Valstiečių atstovai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti, kad žiniasklaida pateiktų mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos, kuri turėtų atsirasti informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose.
Kaip aiškėja iš aiškinamojo rašto, parlamentarams ne itin patinka, kad žiniasklaidos akiratyje itin dažnai atsiduria korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos.
„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, - rašo Seimo nariai aiškinamajame rašte.
Dėl šios priežasties trys valstiečių atstovai pasiūlė įpareigoti visuomenės informavimo priemones skleisti bent 50 proc. pozityvios informacijos.
Iniciatorius: tas negatyvas atsiliepia vaikams
Parlamentaras R. Šarknickas teigė, kad parlamentarai tik nori užtikrinti vaiko teisių apsaugą, ypač kai kalbama savižudybių tema.
„Psichologai, socialiniai darbuotojai, mokytojai ištisai kalba, kad tas negatyvas atsiliepia mokinio, vaiko elgesyje mokykloje, paskui skriaudžia savo vaikus arba tiesiog sukuria tam tikras psichologines įtampas. Kai žiniasklaidoje matomas negatyvas, tai veikia mūsų šalį jau 27 metus. Dėl to pasaulyje mes pirmaujame savižudybėmis, depresijomis", - sako R. Šarknickas.
Parlamentaras sako, kad jam nepriimtina, kai nusižudžius kam nors iš to daromi serialai: žurnalistai aiškinasi situaciją, stengiasi pateikti motyvus. Kaip pavyzdį jis pateikė žiniasklaidos pranešimus ape tai, kad nusižudė aktorius Vytautas Šapranauskas.
„Įsivaizduokite: visą mėnesį telefono linijos netylėjo naktimis, jaunimas skambinėjo, pasakojo apie savižudybes ir depresijas. Įtaką darė ištisinis žiniasklaidos negatyvas. Bet aš esu 100 proc. už laisvę. Ką jūs rašėte, tą rašysite, jokių apribojimų šitoje demokratinėje valstybėje negali būti", - aiškino R. Šarknickas, bet pabrėžė, kad 50 proc. pozityvo reikalavimas nelabai priimtinas, mat gyvenimo procentais nesureguliuosi.
S. Skvernelis ir D. Grybauskaitė nustebo
Premjeras S. Skvernelis DELFI atsiųstame komentare teigia, kad nei politikai, nei verslo atstovai, nei kiti asmenys neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio.
„Šiuo metu galiojantys Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato pagrindinius apribojimus ir principus, kurių žiniasklaida turi laikytis. Šie įpareigojimai yra pakankami, papildoma intervencija siekiant reguliuoti žiniasklaidos darbą bei turinį būtų perteklinė, nereikalinga ir nesuprantama“, - sako politikas.
Premjero nuomone, efektyvus galiojančio žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmo veikimas yra geriausia priemonė siekiant eliminuoti galimą piktnaudžiavimą ar pažeidimus.
Premjero žodžiais, politikų noras matyti žiniasklaidoje daugiau teigiamos informacijos gali būti išpildytas koncentruojantis į visuomenei ir valstybei svarbius darbus bei būtinus pokyčius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie siūlymą atsiliepė konkrečiai: „Tai nesusipratimas. Cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus".
Ar tai reiškia, kad dings naujienos apie korupciją?
Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas D. Radzevičius į tokią iniciatyvą sureagavo netradiciškai: iš pradžių juokėsi, paskui tokias pataisas pavadino „absurdo teatru“.
„Tai yra konstitucinio lygmens sritis. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kokiems dalykams ir kada galima įvesti įstatymų ribojimus. Bet kokios proporcijos ar nustatymai yra apribojimai žmogui, redakcijai ar žurnalistui kalbėti taip, kaip jis mato pasaulį“, - sako D. Radzevičius.
Konstitucijoje rašoma: „Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“.
Pasak jo, kvotos tam tikrai informacijai yra numatytos Vengrijoje, kuri valdoma geležine Viktoro Orbano ranka ir kurią kritikuoja dauguma Europos Sąjungos institucijų.
„Kalbant apie kvotas, kiek man teko matyti, tokią patirtį turi Vengrija, kur žiniose yra apribojimai, kiek turi kalbėti premjeras, koks valdininkas, kiek procentų turi būti reportažų apie kriminalus, jeigu metai baigiasi ir esi limitus išnaudojęs, jau nebegali rodyti ir pranešti apie nelaimę. Tai yra absurdo teatras“, - sako D. Radzevičius.
„Tokios pataisos neturi prasmės. Pasaulį ir gyvenimą žmonės mato labai skirtingai. Kiekviena redakcija labai aiškiai orientuojasi į tai, kas iš tiesų pasaulyje vyksta. Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu Lietuvoje būtų didelė, sunki, sunkiai sprendžiama problema, daug žmonių būtų dėl jos nepatenkinti, ar kas nors man gali pasakyti, kaip tokioje situacijoje, kur yra daug skausmo, kur žmonės nepatenkinti, išpešti 50, 30 ar 20 proc. to pozityvo, jeigu jo tuo metu tiesiog nėra?“ - klausia D. Radzevičius.
Pašnekovas iškart atsako į savo klausimą – tokiu atveju reiktų iškraipyti pasaulį.
Pavyzdžiui, iš įstatymo pataisų rengėjų aiškinamojo rašto neaišku, pozityviai ar negatyviai vertinti didžiausią Lietuvos korupcijos skandalą, kai buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Kaip vertinti, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio patikėtinė Greta Kildišienė važinėjo mamos išsiperkamu „Agrokoncerno“ automobiliu, jo nedeklaravo ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Kiek pozityvu ar negatyvu, kai socialdemokratui Mindaugui Basčiui Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesutinka išduoti leidimo susipažint su įslaptinta informacija, nes nepasitiki Seimo nario lojalumu Lietuvai. Prie kokių – pozityvių ar negatyvių – naujienų priskirti Seimo nario Kęstučio Pūko įtarimą seksualinį priekabiavimą prie kandidačių į savo padėjėjas.
R. Urbonaitė: einame Rusijos keliu
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako neįsivaizduojanti, kaip reikėtų pateikti informaciją: ar tai reiškia, kad prie naujienos, kad įvyko baisus teroristinis aktas, reiktų pateikti informaciją, jog vaikai dalyvavo piešimo konkurse?
„Iš principo žiniasklaida atlieka sarginio šuns vaidmenį. Jeigu mes norime normalaus, demokratinio veikimo šalyje, kad demokratija taptų visiška norma, mes turime kalbėti apie laisvą žiniasklaidą, apie žiniasklaidą, kuri gali pati konstruoti turinį ir prisiimti atsakomybę už tai, kokį turinį ji pateikia“, - sako politologė.
„Man labai keista, kad apskritai atsiranda tokios idėjos, kurios iš esmės yra žiniasklaidos kontrolė ir dar daugiau, žiniasklaidos pateikiamo turinio kontrolė. Taip gali būti surišamos rankos žiniasklaidai. O mes čia vis kalbame apie žiniasklaidos laisvę. Man įdomu, kaip mes atrodytume tarptautiniuose reitinguose? Tai tikrai gali priminti žinias ir naujienas, kurias mes galime pamatyti Rusijoje, kur tikrai dažniausiai nėra blogų naujienų arba, jeigu yra bloga naujiena, tai šalia parodomas Vladimiras Putinas ir ji virsta gera, nes prezidentas tą problemą jau išsprendė. Jeigu mes einame tokiais keliais, tai man atrodo keista“, - teigia R. Urbonaitė.
Politologė primena, kad žiniasklaidos laisvė ir šiaip nėra visapusė: įstatymai nurodo, kur baigiasi laisvės ribos. Tarkime, remiantis Konstitucija, laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais.
Paklausta, ar tokios pataisos, remiantis aiškinamajame rašte pateikta argumentacija, reiškia, kad politikai nepatenkinti, kaip viešinami korupcijos skandalai, pareigūnų piktnaudžiavimas, R. Urbonaitė sako, kad iš dalies taip ir atrodo.
„Bet klausimas, ar žmonių nusivylimas politinėmis institucijomis, ir, kaip jie sako, nusišalinimas nuo politinio aktyvumo, yra žiniasklaidos problema, ar tai politikų, kurie ir formuoja politiką bei daro politinius sprendimus problema? Ne žiniasklaida sukūrė Lietuvoje socialinę atskirtį, ne žiniasklaida nuvedė G. Kildišienės mamą į „Agrokoncerną“, ne žiniasklaidą paragino K. Pūką elgtis taip, kaip jis elgėsi. Kitaip tariant, jeigu mes tų dalykų neviešinsime, kodėl mes neturime teisės tų dalykų žinoti?“ - klausia politologė.
R. Urbonaitė teigia, kad patys Seimo nariai dažnai nesidomi svarbiais dalykais: pavyzdžiui, premjerui S. Skverneliui pristatant pavasario sesijos darbus, Seimo nariai nesiteikė klausytis, salė buvo pustuštė. Tuo metu diskutuojant dėl M. Basčio ar K. Pūko apkaltų registruojasi kur kas daugiau parlamentarų.
„Keista matyti, kai patys Seimo nariai nurodo, ką matyti ir kaip matyti“, - sako politologė.
Č. Juršėnas palaiko valstiečių pataisas
Žurnalistu sovietiniais metais dirbęs ir žurnalistiką 1960 m. baigęs Česlovas Juršėnas sako, kad jam minėtos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų pataisos yra suprantamos ir priimtinos, bet iškart priduria, kad pats yra „seno auklėjimo“.
„Aš iš principo palaikau tokį dalyką, nes mūsų spaudoje yra per daug juodų dalykų. Tai yra, imant procentais juodi ir blogi dalykai yra atspindimi pilniau nei geri dalykai, kurie realiai yra. Ne kartą įsitikinau, kad Seimo posėdyje priimamas koks svarbus įstatymas, bet tame pačiame posėdyje kažkuris Seimo narys krapštė nosį. Tai, žinoma, nosies krapštymas yra aprašytas arba parodytas iš visų pusių, o kad priimtas svarbus įstatymas, kuris svarbus visai Lietuvai, kai kas parašė, kai kas paminėjo, kai kas iš viso nepaminėjo“, - sako Č. Juršėnas.
Buvęs politikas ir buvęs žurnalistas teigia suprantantis siekius, bet manantis, kad siūlymą reikia redaguoti: kokios turi būti proporcijos ir ar kiekvieną dieną jas įmanoma išlaikyti.
Pavyzdžiui, Č. Juršėnas mano, kad naujiena apie E. Masiulį ir įtariamą korupciją yra pusiau pozityvi, pusiau negatyvi, tuo tarpu vertinti fakto, kad G. Kildišienė po skandalų atsisakė mandato, jis nesiėmė.
Č. Juršėnas šiuo metu yra visuomeninis valstiečių Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas.
D. Šakalienė: jei pataisos sulauks tik pasipriešinimo, jas atsiimsiu
Seimo narė „valstietė“ D. Šakalienė sako esanti nustebusi, kokį rezonansą sukėlė jos siūlymas įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio turėtų sudaryti pozityvi informacija, ir žada atsiimti pataisas, jei jos sulauks tik pasipriešinimo.
Parlamentarė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.
„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė, kurią cituoja agentūra BNS.
„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologiniu gerbūviu padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas - aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Taip pat ji sakė iš kai kurių kolegų Seimo narių girdinti „daug radikalesnių, sakyčiau, labai gąsdinančių minčių, ką čia reikėtų daryti su ta žiniasklaida“.
„Tai iš esmės aš tomis pataisomis noriu užbėgti už akių bandymams riboti žiniasklaidą ir atidaryti duris ramiam susitarimui, kaip mes galėtume padėti žiniasklaidai proporcingai duoti tą informaciją, šalia tos neigiamos informacijos duoti daugiau pozityvios, ir kartu padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos, apsiginti prieš savininkų sakymą, kad daugiau „klikų“ (paspaudimų) generuoja, kai parašai, kad kažkam žarnas paleido, o ne kai kaimo šviesuolis subūrė bendruomenę“, – kalbėjo Seimo narė.
Klausiama, kokius siūlymus dėl žiniasklaidos ribojimo ji girdėjo iš kolegų, ir kurių, D.Šakalienė atsakė: „Aš jau matau tokias tendencijas, (sakoma) kad žiniasklaida elgiasi kaip nors netinkamai, ją čia reikėtų apriboti ir taip toliau. Aš sakau, gal mes eikime tuo keliu, ne riboti, o paskatinti galimybę duoti daugiau pozityvios informacijos“.
„Aš labai tikiuosi, kad nėra ruošiami jokie kiti (projektai), bet kalbos ir tendencijos yra. Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja. Aš manau, kad jūs tai darote gerai ir reikia tai daryti“, – pasakojo Seimo narė.