DELFI Dėmesio centre – pokalbis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojumi Tomu Tomilinu, Seimo opozicijos lydere, liberale Viktorija Čmilyte–Nielsen ir Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku.

– Pone Tomilinai, čia turbūt dabar neverta atsukinėti laiko atgal ir prisiminti kas ką sakė, kas už ką balsuos ir už ką ne... Pabandykime suformuluoti dabartinę jūsų poziciją dėl likimo valdžioje?

T. Tomilinas: Aš nesutinku, kaip jūs sakote, kad buvo sulaužytas duotas žodis ir panašiai. Taip, buvo išreikšta pozicija, bet tai buvo pasiūlymas, kad trauktumės į opoziciją.

– Ar man reikia pradėti cituoti?

T. Tomilinas: Ne, aš suprantu, ką jūs turite omenyje. Buvo toks Ramūno pasiūlymas, jis buvo svarstomas. Dabar penktadienį taryba svarstė, ten tikrai buvo skirtingų nuomonių, vyko labai rimta diskusija. Ir po to, kai mes pasikonsultavome su savo žmonėmis ir jie aiškiai pasakė, kad gautas pasitikėjimas, augantys reitingai ir tie 279 tūkst. balsų už Saulių Skvernelį yra labai svarbu, mes priėmėme galutinį sprendimą ir tęsime darbus.

– Tai tiesiog nurašėte į sąnaudas? Tarsi tokie rinkimų „tarškalai“?

T. Tomilinas: Į kokias sąnaudas? Tai buvo vieno žmogaus pasiūlymas.

– Dabar jau tik vieno žmogaus? Jis yra tik vienas žmogus?

Tomas Tomilinas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintautas Paluckas

T. Tomilinas: Yra normalu svarstyti pasiūlymą ir jį koreguoti. Tai visiškai normalu. Partijoje yra nuomonių įvairovė ir, manau, tai geras požymis.

– Tai kokia dabar pozicija? Jūs liekate valdžioje, plečiate koaliciją, laukiate prezidento inauguracijos, grąžinate įgaliojimus ir kas tada?

T. Tomilinas: Po rinkimų mes rinksimės į dar vieną Tarybos posėdį, svarstysime situaciją. Mes girdėjome ir Sauliaus Skvernelio žodžius, į juos tikrai atsižvelgsime.

– Tai čia tik vienas žmogus.

T. Tomilinas: Palaukit, tai visiškai normalu, kad žmogus, gavęs didelį pasitikėjimą, bet nepasiekęs norėto rezultato, yra svarstymuose. Jis turi dabar dilemą – tai visiškai normalu.

– Visi apžvalgininkai tai ir sakė – kaip vertinti stiprią trečią poziciją? Tai atsilikimas dar gana didelis, o jeigu, pavyzdžiui, būtų atsilikęs nuo Gitano Nausėdos 0,5 proc.?

T. Tomilinas: Mes negalėjome visko prognozuoti.

– O dabar įsivarėte save į kampą.

T. Tomilinas: Niekur mes neįsivarėme. Kodėl jūs tai vis akcentuojate? Viskas, pravažiavom, šitą situaciją išsisprendėm savo tarybos posėdyje. Iš klausėme savo žmones. Taip, mes suprantame – tas signalas, kuris atėjo, mus pasiekė. Žmonės balsavo už Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę, mes girdime žmonių nuomonę. Mes girdime, kad galbūt mūsų retorika, galbūt mūsų pareiškimai nebuvo tinkami ir mes galime keistis – tai visiškai normalu. Mes girdime, ką sako tauta. Tauta – visada teisi.

Edmundas Jakilaitis, Tomas Tomilinas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintautas Paluckas

– Ponia Čmilyte, kaip jūs vertinate „valstiečių“ pozicijos keitimąsi?

V. Čmilytė: vertinu taip, kad per pastarąsias savaites pamatėme tikrai stebuklingas transformacijas. Prieš berods 10 dienų, likus kelioms dienoms iki pirmojo turo, buvo pareiškimas, kad „valstiečių“ frakcija vienbalsiai pritarė pasitraukimui iš valdžios. Praėjus kelioms dienoms po rinkimų buvo vėl pateikta, kad iš esmės vienbalsiai nuspręsta likti valdžioje. Na, kaip tai galima komentuoti? Tiesiog manau, kad tas skambus žodžio davimas buvo tik rinkimų kovos elementas. Kitaip to traktuoti ir neįmanoma.

– Bet kuriuo atveju, tai turbūt nėra tik vienos politinės partijos klausimas, tai ir tam tikro politinės kultūros klausimas? Savotiškos tradicijos kūrimas, kaip ateityje visuomenė vertins tokius net radikalius ir labai aiškius įsipareigojimus. Kaip jūs vertinate, pone Paluckai?

G. Paluckas: situacija apmaudi yra tuom, kad „valstiečių“ strategai sugalvoja pagąsdinti tautą rinkimų metu konservatoriais. Aš nemanau, kad čia yra kažkoks žodžių išsižadėjimas. Vienintelis, kuris čia yra kraštinis ir kuris negali žodžio išsižadėti, yra Saulius Skvernelis. Tuo tarpu pono Karbauskio žodžius labai lengvai atšaukia frakcija ir susirinkusi taryba. Manau, tai yra viešųjų ryšių strategijos dalis. Bet apmaudžiausia yra tai, kad būtent politinė kultūra yra įvedama ir suformuojama tokia, jog galima manipuliuoti bet kuo, kad politinis stabilumas tampa visiškai nesvarbus.

T. Tomilinas: kiek kartų socialdemokratai prieš rinkimus žadėjo progresinius mokesčius? Kas juos įvedė? Mūsų partija.

G. Paluckas: grįžkime prie temos – kodėl tai yra svarbu? Nes taip nėra buvę. Lietuvos politikoje nėra buvę, kad didžiausios frakcijos, valdančiosios koalicijos vadas atsistotų ir pasakytų: „žiūrėkit, jeigu taip – tada taip“. Tai yra žodžio žmonės, taip? Pasidarė kitaip, rezultatas kitas, tada jau sako, kad anksčiau išsakyti žodžiai nebesvarbu, žygiuojam kitaip. Patikimumo tokia politine jėga, koalicija ar sistema tai visiškai neprideda.

T. Tomilinas: bet iš jūsų pusės nebuvo jokio noro formuoti naują koaliciją, perimti tą valdžią. Opozicija nerodė visiškai jokio noro prisiimti atsakomybę.

V. Čmilytė: palaukit, jūs net nebuvote pasitraukę iš valdžios, jūs tik padarėte kelis skambius pareiškimus. Opozicija visada yra pasiruošusi, tokia yra opozicijos paskirtis.

Edmundas Jakilaitis, Tomas Tomilinas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintautas Paluckas

T. Tomilinas: dabar jūs taip sakote, o iš tikrųjų būtų kitaip. Apie ką mes dabar kalbame? Apie tai, kas bus po šių rinkimų, kaip gyvens Lietuva toliau. Kam čia bekalbėti apie praeitį.

– Ponia Čmilyte, kaip jūsų nuomone, turėtų būti įgyvendintas tas pažadas, jeigu būtų norėta jį iš tikrųjų įgyvendinti?

V. Čmilytė: aš įsivaizduoju, kad buvo kalbama apie du dalykus. Ramūnas Karbauskis kalbėjo, kad jeigu nepasiseks prezidento ir EP rinkimuose – tai bus pasitraukta iš valdžios. Ir ponas Skvernelis kalbėjo apie tai, kad liepos 12 d. jis ne grąžins įgaliojimus, o atsistatydins.
– Jeigu nepateks į antrąjį prezidento rinkimų ratą.

V. Čmilytė: Būtent. Dabar, kaip suprantu, persigalvota jau dėl abiejų pareiškimų. Ir ponas Skvernelis dabar jau kalba, kad arba atsistatydins, arba grąžins įgaliojimus. Taigi jau atsiranda žodelis „arba“.

T. Tomilinas: labai normalu, kad ir premjeras, ir partijos pirmininkas girdi, kas vyksta partijoje, kokios yra nuomonės, kokie balsavimai. Rinkimų metu tikrai kartais priimami žaibiški sprendimai, o vėliau jie apsvarstomi ir tariamasi.

V. Čmilytė: o gal reikėtų pradžioje apsitarti ir tada jau daryti sprendimus.

Pone Paluckai, jūs sutinkate su tuo, kad rinkimų metu vien dėl skubos galima prikalbėti to, ko neketini daryti?

G. Paluckas: tai yra absoliuti demagogija. Rinkimai ar ne rinkimai, bet patyrė politikai yra ir turi būti atsakingi už savo žodžius. Nes išsprūdę žodžiai jau nebėra tik tavo vieno, o formuoja tam tikrą nuomonę. Aš čia nematau jokios skubos. Nenutiko nieko tokio, dėl ko nebuvo galima pasiruošti. Buvo bandoma sutelkti savo rinkėjus grubiu ir cinišku manipuliavimu žmonių emocija ir baimėmis. „Nebalsuosit už mus – bus Landsbergiai“ ir t.t.

– Ne tik apie Landsbergius kalba. Štai gegužės 2 d. Karbauskio žodžiai: „Jeigu yra žmonių, kurie ruošiasi balsuoti už „valstiečių sąjungą“ ir tuo pačiu už Nausėdą, tai aš tiems žmonėms galiu perduoti - jeigu jūs balsuosite už Nausėdą, nebalsuokite už „valstiečių sąjungą“, nes tai yra konservatorių kandidatas“. Taip pat sakyta, kad Nausėdos tikrai nepalaikys. Dabar jau žinome, kad tikrai nebalsuos ir už Ingridą Šimonytę. Ir dabar, pone Tomilinai, jūs tarsi prie balto lapo vėl kviečiate tuos du kandidatus diskutuoti dėl galimos jūsų partijos paramos. Bet juk partijos pirmininkas jau yra pasakęs, kad nei už vieną, nei už kitą šiukštu balsuoti negalima.

T. Tomilinas: jūs labai negerbiate mūsų partijos. Jūs rodote nepagarbą kolektyviniam sprendimui. Taip, vienas žmogus pasakė vieną dalyką, jis gali keisti savo nuomonę.

– Bet juk jūs renkatės partijos pirmininką?

T. Tomilinas: palaukit, jūs norite čia primesti man, kad turi būti diktatūra. Ne, neturi partijoje būti diktatūros. Kai pasitari su kolektyvu ir matai, kad yra visiškai kitokios nuomonės, kai iš žmonių ateina reakcijos, tai visiškai normalu yra keisti poziciją. Šiandien buvo Andriaus Kubiliaus pareiškimas, kad tai buvo jų planas. Ar jis tarėsi su partija? Jis padėjo ar pakenkė Ingridai su šituo pareiškimu?

Viktorija Čmilytė-Nielsen

– Pone Tomilinai, jūs pats gi pritarėte išėjimui iš valdžios?

T. Tomilinas: Taip, ir aš ruošiausi dirbti opozicijoje. Kame problema? Tai visiškai normalu. Jūs, Gintautai ir Viktorija, buvote opozicijoje, mes irgi galėsime pabūti. Aš tikrai tam neprieštaravau, galite mano citatas pažiūrėti.

– Bet kuriuo atveju jūs vienbalsiai pritarėte valdyboje. Jūs esate valdybos narys, nes esate pirmininko pavaduotojas. Frakcijoje irgi pritarėte – balsavote „už“. Dabar sakote, kad ruošiatės būti opozicijoje, bet nusprendėt galiausiai kitaip.

T. Tomilinas: jūs manęs klausėte, ar tai buvo realu? Ar mes realiai svarstėme šitą scenarijų? Taip, bet mūsų partija nusprendė kitaip. Mes gerbiame savo kolektyvą.

V. Čmilytė: jūs kalbate apie demokratiją savo frakcijoje. Tai kaip paaiškinsite tai, kad Seimo Pirmininkas antradienį, po frakcijos posėdžio, išeina ir pareiškia viešai, kad tikriausiai pirmą kartą visi frkacijos nariai galėjo pasisakyti ir visų buvo išklausyta. Tai kaip galima interpretuoti šį Seimo Pirmininko pareiškimą?

T. Tomilinas: jeigu klausiate ar mūsų frakcijoje yra problemų, tai taip, jų yra labai daug.

– Pone Paluckai, „valstiečių“ frakcija žada trečiadienį kviestis abu kandidatus ir spręsti. Ar „socdemai“ ką nors svarsto remti, ar išreikšti savo poziciją?

G. Paluckas: mes nesimėtome – jeigu priimame sprendimą, tai jo ir laikomės. Mūsų valdyba priėmė sprendimą, kad neremsime nė vieno kandidato, bet partijos nariams nedraudžiame agituoti nei už vieną, nei už kitą. Bet frakcija sulaukė Gitano Nausėdos kreipimosi, kad jis norėtų ateiti ir pasikalbėti. Tai mes tikrai frakcijoje priimsime vieną iš kandidatų. Jeigu kita kandidatė taip pat norės – gerai, mes pasikalbėsime. Bet jokio oficialaus sprendimo daugiau nebus, nes jis jau priimtas. Mes laikomės savo sprendimų.

– Ponia Čmilyte, paaiškinkite Liberalų sąjūdžio poziciją. Ar Liberalų sąjūdis, kaip organizacija, remia Gitaną Nausėdą?

V. Čmilytė: šiuo metu ne. Valdyboje buvo susirinkimas ir balsavimas po pirmojo turo. Ir reikia konstatuoti, kad nuomonės išsiskyrė, bet didžioji dalis balsų buvo už palaikymą Gitanui Nausėdai. Mano asmeninė nuomonė, ypač kaip opozicijos lyderės, kad reikėtų neremti nė vieno ir laikytis neutralios pozicijos. Aš manau, kad abu kandidatai yra vakarietiški, šiuolaikiški, geri, stiprūs kandidatai. Manau, kad ir vienas, ir kitas, tapę Prezidentu, puikiai atstovautų Lietuvai.

– Kaip jūs manote, kiek partijų parama veiksminga kandidatams prezidento rinkimuose?

G. Paluckas: tas politinis potencialas, ar rėmėjų balsai, taip tiesiogiai neperleidžiami ir apie tai turbūt tik svajoti daugelis galėtų. Kauno pavyzdys turbūt geriausiai parodo, kad parama nelabai ką reiškia. Bet yra ir kita pusė. Tvirtos partijos su savo struktūra per labai trumpą laiką gali pasiekti keliasdešimt tūkstančių žmonių. Tiesiogiai. Tai kai rinkimų rezultatai gali būti arti vienas kito, tai tokia parama per partinę struktūrą galėtų turėti reikšmės. Bet kadangi nė vienas kandidatas nesikreipė tokios oficialios tiesioginės paramos į politines partijas, tai tokios paramos ir nėra.

– Pone Tomilinai, koks jūsų argumentas renkantis kandidatą? Jūs norite labiau partiečiams perduoti žinią ar dėl ko nors kito?

T. Tomilinas: mes pirmiausiai jaučiamės įsipareigoję tiems rinkėjams, kurie balsavo už Saulių Skvernelį. Jie nori darbų tęstinumo, jie nori konkrečių dalykų, kuriuose mes padarėme ir planuojame padaryti. Mes norime kalbėtis su būsimu prezidentu ir šiuo atveju mes atidarome duris abiem kandidatams. Aš pabrėžiu, kad abiem. Taip, gal tai ir retorikos aštrumo pokytis. Kodėl gi ne? Mes norime kalbėtis su abiem kandidatais apie politikos turinį. Ne apie jų asmenybes, ne apie jų pomėgius ir šuniukus.

– Pone Tomilinai, o kas pasikeitė? Paaiškinkite man, kas staiga pasikeitė per savaitę?

T. Tomilinas: tiesiog labai seniai nebuvo partijos tarybos posėdžio. Po pirmojo turo mes turėjome labai normalią diskusiją ir aš pasiūliau tokį variantą, kad reikėtų pasikalbėti su dviem lyderiais ir apsvarstyti. Ir mūsų rinkėjai dabar tarpusavy pykstasi, kad nėra už ką balsuoti. Už ką balsuoti? Aš, pavyzdžiui, negadinsiu biuletenio. Aš ateisiu ir pasirinksiu iš dviejų ne savų kandidatų. Taigi aš norėčiau suteikti rekomendacijas savo partijos kolegoms, kuris iš kandidatų labiau palaiko mūsų konkrečius įsipareigojimus rinkėjams. Yra labai konkretūs ir abiem vienodi klausimai: tiek dėl pensijų reformos, tiek dėl sveikatos reformos, dėl Europos vadovų tarybos ir t.t.

– Dabar girdime tikrai pasikeitusią retoriką. Jau ponas Tomilinas kalba politiniais argumentais. Gal tas smūgis rinkimuose, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, pone Paluckai?

G. Paluckas: tikrai nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Aš puikiai girdžiu, ką nori pasakyti Tomas Tomilinas – tai, kad jų lyderio žodžiai iš tikrųjų nieko nereiškia ir jo klausyti nereikia. Nes arba jis gali persigalvoti, arba kolegialus organas priims sprendimą. Viena vertus gal tai yra tam tikra lyderystės krizė, kita vertus, toks kalbėjimas, kuriuo gąsdinama Lietuva, matyt, pereina keletą etapų. Iš pradžių visiems įdomu, po to piktina, o tada visiems tampa nuobodu.

– Pone Tomilinai, jeigu jūs vienas galėtumėte pasakyti idealų scenarijų po naujojo prezidento ar prezidentės inauguracijos?

T. Tomilinas: neskubėkime. Aš manau, kad iki prezidento rinkimų turi įvykti tie pokalbiai su abiem kandidatais. Taip pat ir premjero pokalbis turėtų įvykti su abiem kandidatais. Ir tas, kuris bus pasirinktas, atitinkamai toliau turės kalbėti su mumis. Mes atstovaujame savo rinkėjams ir norime pasiekti tuos rezultatus, kuriuos iš dalies pasiekėme ir įrašėme savo programoje.