Politologė Rima Urbonaitė laidoje Delfi diena sako, kad kai kurių partijų ir frakcijų nariai balsavime tiesiog parodė nebrandumą. Taip pat politologė įvardijo esminę problemą, kuri labai aiškiai išryškėjo.
„Manau, kad tai yra vertybinė pozicija, tam tikra ideologinė pozicija ir tai reikia aiškiai suprasti. Apie tai Seimo salėje kalbėjo ir Tomas Tomilinas, kuris tuo pačiu išsakė kritiką ir pačiam projekto tekstui, tačiau išsakė ir mintį, kad tu iš principo esi už arba iš principo prieš. Kur yra problema? Esminė problema yra ta, kad mes turime visišką disonavimą tarp kai kurių partijų programų ir jų balsavimo. Ir aš kalbu ne tik apie tai, kad yra keli partijos nariai, kurie taip naudojasi laisvu mandatu ir balsuoja ne taip, kaip didžioji frakcijos dalis, bet yra partijos ir frakcijos, kur daugiau nei pusė frakcijos balsuoja ne taip, kaip yra pasiųsta žinia programose ir net galų gale pasiųsta žinia rinkėjams.
Aš turiu omenyje ir tuos pačius socialdemokratus, tiesą sakant, ir Liberalų sąjūdis. Tik priminsiu, kaip į krūtinę mušėsi Viktoras Pranckietis ir dievagojosi, koks jis yra liberalas ir kaip už jį lygiai taip pat į krūtinę mušėsi Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiandien situaciją matome kiek kitokią. Aš nekvestionuoju teisės turėti nuomonę, bet tam tikra koreliacija tarp to, ką kalba partija, ką kalba partijos programa ir kaip balsuoja partijos nariai, turėtų būti. Antradienį mes pamatėme, kad to labai trūksta. Tai reiškia, kad partijoms trūksta brandumo, ir panašu, kad kai kurie labiau galvoja apie būsimus rinkimus ir tai, kad geriau yra prisitaikyti prie visuomenės nuomonės“, – sako politologė.
Politologas Virgis Valentinavičius laidoje taip pat įvertino Tomo Tomilino elgesį.
„Ramūnas Karbauskis nemėgsta nepaklusnių narių ir, matyt, Tomilinui pasekmės bus kaip ir kitiems neklaužadoms anksčiau. Bet grįžtant prie klausimo – ar čia įstatymo kokybės klausimas – akivaizdu, kad ne. Įstatymo redakcija visai nesvarbi, nes balsavimas buvo principinis. Apaštalas Paulius galėjo pateikti šį projektą ir tai nieko nebūtų pakeitę.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, čia, matyt, lemiamą įtaką galėjo padaryti Gitanas Nausėda, kuris visai neseniai pareiškė viešą palaikymą mitingui, kurį aš vadinu Garliavos-Vingio parko mitingu. Jis palaikė tokias kraštutines politines jėgas, kurias puošia tokios pavardės kaip Gražulis, Kepenis, Janutienė ir panašiai. Tikrai galėjo padrąsinti bent jau svyruojančius konservatorius, pastumti ne vieną Seimo narį šioje vietoje eiti populizmo keliu.
Dabar, kai matome, kad prezidentas šauniai kovoja dėl Baltarusijos veiksmų su lėktuvu nubaudimo, visa tai labai gražu, bet drįsčiau pastebėti, kad žmogaus teisių prasme Gitanas Nausėda tempia Lietuvą atgal į Baltarusiją ir, matyt, tai padarė poveikį Seimo nariams“, – sako jis.
Visgi antradienį vykęs balsavimas, V. Valentinavičiaus nuomone, turės daugiau įtakos ne Laisvės partijai, o didžiausiai parlamentinei frakcijai – Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams, kadangi išryškėjo progresyvesnę kryptį palaikančios vadovybės pažiūroms oponuojančių parlamentarų masė.
„Rimtesnių pasekmių šitas balsavimas gali sukelti Tėvynės sąjungos viduje, nes paaiškėjo, kad vadinamųjų „talibų“ yra daugiau, negu buvo galima tikėtis. Jie labai stipriai padrąsinti prezidento Nausėdos paramos Garliavos-Vingio parko mitinge, pakėlė galvas ir parodė, kiek jų iš tiesų yra“, – mano MRU politologas.
Kartu jis netiki, kad TS-LKD įvyktų skilimas, tačiau krikdemiškasis frakcijos flangas, anot jo, yra reikšminga atsvara konservatorių partijos modernėjimui.
„Skilimo greičiausiai nebus, bet jauna ir ambicinga partijos vadovybė susiduria su realybe, kad pakankamai skaitlinga frakcijos dalis atstovauja vakarykštei Lietuvai ir iš principo seka prezidento Nausėdos populistiniu keliu“, – teigia V. Valentinavičius.
Valdančiosios koalicijos santykių neskuba laidoti ir Vytauto didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Andžejus Pukšto, pabrėžiantis, kad ideologine vienybe nepasižymi beveik visos parlamentinės frakcijos.
„Neskubėčiau laidoti šitos koalicijos, nes partijų vadovai tarpusavyje ir su premjere tikrai puikiai sutaria. O tai, kad mūsų politinių partijų narių ir netgi parlamentarų nesujungia ideologiniai principai, tai ne pirmą kartą šitą matome. Galiausiai šis balsavimas parodė, kad tie skirtumai eina per visas partijas, net partijose nėra vienybės“, – sakė A. Pukšto, pažymėdamas, kad Partnerystės projekto nepalaikė ne tik valdančiosios koalicijos politikai, bet ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, deklaravę palaikymą šiam klausimui partijos programoje.
„Jeigu šis projektas būtų gavęs palaikymo iš socialdemokratų, kurių vadovybė labai aiškiai pasisakė ir jų programoje buvo apie tai parašyta, kad palaikys visus įstatymus, kurie palengvina gyvenimą homoseksualiems žmonėms“, – pažymi VDU politologas.
„Galbūt šiek tiek aistros aprims. Garliavos-Vingio parko mitinguotojams jau nebebus už ką kovoti ir tas mitingas birželį jau bus apie kažką kitką. Bet grįžtant apie visuomenės ir politikų atsakomybę, tai visuomenės nuotaikos priklauso nuo politinės atsakomybės, todėl svarbu, kokią poziciją užima Gitanas Nausėda ir kitų partijų lyderiai, visi, kas apie tai pasisako.
Vienas svarbesnių dalykų, nuo kurių priklausys šio įstatymo ateitis, yra padėtis Tėvynės Sąjungos viduje. Visgi vadinamųjų „talibų“ atsirado per šį balsavimą daugiau negu, kad buvo galima tikėtis. Tai jau yra galvos skausmas jauniesiems Tėvynės Sąjungos lyderiams – ir Gabrieliui Landsbergiui, ir Ingridai Šimonytei“, – sako V. Valentinavičius.
