„Dėl veto bus balsuojama, kad atmesti veto. Balsavimas yra privalomas.T urėtų visi balsuoti, kaip sutarėme, tai yra atmesti veto. Argumentai yra labai stiprūs, aiškūs, tai yra Europos Tarybos (ET) rekomendacija, ir visi kiti dalykai, kurie yra išsakyti įvairių ES institucijų, dėl to, kad ta valstybė, kuri turi didesnį negu 3 proc. barjerą, yra nelaikoma demokratine. Mes norėtume tapti demokratine valstybe“, – sakė R. Karbauskis.
Prieš tai LVŽS narė A. Širinskienė paaiškino, kad, jų nuomone, 3 proc. kartelė yra tas kelias, kuris leidžia užtikrinti didesnį partijų atstovavimą.
„Kaip dabar paaiškėjo, ir Europos Tarybos parlamentinė asamblėja net dviem metais (2007 ir 2010 m.) rekomendavo, kad Europoje kartelės būtų mažinamos, ir mažinamos būtent iki 3 procentų.
Žiūrint į tarptautinę praktiką, tai ir EBPO 3 proc. kartelę visoje eilėje rekomendacijų valstybėms narėms atkartoja tiek Ukrainai, tiek Kirgizijai, Azerbaidžanui ir kitoms, kurios dabar žengia demokratijos keliu“, – sakė A. Širinskienė.
Spręs dėl prezidento veto
Antradienį spręs dėl prezidento Gitano Nausėdos veto sprendimo mažinti patekimo į Seimą kartelę iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms.
Vetuodamas įstatymo projektą šalies vadovas pažymėjo, kad žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę. Šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų. Seimas, daugiausia valdančiųjų balsais, įstatymą dėl rinkimų kartelės mažinimo priėmė gruodžio 10 dieną.