aA
Skelbdamas apie valstybės tarnybos pertvarką, Vidaus reikalų ministras (VRM) Eimutis Misiūnas, be kitų privalumų, kalbėjo, kad ją įgyvendinus tarnautojų bus mažiau, o jų algos bus didesnės. Buvo netgi kalbėta, kad po jos tarnautojų gali sumažėti daugiau nei dvigubai, liktų apie 20 tūkst. tarnautojų. Tačiau skaičiai rodo, kad biurokratinis aparatas trauktis nėra linkęs.
© DELFI / Karolina Pansevič

Šiuo metu Lietuva turi apie 50 tūkst. valstybės tarnautojų. Iki spalio 1 dienos dauguma institucijų turėjo apsispręsti, kurias pareigybes reikėtų panaikinti. Nors atleidimo lapeliai kai kuriose institucijose buvo jau išdalinti dešimtims darbuotojų, daugumai jų visgi pasiūlyta likti tose pačiose institucijose arba joms pavaldžiose įstaigose, o realiai šias institucijas paliko, palyginti, nedaug žmonių. Kad taip gali atsitikti ir biurokratinio aparato mažėjimas gali tapti tik popieriniu dalyku, anksčiau yra įspėjusi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ekspertai tik skėsčioja rankomis: norėta kaip geriau, o išėjo kaip visada. Anot jų, dar nė vienai valdžiai nepavyko reikšmingai sumažinti biurokratinio aparato.

Vieni užbaigė, kiti net nepradėjo

Iki valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo liekant kiek mažiau nei trims mėnesiams, vienos institucijos sako pertvarką jau įgyvendinusios, kitos jos realiai dar net nepradėjusios.

Kokių ir kiek pareigybių atsisakyti dėl šios pertvarkos vis dar sprendžiama Seime, Aplinkos, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos (SAM), Švietimo ir mokslo ministerijose. SAM dar rugpjūtį DELFI informavo, kad apie naikinamas pareigybes yra įspėti 177 darbuotojai. Tačiau šiuo metu dar negalėjo pateikti skaičių, kiek iš jų realiai paliko ministeriją. Jau pasirodžius šiai publikacijai, Seimo kanceliarija patikslino, kad jos struktūros ir darbo organizavimo pokyčiai įgyvendinti 2015 metais. Buvo sumažintas vadovaujančio personalo skaičius. Vadovų sumažėjo nuo 76 iki 46. Naujos struktūros kanceliarija dirba nuo 2016 metų pradžios, o darbo organizavimo pokyčiai tęsiami. Didžiausias leistinas pareigybių skaičius Seimo kanceliarijoje šiuo laikotarpiu nuolat mažintas. Paskutiniai pokyčiai įvyko šių metų vasarą – panaikintos keturios vadovaujančios pareigybės.

Ūkio ministerijoje jau nuspręsta atleidimo lapelius įteikti 162 darbuotojams, tačiau absoliučiai daugumai jų bus teikiami pasiūlymai užimti pareigas pasikeitusioje ministerijos struktūroje, todėl dar neaišku, kiek realiai sumažės darbuotojų skaičius.

Panaši situacija ir Teisingumo ministerijoje. Joje numatoma panaikinti 9 valstybės tarnautojų pareigybes. Daugumai šių darbuotojų bus siūlomos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

„Tačiau apsispręsti, ar priima pasiūlymą, darbuotojas turės galimybę iki šių metų pabaigos, todėl šiuo metu ministerija neturi galimybės atsakyti kiek tarnautojų nepriims siūlymų ir kokio dydžio kompensacijos bus išmokėtos. Šiuo metu dėl minėtos pertvarkos neatleistas nė vienas darbuotojas“, – DELFI informavo Teisingumo ministerija.

Dalis institucijų pranešė, jog dėl šios pertvarkos jokių pakeitimų nenumato – vienose nerasta nė vienos pareigybės, kurios būtų galima atsisakyti, kitos sako pertvarkas padariusios jau anksčiau.

Tarnautojų atleidimų nebus Kultūros ministerijoje, taip pat Vilniaus savivaldybėje. Čia departamentų direktorių pavaduotojų ir skyrių, įeinančių į departamento sudėtį, vedėjų pavaduotojų pareigybės bus keičiamos analogiškomis patarėjų pareigybėmis. Klaipėdos savivaldybėje atleidimų taip pat nenumatoma, čia rekomenduota keliuose skyriuose atlikti funkcijų pergrupavimą ir dvi valstybės tarnautojų pareigybes, kurios šiuo metu neužimtos, pakeisti į dirbančio pagal darbo sutartį darbuotojo pareigybes.

Esminės pertvarkos įvykdytos anksčiau

Tuo metu apie anksčiau įvykusias esmines pertvarkas pranešė Prezidentūra, Vyriausybė, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, Žemės ūkio ministerijos.

Prezidentės spaudos tarnyba informavo, kad esminės pertvarkos buvo padarytos dar pirmosios Dalios Grybauskaitės kadencijos pradžioje, 2009 metais. Tuomet darbuotojų skaičius buvo sumažintas 28 pareigybėmis, atsisakyta 4 struktūrinių padalinių, keli skyriai pertvarkyti arba sujungti. „Dabar Vyriausybės vykdoma valstybės tarnybos pertvarka dalinai atitinka tai, kas Prezidentūroje padaryta jau prieš 10 metų“, – rašoma Prezidentūros spaudos tarnybos atsakyme DELFI.

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad Vyriausybės reorganizacija įvyko pernai liepą, kuomet buvo pakeista struktūra ir pareigybių sumažėjo 19 proc. Kadangi, anot Vyriausybės atstovų, ši pertvarka atitinka Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimus, daugiau pokyčių neplanuojama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė informaciją, kad šią vasarą įsigaliojo nauja ministerijos administracijos struktūra. Prieš įsigaliojant struktūros pokyčiams, įspėjimus apie pareigybių panaikinimą gavo 26 darbuotojai (iš jų 10 valstybės tarnautojų ir 9 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), buvo atleista 14 asmenų, 5 toliau eina pareigas ministerijai pavaldžiose įstaigose, 7 asmenims netiko naujai siūlomos pareigos ir jų tarnybos ar darbo santykiai taip pat nutrūko.

Išeitinės kompensacijos buvo išmokėtos 18 asmenų, bendra išmokėta išeitinių kompensacijų suma (su mokesčiais) sudarė per 60 tūkst. Eurų. SADM atstovai taip pat informavo, kad šiuo metu ministerijoje svarstomi klausimai dėl sprendimų, susijusių su naujuoju valstybės tarnybos įstatymu.

DELFI jau rašė apie anksčiau įvykusias pertvarkas Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Finansų ministerijoje ir Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM). Finansų ministerija tik patikslino, kad per laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota 140 tūkst. Eur kompensacijų atleistiems darbuotojams.

Kai kurios įstaigos pažengusios toliau

Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad dėl to, kad šioje įstaigoje konsoliduojamos buhalterinės apskaitos funkcijos, už kurias ateityje bus atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, kovo mėnesį įspėjimo lapeliai buvo įteikti 5 ministerijos darbuotojams. Išeitinės kompensacijos buvo išmokėtos 2 darbuotojams, bendra jiems išmokėta išeitinių kompensacijų suma (su mokesčiais) sudarė 16,5 tūkst. eurų.

Tuo metu Susisiekimo ministerijoje buvo nuspręsta vieną pareigybę Komunikacijos skyriuje panaikinti, vieną pakeisti į darbo sutartinę.

VRM įspėjimo lapeliai bus įteikti 19 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

„Kol kas nėra žinoma, kiek iš jų pereis dirbti į kitas įstaigas. Dėl vykdomos reformos nė vienam valstybės tarnautojui nebuvo siūloma toliau dirbti pagal darbo sutartį. Išeitinės kompensacijos kol kas taip pat niekam nebuvo išmokėtos, kadangi dar nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas. Tiksli suma bus aiški kitų metų pradžioje, mat ji priklauso nuo to, ar valstybės tarnautojai įsidarbina kitose įstaigose ar įmonėse“, – informavo VRM.

Anot VRM atstovų, visi atleisti žmonės gaus konsultacijas dėl įsidarbinimo kitur ar persikvalifikavimo. Ministerija sudarys sutartį su personalo atrankų įmone, kuri teiks atleidžiamiems darbuotojams profesionalias asmenines konsultacijas. Planuojama, kad šioje ministerijoje per dvejus metus darbuotojų sumažės penktadaliu.

Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė DELFI informavo, kad panaikinamos 50 savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Visiems šiems darbuotojams buvo įteikti atleidimo lapeliai, kuriuose nurodyta, kad iki kitų metų pradžios jiems bus siūlomos kitos pareigos.

„Visiems tarnautojams bus pasiūlytos kitos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigos su analogiškomis funkcijomis, kurias tarnautojai šiuo metu vykdo. Atleisti nė vieno tarnautojo neketinama, nebent tarnautojai patys norės išeiti savo noru ar nesutiks su pasiūlytomis pareigomis ir norės būti atleisti su išeitinėmis išmokomis“, – teigiama Kauno miesto savivaldybės atsakyme DELFI.

Ministras reforma patenkintas

VRM ministras E. Misiūnas DELFI teigė, kad tokio dydžio pertvarka neabejotinai susiduria su iššūkiais.

„Yra įstaigų, kurios prašo papildomo finansavimo atlyginimams didinti, nors jau metus kalbame apie tai, kad peržiūrint funkcijas reikia rasti būdų atlyginimus tarnautojams didinti iš vidinių rezervų“, – sako jis.

Ministras sako nenustebsiantis, jeigu kitų metų pradžioje dėl pertvarkos bus šiek tiek šurmulio ir chaoso. Anot jo, naujasis valstybės tarnybos įstatymas sukuria galimybę geriau motyvuoti valstybės tarnautojus, tačiau tiesiogiai nesukuria prielaidų atleidimams.

„Visgi neabejoju, kad pagrindiniai tikslai bus pasiekti – gerės viešojo sektoriaus paslaugų kokybė, o tarnautojai pajaus realų pajamų didėjimą“, – tikina E. Misiūnas.

Paklaustas, ar neįžvelgia problemos, kad valstybės tarnautojų perkėlimas dirbti su darbo sutartimis realiai nemažina biurokratinio aparato, E. Misiūnas teigė čia problemos neįžvelgiantis.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Papildomo finansavimo pertvarkų įgyvendinimui kitų metų biudžete nėra numatoma. Jei įstaigos sugeba užtikrinti tarnautojų algų didėjimą nemažindamos jų skaičiaus – tai įstaigų apsisprendimo reikalas. Tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį diferencijavimą suponuoja pareigybių aprašymai – atskiriamos administravimo ir ūkinės funkcijos. Tai reiškia, kad kai kurių funkcijų darbuotojai pagal darbo sutartį atlikti negali. Visa atsakomybė dėl pertvarkos įgyvendinimo tenka įstaigų vadovams ir įstaigas kuruojančioms ministerijoms“, – sako ministras.

Jis taip pat nemano, kad dėl perkėlimo dirbti pagal darbo sutartis valstybės tarnautojų prarandamos tam tikros socialinės garantijos ir privilegijos juos demotyvuos. Anot ministro, valstybės tarnautojams svarbiausia - ne socialinės garantijos.

„Siekiama, kad valstybės tarnyba taptų prestižine, o į ją dirbti ateitų talentingiausi žmonės. Natūralu, kad ne visi iki šiol valstybės tarnyboje dirbę asmenys (tikėkimės, mažesnioji dalis), atitinka šiuos standartus. Valstybės tarnautojai, VRM vykdytoje anoniminėje apklausoje, atskleidė, kad labiausiai juos motyvuojantis rodiklis – darbo užmokestis, kitos socialinės garantijos neužima tokios svarbios vietos“, – mano jis.

Valstybės tarnybos pertvarka, anot ministerijos, būtent į tai orientuota – į didesnį darbo užmokestį ir kitas motyvacines priemones (papildomas apmokamas atostogas už darbo rezultatus ir t.t.). Seimas jau pernai padidino bazinį dydį, kuris taip pat lėmė tam tikrą atlyginimų padidėjimą.

Kuo daugiau darbuotojų – tuo didesnis viršininkas

Savo ruožtu DELFI kalbinti ekspertai, išgirdę, kad nemažai darbuotojų institucijose tiesiog perkeliami iš valstybės tarnybos dirbti su darbo sutartimis, teigė visiškai nesistebiantys, mat realiai sumažinti valstybės aparatą – užduotis ne iš lengvųjų.

Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad valstybės tarnybai tiesiog būtini esminiai pokyčiai. Viena vertus dėl to, kad Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius ir biurokratų nereikia tiek daug, kita vertus daug investuojama į technologijas, kurios turėtų palengvinti darbą ir sumažinti tarnautojų poreikį.

„Geriau skirti daugiau resursų būtent viešųjų paslaugų teikimui – tai yra ir socialinei apsaugai, ir sveikatos apsaugai, senjorų priežiūrai, mokytojams, dėstytojams, policijai ir kitiems. Geriau skirti daugiau dėmesio jiems nei turėti didelį administracijos aparatą, nes jį galima optimizuoti turint informacines technologijas“, – mano ekonomistas.

Anot jo, kad iki šiol visi bandymai iš esmės mažinti valstybės aparatą baigdavosi tik kosmetiniais pakeitimais, ir šis kartas, panašu, nebus jokia išimtis.

„Dalis institucijų tikrai veikia pakankamai kokybiškai, bet dalis turi išpūstą aparatą ir darbuotojai nėra motyvuoti. Galima pasižiūrėti statistiką, kiek kur yra nedarbingumo lapelių – tai parodo psichologinį klimatą, kur daugiau serga, ten jau kyla klausimų“, – sako Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tam, jog vadovai vykdytų realias pertvarkas, būtina paskatų sistema.

„Turi būti teisingos paskatos nustatytos ir turėtų vadovybei apsimokėti tokią pertvarką daryti. Nes jeigu paskatos sudėliotos taip, kad aš padarau, o mano kaimynai nepadaro, ir tiems kaimynams jokių sankcijų nėra, dar jie daugiau pinigų gauna, tai aišku, kad niekas nebus suinteresuotas tomis pertvarkomis. Nes valstybinėje institucijoje - kuo daugiau darbuotojų turi, tuo didesnis viršininkas esi. Niekas nenori sumažinti darbuotojų skaičiaus vien dėl to“, - mano ekonomistas.

Ž. Mauricas pateikė kelias idėjas: tarkime, iš sutaupytų pinigų vadovui gali būti išmokami priedai, tačiau ne vienkartiniai. Taip pat reikėtų apmąstyti, ką pasiūlyti atleistiems žmonėms – galbūt pagelbėti įsidarbinant arba sudaryti galimybę po metų grįžti atgal.

„Kanados pavyzdys buvo labai geras. Jie labai aktyviai dirbo su tais žmonėmis, perkvalifikavo juos. Didesnė dalis jau po kelių metų laimingesni jautėsi, nes dažniausiai „užsisėdi“ patys žmonės – darbas nedžiugina, atlyginimas nėra labai didelis, perspektyvų nėra. Pavyzdžiui, galėtų būti tokia programa, kad tie asmenys atleidžiami su įsipareigojimu po metų juos priimti atgal, jeigu jie nori. Aš manau, kad didesnė dalis negrįš. Nes jie per metus vis tiek susiras kažkokį darbą, pradės kažkokią veiklą, ir nenorės grįžti. Bet tai suteikia tam tikrą saugumą“, - sako Ž. Mauricas.

Ne pertvarka, o parodija

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI sakė, kad iš to, kas vyksta institucijose, neatrodo, kad vykdoma kokia nors pertvarka.

„Geriausiu atveju tai imitacija, blogiausiu atveju – sabotažas. Šitoje vietoje valdininkai ir biurokratai sabotuoja politinę valią. Tai yra superblogai“, - mano jis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu institucijose realiai nemažinamas darbuotojų skaičius, iš kur jos gaus pinigų didinti atlyginimus?

„Spėju, scenarijus yra toks: niekas nieko neatleis, o vėliau sakys, kad reikia didinti kažkokius koeficientus ir kategorijas, ir reikia daugiau pinigų. Kitaip tariant, atlyginimai bus didinami ne iš sutaupymo, o iš mokesčių mokėtojų“, – ateitį piešia ekspertas.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jo, dar nė viena valdžia nėra laimėjusi prieš biurokratiją.

„Ir čia mes turime paradoksą, kai jau ateina valdžia ir sako: mažinsime aparatą, jau kaip ir politinis tikslas yra, bet biurokratija vis tiek tam priešinasi. Ir jeigu jie iš valstybės tarnybos perkelia į darbo sutartis, tai yra imitacija, sabotažas ir pasityčiojimas viename. O ką jūs mums padarysite? Taip, formaliai sumažiname, mažiau bus valstybės tarnautojų, bet realiai tai yra tas pats. Baisu“, - įvertino Ž. Šilėnas.

Jis mano, kad būtina ne tik efektyvinti valstybės tarnybą, t.y. atsisakyti dalies pareigybių, bet ir permąstyti, ar nereikėtų valstybei apskritai atsisakyti dalies funkcijų.

LLRI pernai atlikta analizė parodė, kad Lietuvoje bendroms valstybės paslaugoms (eliminavus palūkanas už valstybės skolą, ekonominę pagalba užsieniui ir išlaidas bendriems tyrimams) 2015 m. buvo išleista daugiau kaip milijardas eurų arba 2,6 proc. nuo BVP. Tai šiek tiek mažiau nei ES vidurkis – 3,1 proc. Tačiau lyginant su biudžeto pajamomis, Lietuva išleido daugiau nei vidutiniškai ES šalys, atitinkamai, 7,5 ir 6,9 proc. nuo biudžeto.

Detalesnė išlaidų analizė parodė, kad brangiausiai iš bendrųjų valstybės paslaugų kainuoja Valdymas, finansiniai ir užsienio reikalai (valdžios organų administravimas, visi valdymo organai, mokesčių surinkimo administravimas, tarptautinių organizacijų narystės mokesčiai). Išlaidos tam 2015 m. sudarė 2,1 proc. BVP, tai yra daugiau nei ES vidurkis – 1,9 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pagirtinai tris kėlinius kovojęs „Žalgiris“ neatlaikė Eurolygos vicečempionų tempo (262)

Kauno „Žalgiris“ (1/2) penktadienį nesėkme užbaigė šią Eurolygos dvigubą savaitę ir...

Buvau priversta rinktis tarp aborto ir psichiatrinės ligoninės (18)

Kai Julie Mannix atsisakė darytis abortą, jos tėvai uždarė ją į psichiatrijos ligoninę. Tik...

Masinė avarija kelyje Vilnius–Panevėžys: susidūrė 4 automobiliai ir autobusas žuvo žmogus (114)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad kelyje Vilnius–Panevėžys (A2) 21 kilometre susidūrė 4...

Ar tai įmanoma? Geriausios pirmosios klasės vietos lėktuve pigiau nei ekonominės klasės? (19)

Oro linijų pramonės ekspertai skelbia, kad pirmoji klasė nyksta ir atrodo – ilgam. Kai kurios oro...

Putino žodžiai sukėlė audringą reakciją socialiniuose tinkluose (303)

Politikos forume „Valdai“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei kita...

APEC vadovas: laimėtojų prekybos kare galiausiai laukia pralaimėjimas (2)

Niekas neišvengs Jungtinių Valstijų-Kinijos prekybos karo poveikio, netgi tos šalys, kurios...

Savaitgalį orai pasikeis galutinai: nemalonumai apims visą Lietuvą (43)

Šeštadienį Lietuvoje termometrai rodys 8–13 °C. O nuo naujos savaitės vidurio orai pasidarys...

Juokaudamas darbdaviui pasakė trokštamą atlyginimą – jo atsakymas pribloškė (15)

Dirbu vienoj reklamos įmonėje dizaineriu , gaunu aš tą 1000 Eur „į rankas“. Prieš tai...

Pirmagimio besilaukianti Meghan Markle kelionėje pademonstravo apvalėjantį pilvuką (13)

Sidnėjuje viešinti karališkoji pora sulaukia didžiulio vietinių gyventojų dėmesio. Lankydamiesi...

Psichiatras: nemanykite, kad nuolatinis informacijos perteklius jums neatsilieps (14)

Iki 40-ies galime ištverti labai didelius krūvius, siekti karjeros bet kokia kaina, „kalti“...