Nors savivaldybės, valstybės įmonių vadovai turi teisę nustatyti kitas darbo valandas, pavyzdžiui, pradėti ir baigti dirbti bent jau pusvalandžiu anksčiau ar vėliau, nė vienoje įstaigoje tokia idėja net nebuvo svarstoma.
Išeitis - viršvalandžiai
Dirbantys žmonės, norėdami apsilankyti savivaldybėje, apskrities administracijoje, mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“, bankuose, teismuose, gydymo įstaigose, turi tik du būdus.
Vienas iš jų – prašyti darbdavio, kad kelioms valandoms išleistų iš darbo, o paskui dirbti viršvalandžius.
Kitas – pasprukti iš darbo, tikintis, jog kelias valandas niekas darbuotojo nepasiges.
Darbo laiką valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose bei organizacijose reglamentuoja Vyriausybės nutarimas ir Viešojo administravimo įstatymas.
Juose numatyta, kad valstybinės įstaigos (vykdančios viešąjį administravimą) savo darbą turi organizuoti taip, kad gyventojai galėtų kreiptis ir per pietų pertrauką.
Tuose teisės aktuose taip pat numatyta, kad tokios įstaigos savo darbą gali pradėti tarp 8 ir 8 val. 30 min., o baigti – tarp 17 ir 17 val. 30 min.
Kitose valstybės ir savivaldybių įmonėse bei organizacijose darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 val.
Nurodoma, kad darbuotojas nedirbtų daugiau nei 40 valandų per savaitę.
Gali koreguoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vedėjas Algirdas Bartkevičius teigė, jog, remdamasi Vyriausybės nutarimu, savivaldybė ne tik gali, bet ir privalo pasirūpinti gyventojų patogumu.
„Daugelyje įmonių galima koreguoti darbo laiką, tačiau privalu nenusižengti Vyriausybės nutarimui. Reikia tik prieš dvi savaites įspėti darbuotojus apie pasikeitusį darbo grafiką“, - aiškino A.Bartkevičius.
Jis prisipažino susidūręs su nelanksčiomis įstaigų darbo valandomis.
Valdininkui kelis kartus prireikė apsilankyti Žemėtvarkos skyriuje.
„Turėjau prašytis iš darbo, o paskui dirbti viršvalandžius“, - sakė A.Bartkevičius.
Tačiau jis patikino, kad jo vadovaujamame skyriuje nėra įregistruota skundų dėl įstaigų netobulų darbo valandų. Todėl esą šios problemos niekada nebandyta spręsti.
Tokių skundų negauta ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje.
Šio skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas patikino, jog darbo valandas galima koreguoti ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiose įmonėse, ypač dirbančiose aptarnavimo sferoje.
„Tačiau privačioms organizacijoms niekas negali nurodinėti“, - sakė A.Džiugas.
Reikia „vieno langelio“
Vis daugiau klaipėdiečių mokesčius už komunalines paslaugas moka internetu. Problemų nekyla net ir tiems, kurie moka pašte. Daugelis Lietuvos pašto skyrių Klaipėdoje dirba nuo 8 iki 17 val. 30 min. arba net 19 valandos.
Klientams būtų patogu, jei įstaigose būtų įkurta „vieno langelio“ tarnyba.
Kai kuriose organizacijose taip jau aptarnaujama. Tokia gyventojų aptarnavimo sistema patvirtinta Vyriausybės. Pagal ją jau porą metų dirbama Vilniaus savivaldybėje.
Klaipėdos savivaldybė dėl „vieno langelio“ tarnybos diskutavo ilgiau nei metus.
Birželio 19 dieną čia pagaliau pradės dirbti „vieno langelio“ aptarnavimo tarnyba.
Gyventojams padės susiorientuoti savivaldybės pirmojo aukšto fojė dirbantys specialistai.
Gyventojų problemų jie neišspręs - tam savivaldybėje dirba kiti tarnautojai, padės tik susiorientuoti.
Kita galimybė palengvinti klaipėdiečių rūpesčių naštą – pakeisti kai kurių įstaigų darbo laiką.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje žemėtvarkos reikalus sprendžiantys specialistai dirbo iki 17 val. 30 min.
Liepą bus patvirtintos naujos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbo tvarkos taisyklės. Gali būti, kad jose bus numatyta, jog žemėtvarkininkai, kaip ir kiti specialistai, dirbs iki 17 valandos.
Atlygina išlaidas
Problemų klaipėdiečiams kyla ne tik dėl įstaigų darbo valandų, bet ir dėl nelogiškos aptarnavimo tvarkos.
Klaipėdietė Vaida skundėsi, kad poliklinikoje buvo atsisakyta apžiūrėti jos penkiolikmetę dukterį. Motyvas – būtina, kad apžiūroje dalyvautų ir vienas iš tėvų.
„Tačiau tuo metu mes dirbame. O dukrai reikėjo tik formalios pažymos, kurią būtina pristatyti į mokyklą“, - sakė moteris.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo tarnybos vadovas Valdemaras Anužis teigė, jog reikalavimas, kad medikui apžiūrint nepilnametį dalyvautų ir jo tėvai, yra susijęs su vaikų teisių apsauga.
Nemažai žmonių darbo metu yra kviečiami liudyti teisme.
Tuomet jiems taip pat tenka atsiprašinėti iš darbo, nes teismai irgi dirba tik nuo 8 iki 17 valandos.
„Jei žmogus privalo atvykti į teismą liudyti, darbdavys neturi teisės tos dienos traktuoti kaip pravaikštos“, - sakė Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Algirdas Gailiūnas.
Jo teigimu, kvietimas liudyti žmogui įteikimas prieš dvi savaites. Todėl esą tikrai pakanka laiko pasirūpinti, kad ta diena būtų laisva.
„Jei darbdavys nesutinka darbuotojui mokėti už tą dieną, kada jis liudys ir nebus darbe, žmogui kompensuoja valstybė. Reikia į teismą pristatyti pažymą iš darbdavio, kiek už tą dieną darbuotojui būtų sumokėta, ir šios išlaidos bus atlygintos“, - aiškino A.Gailiūnas.