Iš visų jėgų kovodami už savo laisvę ukrainiečiai kasdien demonstruoja ir gebėjimą į viską pažvelgti su humoru. Tai A. Valinskas vadina neišvengiama tragiškų gyvenimo įvykių sudėtine dalimi. „Humoro jausmas šitoj situacijoj yra vienintelis, kas gali leisti atsiriboti, – kalbėjo A. Valinskas. – Žmonės, kurie kažkiek yra studijavę psichologiją ir kitus panašius mokslus, jie pripažins, kad šalia nesant žmogaus, kuris gali suteikti psichologinę pagalbą, humoras yra dalykas, kuriuo žmogus pats save gali gydyti.“
Jo teigimu, ukrainiečiai tikrai laimi informacinį karą prieš rusus. „Realybės tu negali pakeisti, tu ją gali tik savo galvoje interpretuoti. Vis dėlto geriausias humoras, realus humoras, kuris ištiko ukrainiečius, tai, kad šitoje tragiškoje situacijoje, tragiškoje istorijoje, jiems vadovauja buvęs humoristas, kuris, paaiškėjo, yra puikus vadovas, puikus lyderis, puikus kalbų rašytojas, puikus informacinio lauko valdytojas. Tai, kad dabar juo pasitiki daugiau nei 90 procentų žmonių, rodo, kad iš tiesų juokas – dalykas rimtas, ypač tokiame žiauriame kare“, – kalbėjo A. Valinskas.
Bandymo gelbėtis nuo karo žiaurumo humoru pavyzdžių galima rasti ir kine, ir literatūroje. „Reiktų prisiminti ir Šveiko istoriją, kur karo absurdas, karo žiaurumas yra paverčiamas į tokį dalyką, iš kurio gali juoktis, nes kare tu gali arba juoktis, arba žūti, – teigė A. Valinskas. – O pats baisiausias dalykas yra tyla prieš mūšį, kol dar viskas neprasidėjo.“
Kalbėdamas apie gydantį ir gelbėjantį humorą A. Valinskas pabrėžė, kad kiekvienas žmogus bijo mirties ir skausmo, todėl humoras ir tampa tuo įrankiu, kuris padeda atsiriboti nuo baimės jausmo. O atsakydamas į klausimą, ar mes, lietuviai, atsidūrę tokioje situacijoje kaip ukrainiečiai, sugebėtume taip pat į visa tai žiūrėti su tuo gydančiu humoru, neabejojo: „Be abejo, nes tai žmogiška. Mes turbūt tai dar atsinešam ne iš savo kaip sąmoningo žmogaus, asmenybės gyvenimo, tai kažkur giliai pasąmonėje. Ir tai savaime gaunasi, nes kitaip neišeina.“
A. Valinskas įvardijo tikintis ir lietuvių stiprybe, jei tektų kovoti už savo laisvę. „Padarytume. Ir dar kaip. Maža nepasirodytų. Žmonės kovotų“, – pridūrė pašnekovas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje įsivyravo baimė, žiniasklaidoje, rodos, liko vienintelė tema – karas. Ar tokioje situacijoje tikrai reikia sustabdyti įprastą gyvenimą? „Stabdyti nereikia. Jis pats automatiškai sustoja. Visų pirma žmonės gauna šoką. Mes esame matę, kaip griūna bombarduojamo Drezdeno namai, Antrojo pasaulinio karo tragedija. Tai mums kažkur toli. Mes augome su tais kadrais, su tais filmais. Buvome „maitinami“ tais rusiškais, kuriems dar prie sovietų yra tekę gyventi. Mums atrodė, kad tai gali būti tik kine. Bet visa tai vyksta dabar realybėje. Žmonės gauna šoką, kad tai vyksta XXI amžiaus dvidešimt antraisiais metais. Tu negali patikėti, kad tai realu, gauni šoką“, – kalbėjo A. Valinskas.
Ir vis dėlto, net ir „gydantis humoru“ svarbu neperžengti raudonos linijos. A. Valinskas prisiminė pokalbį su buvusiu kolega Emanueliu Zingeriu, kuris tvirtino, kad net ir anekdotai apie žydus gali būti, bet juos turėtų pasakoti patys žydai. „Jis sakė, kad tai yra mūsų ginklas. Ir visuomet bus mūsų ginklas. Ir šioje vietoje ukrainiečiai turi gerą ginklą – tai žydų kilmės prezidentą, buvusį humoristą Volodymyrą Zelenskį“, – tikino A. Valinskas bei pridūrė, kad valdžioje žymiai trumpiau esantis V. Zelenskis yra žymiai didesnis ir stipresnis už Kremliaus V. Putiną. Ir tai, anot A. Valinsko, V. Putinas jaučia.
Karas Ukrainoje pakeitė ir lietuvius. Visuomenė susivienijo ir, panašu, pamačiusi tikrus kai kurių žmonių veidus, apsivalo. Anot A. Valinsko, tai normalu. „Tokiose aplinkybėse žmonės parodo tikrą savo veidą, savo tikrąjį vidų, savo tikrąjį Aš“, – kalbėjo A. Valinskas. Jo teigimu, mes išsigryniname. Ir ne tik mes, bet ir ukrainiečiai, ir rusai.
Mes dabar vieningi, ar ir liksime tokie? Ar šįmet dar galime tikėtis valdžios sprendimais nepatenkintų žmonių maršų ar mitingų? „Manau, kad rudeniop. Vasarą Seimo sesija nevyksta, – priminė A. Valinskas. – Tos įtampos grįš, kai prabėgs kokie trys-keturi mėnesiai po paliaubų ar taikos susitarimo ir visi supras, kad karas, kuris buvo čia pat, kažkiek nutolo. Tada susigalvos tas problemas. Kai yra baisesnių problemų, tai automatiškai tos mažesnės dingsta.“
„Mes, prisigalvodami tų pseudo problemų, kurios dabar jau kelia juoką, patys tas bėdas ir prisišaukiame. Ligos įsikalbėjimo sindromas. Mažiau galvokime, daugiau šypsokimės“, – pozityviai pokalbį baigė A. Valinskas.
Visą laidą „Jūs rimtai?“ galite žiūrėti čia, o „Delfi TV“ laidą kviečiame žiūrėti penktadieniais, 21 valandą.
