančiu pasu telekomunikacijų bendrovėje „Omnitel“ D. Minelgos vardu buvo pasiimtas mobilusis telefonas – pats to neįtardamas, vyriškis tapo bendrovės klientu.
„Buvau abstulbęs. Sunku nupasakoti, kaip jaučiausi sužinojęs, kad mano vardu, bet man nežinant buvo įkurta įmonė, kuri negana to, vertėsi nelegalia veikla. Policija mane apklausė, paėmė parašų pavyzdžius ekspertizei. Turėjau pasirašyti keturis šimtus kartų: du šimtus atsisėdęs ir dar tiek pat – stovėdamas. Esu finansininkas, apie tokias procedūras buvau girdėjęs, todėl jos manęs labai neišgąsdino: vertinau jas kaip formalumą savo teisumui įrodyti. Tačiau įsivaizduokite, kaip tokioje situacijoje jaustųsi kitokio charakterio žmogus. Ko gera, mirtų iš siaubo“, – kelerių metų senumo istoriją prisiminė D. Minelga.
Tai buvo ne paskutinis vyriškio susidūrimas su policija. Po pusmečio D. Minelga buvo apklaustas tiriant kitą bylą, o jo parašų pavyzdžių ekspertizei prireikė ir Ekonominei policijai.
„Laimei, realių nusikaltimų man niekas neinkriminavo, nes pareigūnai žinojo, kad 1997 metų balandį buvau užpultas ir apiplėštas Vilniuje, Gedimino prospekte. Incidento metu nusiklatėliai iš manęs atėmė pasą. Įvykį užfiksavau 2-ajame Vilniaus policijos komisariate, apie asmens dokumento dingimą buvo pranešta spaudoje ir praėjus porai mėnesių nuo to laiko gavau naują pasą“, – įvykių seką dėstė D. Minelga. Pasak jo, bėgant laikui šie įvykiai beveik nugrimzdo užmarštin ir vyriškio jau nebejaudino. „Maniau, kad šioje detektyvinėje istorijoje jau seniai padėtas taškas“, – sakė D. Minelga.
Ragina kreiptis į teismą
Naujiena, kad jo pavogtą ir jau nebegaliojantį asmens dokumentą sukčiai panaudojo savo juodiems darbams, D. Minelgą pribloškė, tačiau ne taip, kaip žinia, kad dar ir šiandien „Minelgos firma“ Registrų centre yra ne likviduota, o tik pervesta į likviduojamų įmonių sąrašą. „Vos sužinojęs apie šios nelegaliai mano vardu įkurtos įmonės egzistavimą kreipiausi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri tuo metu atliko dabartinio Registrų centro funkcijas. Mane nuramino ir pažadėjo, kad viskas bus sutvarkyta. Suprask, savivaldybė pripažįsta, kad dėl jos darbuotojų kaltės įvyko toks nesusipratimas, todėl artimiausi metu įmonė bus uždaryta kaip nelegaliai įsteigta. Nuo tada praėjus šešeriems metams Mokesčių inspekcijoje sužinojau, kad tai nebuvo padaryta“, – savaitrasčiui „Panorama“ kalbėjo D. Minelga.
Šiandien vyriškis aiškinasi, kas yra atsakingas už valdininkų aplaidumą ir kas turėtų išregistruoti nelegaliai įsteigtą „Minelgos firmą“. Pasak istorijos herojaus, Mokesčių inspekcija jį nukreipia į Registrų centrą, pastarojo darbuotojai gūžčioja pečiais ir oficialiuosiuose raštuose ragina problemą pačiam spręsti teisme. „Juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo sprendimu. Be to, pripažinus juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka“, – rašoma Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojos Vandos Albrechtaitienės atsakyme D. Minelgai.
„Suprantu, kad ši problema turi būti sprendžiama teisme, tačiau man įdomiau, kas turi kreiptis į tą teismą? Registrų centras akivaizdžiai sako, kad aš, tačiau, mano manymu, tai yra būtent jo pareiga. Man aiškina, kad nusikaltimą padarė tie asmenys, kurie pasinaudojo mano asmens dokumentu, bet aš manau, kad ne mažiau kalti ir darbuotojai, kurie nepatikrinę paso tikrumo įregistravo nelegalią įmonę. Aš šioje istorijoje esu nukentėjęs asmuo, todėl manau, kad Registrų centras turėtų atgauti atsakomybės jausmą ir inicijuoti „Minelgos filmos“ išregistravimą. Aš tikrai turėčiau iš ko apmokėti teismo išlaidas, tačiau šios situacijos sprendimas tapo mano principo reikalu. Įsivaizduokite, Registrų centre man pasakė, kad net šiais kompiuterizacijos laikais esą neįmanoma patikrinti, ar pasas galioja, ar ne, nes nėra tinkamos duomenų bazės. Kas tuomet gali atsakyti, kiek šiandien Lietuvoje yra žmonių, kada nors praradusių asmens dokumentus ir nežinančių, kad jų vardu kokie nors aferistai atitarė įmonę ir suka nešvarius biznius?“ – piktinosi D. Minelga.
Nepatikimi pasai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovės Rūtos Andriuškaitės teigimu, D. Minelgos istorija dar kartą patvirtina, kad lietuviški žalieji pasai nėra patikimi, tad būtina tolydžio stiprinti jų apsaugą, keisti juos identifikavimo kortelėmis. „D. Minelga pateko į nepavydėtiną situaciją ir patyrė daug nepatogumų. Vis dėlto bylos tyrimo metu ryšių su policijos pareigūnais jis negalėjo išvengti, nes procedūros, kurias teko patirti D. Minelgai, yra reglamentuotos įstatymų, teisminiame procese jas privalu atlikti“, – kalbėjo R. Andriuškaitė.
FNTT atstovė sakė ir anksčiau girdėjusių panašių istorijų, tačiau pažymėjo, kad tokie incidentai nėra plačiai paplitę. „Dabar veikia daugiau apsaugos filtrų, ir nusikaltėliams pasinaudoti negaliojančiais dokumentais darosi vis sunkiau. Informacija apie negaliojančius dokumentus yra talpinama negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje, tačiau nežinau, ar ji yra pasiekiama ir Registrų centro personalui“, – sakė R. Andriuškaitė.
Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus teigimu, centras iš teisėsaugos institucijų gauna informaciją, jog dažnesnė praktika, kai padirbinėjami įmonių antspaudai, neteisėtai naudojami kitų institucijų blankai ar klastojami pareigūnų parašai, bet ne Registrų centro dokumentai.
„Mes tikrai neregistruojame naujų įmonių, kol jų dokumentų nepatvirtina notarai. Notarų filtras, mano galva, yra pagrindinis apsaugos mechanizmas. Registrų centras tikrai netikrina asmenų pasų, jis atlieka techninį darbą. Vis dėlto netikiu, kad mūsų darbuotojai būtų pasakę, jog šiandien nėra sunku įregistruoti įmonę, naudojantis svetimais dokumentais. Neįsivaizduoju, kaip galėtų gimti toks teiginys. Manau, tai, ką išgirdo D. Minelga, arba ne taip suprato, arba tai buvo tiesiog emocionali darbuotojų reakcija, bet jokiu būdu ne oficiali“, – savaitraščiui „Panorama“ aiškino Registrų centro atstovas spaudai.
Surištomis rankomis
Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė–Malcienė patikino, kad tvirtindami žmonių asmens dokumentus notarai tikrina jų galiojimą tam tikroje duomenų bazėje. Tačiau ji nesiryžo teigti, kad negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazės informacija yra šimtu procentų patikima ir išsami. Esą neaišku, kas kiek laiko duomenys joje yra atnaujinami. „Pavyzdžiui, yra tam tikrų keblumų su gyventojų registru. Jis atnaujinamas tik kartą per dešimt dienų“, – kalbėjo notarė.
Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojos Alvydos Pupkuvienės teigimu, informacija duomenų bazėje papildoma kasdien. Pasak jos, nauji duomenys joje turėtų pasirodyti per valandą nuo tada, kai netekęs dokumentų asmuo parašo pareiškimą policijos komisariatui.
Nors įvairių valstybės institucijų atstovai tikina, kad svetimo asmens dokumentais pasinaudoti vis sunkiau, A. Petrošius pastebėjo, kad sukčiai tampa vis labiau išradingi ir nevengia rizikuoti. „Kai kuriuose Registrų centro filialuose yra pasitaikę atvejų, kai fiktyvių įmonių atstovais prisistatę žmonės mėgina atlikti nekilnojamojo turto sandorį. Pastebėję, kad mums mėginama pakišti suklastotus ar jau negaliojančius dokumentus, imamės iniciatyvos ir kreipiamės į teisėsaugos institucijas“, – pasakojo A. Petrošius.
Anot teisininkų, D. Minelgos atveju, kai įmonė jo vardu buvo įregistruota neteisėtai, inicijuoti jos likvidavimą turėtų taip pat Registrų centras, 2004 metais iš Savivaldybės perėmęs registro tvarkytojo funkcijas ir atsakomybę. Tačiau vos išgirdę D. Minelgos istoriją, Registrų centro atstovai įninka į Civilinį kodeksą.
„Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis, savininkas, ar valdymo organai – įmonės valdyba, direktorius ar prezidentas – taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą“, – citavo A. Petrošius. Pasak jo, suinteresuotas žmogus per prokuratūrą turi kreiptis į teismą ir ginti savo interesus.
„Mes turime teisę inicijuoti įmonių likvidavimą, tačiau Civilinis kodeksas mums tai leidžia daryti tiktai su įmonėmis, neturinčiomis statuso, tai yra su tomis, kurios formaliai laikomos veikiančiomis – ne likviduojamomis, ne bankrutuojančiomis. Taigi, mūsų rankos D. Minelgos atveju yra surištos“, – sakė A. Petrošius.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovo spaudai Aleksandro Juozapaičio teigimu, prokurorai, gindami viešąjį interesą, Vilniaus apylinkės administraciniam teismui pernai ir užpernai pateikė po keturis ieškinius.
„Iki šiol nesuprantu, kodėl aš, o ne klaidų padaręs Registrų centras, turiu kreiptis į prokuratūrą. Jei nedalyvavau įmonės įregistravimo procese, kodėl turiu murkdytis jos išregistravimo klampynėje? Akivaizdu, kad visi tik keikia įstatymą, bet nieko keisti neketina“, – svarstė D. Minelga.