„Delfi“ kalbinti pašnekovai teigia, kad valdžių pasikeitimas ir taip vyks ne pačiu ramiausiu metu. Tiesa, bus ir tokio „valstiečių“ palikimo kaip 13 pensijos pažadai ar DNR planas. Be to, nebus taip paprasta susiorientuoti ir chaotiškoje koronaviruso valdymo virtuvėje.
Liekis: pats gyvenimas jiems jau – bomba
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis yra įsitikinęs, kad valdantiesiems net nereikia specialiai kažkokių minų dėlioti savo įpėdiniams, gyvenimas jiems ir taip nebus gailestingas.
„Aš galvoju, kad pats gyvenimas yra bomba, nereikia net ir nieko kurti. Susidūrę su viena ar kita problema, kad ir su pandemija (akivaizdu, kad mes šoksime į tūkstančius atvejų per dieną), tada pasižiūrėsime, kaip viena arba kita valdžia veikia, kokių priemonių imasi“, – komentavo Š. Liekis.
VDU profesorius akcentavo, kad valstybė funkcionuoja pagal teisinius principus, o juos kiekvienas interpretuoja savaip.
„Yra įstatymai, kuriais remiamasi. Dabar jau nemanyčiau, kad būtų laiko kažkam kažkokių bombų palikinėti. Tam reikėtų įstatymus keisti. Paprastai gi, kai dirbi, tai tvarkaisi normaliai – tvarkaisi sau, o ne kažkam kitam. Kiti ankstesnes politikas visada gali interpretuoti kaip bombas, bet iš esmės tai tiesiog pats gyvenimas kuria problemas. Jos niekada nesibaigia“, – sakė Š. Liekis.
Politologas nemano, kad iki šiol kritikuoti valdančiųjų nevengę konservatoriai staiga patys atsidurtų kritikos epicentre.
„Visi protingi pakritikuoti. Bet akivaizdu, kai resursas kol kas inertiškai dirbs jų naudai, ir kritika nebus labai stipri, jeigu jie nepadarys radikalių klaidų“, – teigė Š. Liekis.
Abejoja „valstiečių“ gebėjimu mobilizuoti valią ką nors nuveikti
Tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje dirbęs politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virgis Valentinavičius nemano, kad dabartiniai valdantieji turi daug resursų per likusį laikotarpį užprogramuoti būsimajai valdžiai papildomų problemų.
Tačiau, mąstant apie valstybės išlaidų sritį, jis prisiminė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pažadą, kad jie bandys priimti sprendimą dėl tryliktos pensijos. Kartu jis pripažino, kad tai nebus lengva padaryti.
„Galimybės ką nors nuveikti per likusį laikotarpį Seime, manau, kad yra labai ribotos, kadangi pakrikimas ir demoralizacija jau veikia. Surikiuoti Seimo narius balsavimams „valstiečiams“ jau seniai nepavyksta, o dabar tas bus dar sunkiau, kai pusė frakcijos yra „ant čemodanų“, – komentavo V. Valentinavičius.
Politologas abejojo, kad politinio lauko užminavimo įpėdiniams strategijomis užsiiminėtų ir Vyriausybė.
„Sprendžiant iš rezignacijos ir sumažėjusio R. Karbauskio ir S. Skvernelio karingumo, nemanyčiau, kad jie galėtų ką nors tikrai rimto dar spėti nuveikti. Jiems visą laiką buvo sunku priimti sprendimus, ir juos įgyvendinti, ir kažką nuveikti taikos sąlygomis, o čia po tokio gana skaudaus pralaimėjimo dar kažką daryti, išskyrus dalinti vardinius pistoletus, – nemanau, kad tuo bus užsiimta“, – sakė V. Valentinavičius.
Pasak jo, realus problemų laukas slepiasi ten, apie ką kalba Ingrida Šimonytė – kad minų laukai yra užprogramuoti vadinamajame ekonomikos DNR.
„Ten tikrai rimtai reikia pažiūrėti – kiek ten palikta „valstiečių“ idėjų fiks, pavyzdžiui, steigti valstybinį banką, valstybines vaistines? Kiek ten yra tariamo investicijų skatinimo, kuris iš tikrųjų yra pinigų pasidėjimas naudoti sau ateityje?“, – komentavo V. Valentinavičius.
Spąstai – 13 pensija
Kad 13 pensija yra pagrindiniai spąstai naujai Seimo daugumai, „Delfi“ sakė ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka. Anot ekonomisto, su tokiais populistiniais pažadais buvo užkeltas žmonių lūkestis, tačiau šis klausimas nė nėra įtrauktas į biudžeto projektą.
„Buvo tų trylikos pensijų klausimas, kuris tikrai neįtrauktas į biudžetą, o visa kita yra biudžete. Ir ten įtraukti tie dalykai, kurie jau buvo įstatymuose. Tarkime, vaiko pinigų padidinimas, tai jau gal praeitų metų įstatyme buvo įtraukta, kad nuo kitų metų jie didėja. Naujų sprendimų nebuvo, tai nėra netikėta ir tai yra numatyta biudžeto projekte.
Dėl tos 13 pensijos, tai čia yra tam tikri spąstai, todėl, kad dabar žmonės išrinko konservatorius, o ten berods po pateikimo buvo balsavę keli konservatoriai. Jeigu jie dabar staiga (įstatymo – „Delfi“) nebepalaiko, žmonės, kurie nori tos pensijos arba šitą idėją palaiko, vėl galės sakyti, kad juos apgavo“, – kalbėjo profesorius.
Anot R. Lazultkos, tryliktos pensijos idėjos įgyvendinti tiesiog neįmanoma, nes tam nėra suplanuota lėšų. Vis dėlto, jo teigimu, tai gali tapti tuo skauduliu, kuriuo konservatoriams prieš akis vėl bus mojuojama ne vienerius metus.
“Tai dabar gali būti toks reputacijos klausimas, kurį jiems vėl galės prikišti, kaip prikiša prieš dešimtmetį sumažintas pensijas. Sakys – štai, jie iš mūsų atėmė pažadėtą 13 pensiją ir dešimtmetį badys pirštais, kad skriaudžia”, – juokėsi profesorius.
Dar viena problema, anot jo, gali būti „Sodros“ pensijų įstatymo pakeitimas, kuriam Seime jau yra pritarta po pateikimo.
„Jeigu ekonomika smunka, tai pagal dabartinį įstatymą pensijos nėra indeksuojamos. „Valstiečiai“ pasiūlė pataisą, kad nepaisant to, kad smunka ekonomika, jos gali toliau būti indeksuojamos ir „Sodros“ biudžete berods yra, kad pensijos didės septyniais su kažkiek procento“, – kalbėjo R. Lazutka. Jis akcentavo, kad iššūkių kiltų tuomet, jei „Sodros“ biudžetas būtų deficinis.
Reikės išsiaiškinti realią koronaviruso situaciją
Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro direktorius Saulius Čaplinskas tikino, kad naujai Vyriausybei bus iššūkis ir susiorientuoti pandemijos valdyme bei išsiaiškinti realią Covid-19 situaciją šalyje.
„Faktas yra toks, kad statistika kelia labai daug klausimų. Žiūrėkit, faktas yra, kad balandžio 23 d., kuomet operacinę sistemą dar valdė ULAC, mes pastebėjome neatitikimą, Covid rezultatų dubliavimąsi. Kai šitą klausimą iškėlėme, gavosi, kad per vieną dieną pas mus sumažėjo 100 atvejų. Nuo tos dienos faktiškai ULAC nebegauna informacijos apie Covid atvejus. Kyla klausimas – kodėl?
Kas nutiko dabar? Sutapo-nesutapo su rinkimais, tai čia kitas klausimas, bet kad staiga per dvi valandas išaugo 200 atvejų, prisimenant, kas buvo balandžio mėnesį, kelia daug klausimų“, – teigė S. Čaplinskas.
Epidemiologas neatmetė galimybės, kad išeinanti valdžia įsivažiavimą į pandemijos valdymą mėgins padaryti dar sudėtingesniu.
„Jeigu faktas aiškus, kad seniai yra keliamas klausimas dėl epidemiologinių duomenų, jeigu jie kelia klausimų, jeigu jie nėra analizuojami, jeigu atsakui mes nesiremiame šitais duomenimis, nes jų paprasčiausiai nėra, (...) vien tik kažkokiais padrikais skaičiais ir draudimais. Tai negalime atmesti šito, kad jau yra užprogramuota, jog gali būti problemų“ , – kalbėjo profesorius.
Pašnekovas neabejojo, kad per tą laikotarpį, kol pasikeis valdžios, epidemiologė situacija gali dar labiau pablogėti ir nauja Vyriausybė darbą pradės jau esant labai grėsmingai situacijai. Paklaustas, ar tokiu atveju dar būtų laiko burti Ingridos Šimonytės minėtus specialistus prtie vieno stalo ir ar pavyktų rasti laiko ilgesnėms diskusijoms prieš priimant vienus ar kitus sprendimus, S. Čaplinskas atsakė:
„Kito kelio nėra. Tai, ką jūs sakote, reiškia, kad tai, kas buvo nepadaryta iki šiol, visiems mums kainuos labai brangiai. Kiekvienas žmogus žino, kad pastatyti namą su naujais pamatais yra turbūt daug paprasčiau ir pigiau negu restauruoti seną namą su blogais pamatais. Jeigu iš viso namas buvo su pamatais. Šiuo atveju kyla klausimas – kokie tie pamatai buvo.“
Jei bandytų prikaišioti savų kadrų, kiltų triukšmas
Politologas V. Valentinavičius teigė nemanantis, kad valdantieji imtųsi paskutiniu metu kaišioti savus papildomus kadrus į valstybės tarnybą.
„Kur prikaišiota, tai jau prikaišiota. Kiekviena ministerija yra gavusi po vieną kitą savo „policininką“. Tie visi atvejai yra žinomi, ir tai jau bus būsimųjų ministrų reikalas, kaip susitvarkys“, – sakė V. Valentinavičius.
Jo nuomone, toks scenarijus nelabai tikėtinas ir diplomatiniame korpuse.
„Yra stumdynės dėl ambasadų tarp Gitano Nausėdos, Seimo ir Vyriausybės. Bet vėl rinkimų rezultatas lemia, kad Vyriausybės ir valdančiųjų balsas mažiausiai reiškia šitoje situacijoje. G. Nausėdai naudingiau tuos klausimus spręsti jau su naujais valdančiaisiais“, – teigė V. Valentinavičius.
Pasak jo, būtų sunku prognozuoti, kad galėtų nutikti taip, kad kažkur būtų įdarbintas ryškus „valstietis“.
„Eilinį kartą kils triukšmas. Be to, Lietuvoje valdžia yra gerbiama. Kad jau šita valdžia yra „mušta korta“, tai ką nors jai padaryti realaus, iš karto tampa trigubai sunkiau. Valdininkų, ministerijų lygyje kyla natūralus pasipriešinimas – kodėl turime daryti kažkokias paslaugas šitai valdžiai, jeigu jos po kelių savaičių nebebus? Visi galvoja apie būsimą valdžią“, – sakė V. Valentinavičius.
Politologas mano, kad „valstiečiai“ turi rimtesnių temų nei problemų kūrimas įpėdiniams.
„Įsivaizduoju, kad „valstiečiams“ ir pačiam S. Skverneliui įdomesni klausimai, kaip vystysis bylos dėl testų pirkimo? Galų gale ir Vyriausiojoje tarnybinėje etikos komisijoje atrado politinės valios vėl pasidomėti keliuku. Yra likę Jaroslavo Narkevičiaus skandalai. (...) S. Skvernelis žino, kad jo nebeliks Gedimino pr. 11 jau po dviejų trijų savaičių, o Finansinių nusikaltimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos dirba su viešųjų pirkimų per pandemijos įkarštį pavasarį bylomis, ir iš to kažkas bus. Įdomu – kas“, – sakė V. Valentinavičius.