Šeštadienį, kada minėsime Lietuvos valstybės – Mindaugo karūnavimo dieną – Valdovų rūmai bus oficialiai atidaryti.
Ketvirtadienį ekskursiją po rūmus žurnalistams surengęs V. Dolinskas pripažino, kad rūmai, kurių numatoma kaina siekia 337 milijonus litų, netapo tautą konsoliduojančiu objektu.
Pasak V. Dolinsko, Valdovų rūmai jau Sąjūdžio metu tapo nacionaliniu objektu ir simboliu, jį palaikė visuomenė. „Tačiau kada šis nacionalinis objektas ir simbolis tapo politinių žaidimų objektu, atsirado ir šmeižto, ir šantažo, ir prasimanymų lavinos. Tai, aišku, sukompromitavo pirmiausia mus pačius. Keista, bet šis objektas užsienyje vertinamas kur kas geriau nei Lietuvoje“, – stebėjosi direktorius.
Šalia didžių valdovų – prezidentas A. Brazauskas
Šeštadienį oficialiai atidaromoje rūmų pirmojoje dalyje vyksta pasirengimo iškilmėms darbai. Rūmų Didžiajame kieme kyla scena, čia šventinį vakarą Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras padovanos teatralizuotą koncertą.
Valdomų rūmai pasitinka sutvarkyta aplinka, lauke esančiomis informacinėmis lentelėmis, paaiškinančiomis, ką reiškia virš rūmų iškilęs saulės laikrodis ar frontonas, jame iškalti lotyniški žodžiai.
Pravėrus didžiąsias rūmų duris, pasitinka A. Brazauskui skirta atminimo lenta. Joje iškalti prieš mirtį prezidento ištarti žodžiai. Juose A. Brazauskas sako, kad gyvenime turi du tikslus: kad Lietuva išmoktų gyventi pati ir kad šie rūmai būtų atkurti kaip valstybingumo simbolis.
„Prezidentas A. Brazauskas bus įamžintas nuolatinėje ekspozicijoje, toje dalyje, kuri pasakos apie XX a. rūmų istoriją. Jis bus lyginamas su Žygimantu Senuoju, Žygimantu Augustu, Vytautu, Žygimantu Vaza, Vladislovu Vaza ir kitais valdovais, kurie statė šiuos rūmus. Jis taps vienu svarbiausiu šios ekspozicijos akcentu“, – pasakojo V. Dolinskas.
Pasak direktoriaus, neabejotinai reikia pripažinti, kad prezidentas ir premjeras A. Brazauskas yra pagrindinis ir svarbiausias žmogus, labiausiai nusipelnęs šitų rūmų atkūrimui.
„Kaip minėjau, prezidentas yra įamžintas – rūmai yra jam paminklas. Po 100 ar 200 metų bus sakoma: Gediminas statė pilį, Žygimantas Augustas rūmus perstatė, Brazauskas atstatė. Kai kam tai turbūt labiausiai nepatinka“, – mano V. Dolinskas.
Atkurta taip, kaip galėjo būti
V. Dolinskas atmeta kritikų teiginius, kad rūmai atstatyti pagal saldainių dėžutės popierėlį.
„Jeigu atsakant trumpai, tai saldainių dėžutė sukurta pagal rūmus. Iš tikrųjų saldainių dėžutė – Kamarausko piešinys – daug svarbesnis nei kritikai įsivaizdavo“, – tvirtina jis.
Istoriko teigimu, rūmai nugriauti XVIII-XIX a. sandūroje ir fiziškai neegzistavo, bet per visą XIX a. iki pat XX a. vidurio rūmai egzistavo kultūrininkų ir mokslininkų sąmonėje – jų sukurtuose vaizduose. Net neegzistuojantys rūmai buvo svarbūs lietuvių sąmonei, jie buvo nuolat piešiami, rodomi kaip Lietuvos valstybės ir jos sostinės Vilniaus simbolis.
V. Dolinsko aiškinimu, kas įmanoma, buvo atkuriama pagal išlikusią ikonografją. Jos nėra daug, bet išoriniams fasadams atkurti pakako. Istorikas tvirtina, kad išlikę daugybė šaltinių, iš kurių galima nustatyti net rūmuose naudotus vinis.
Atstatant rūmus, remtasi ir kitų valstybių analogijomis bei gausiais archeologiniais radiniais. Pasak jo, vitražai, portalai atkurti pagal radinius. Viskas, kas įmanoma, buvo atkurta remiantis moksliniais tyrimais ir duomenimis, kurie naudoti ir atkuriant Vavelį ir daugelį kitų Vidurio Rytų Europos objektų. Štai grindų medžiaga atgabenta iš Švedijos – iš tų pačių kasyklų, iš kur buvo gabenama XVI-XVII a.
„Atkurta taip, kaip galėjo būti – mes neteigiame, kad taip buvo – mes teigiame, kad taip galėjo būti. Ir Vavelio specialistai lankytojams ir kolegoms sako: taip, kaip šiandien atrodo Vavelis, niekada neatrodė: tai idealus modelis, kaip galėjo būti, juk ir Vavelyje prieš 100 metų tebuvo likusios sienos, penki portalai ir du su puse židinio“, – dėstė V. Dolinskas.
R. Budrys: anuomet rūmai kainavo brangiau
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys aiškino, kad rūmuose vertingiausi eksponatai – šimtai tūkstančių archeologinių radinių. Štai turime Rytų Europoje didžiausią istorinių koklių kolekciją.
Pasak R. Budrio, įsigyti eksponatai po restauracijos įgijo visai kitą vertę. Jo teigimu, tie, kurie panašius eksponatus rinks po 50 metų, tai, kas šiandien surinkta, vargu ar beras.
„Visa kalba, kad Valdovų rūmai brangiai kainavo – klausykit, tada, kai statė, jie kainavo žymiai brangiau. Bet Valakų sistema buvo sėkminga, karališkas iždas pinigų turėjo, buvo iš ko statyti, tad atsirado rūmai“, – sakė R. Budrys.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius nustebęs, kad Vilniui tapus Europos kultūros sostine, šviesų paradui Katedros aikštėje skirta beveik 2,5 mln. Dėl rūko ne visi reginį matė, o 2,5 mln. neliko per 15 minučių. O valdovų rūmų atveju, sako jis, visiems laikams nupirkta tikrų vertybių – gobelenų, baldų, paveikslų.
Jis piktinosi iškiliu istoriku Alfredu Bumblausku, žiniasklaidoje pasakiusiu, kad „istorinėje ryškiausioje vietoje statomas naujas namas“. „Jis pats gerai žinojo, kad atkuriami rūmai, o ne statomas naujas namas“, – tvirtina R. Budrys, rūmų atkūrimą lyginantis su nelengvu ir akmenėtu kopimu į Monblaną.
Tikimasi, kad antra rūmų dalis gali būti pastatyta per 3 metus. Skaičiuojama, kad jai dar prireiks apie 75 mln. litų.
Vertybės įkainotos 23 mln. Lt
Skelbiama, kad Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia XIII-XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių.
Fonde yra 713 perimtų, dovanotų ir įsigytų vertybių. Dovanotos ir įsigytos muziejaus vertybės gali būti įkainotos 23 mln. litų. Per ketverius metus specialistai konservavo ir restauravo per 10 tūkst. eksponatų.
Muziejaus vadovai skelbia, kad pagal 2012 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ bei Sociologijos instituto atliktą gyventojų apklausą, 80 proc. respondentų Valdovų rūmus vertina kaip Lietuvos valstybingumo, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės „nuo jūrų iki jūrų“, savo paveldu galinčios rūpintis valstybės simbolį.
2002 m. laikomi oficialia Valdovų rimų statybos pradžia, o A. Brazauskas pirmąją plytą padėjo 2004 m. pavasarį.
Planuota rūmus atkurti iki Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo 2009 m., tačiau prasidėjus ekonominei krizei, to padaryti nespėta. Nepaisant to, 2009 m. liepos 6-ąją surengta simbolinė rūmų atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo keturi karūnuotieji asmenys bei dar 12 valstybių vadovai.
Suaugusiems bilietas į Valdovų rūmus kainuos 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 5Lt, numatoma taikyti įvairias nuolaidas.