Panevėžio kraštui tuštėjant, olimpinė ramybė tvyro tik valdžios rūmuose. Miesto Savivaldybėje etatų skaičius išliko toks pat, koks patvirtintas dar 2008-aisiais. Rajone valdininkų gretos per tą laiką netgi padidėjo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas rodo, kad demografinės tendencijos atvirkščiai proporcingos savivaldybių administracijų augimui. Per 2011-2015 metus Lietuvoje gyventojų sumažėjo 4 proc. ir tokia pačia dalimi išaugo valdininkų gretos savivaldybėse.
„Jei savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 m. būtų sutaupyta 6,6 mln. Eur (22,8 mln. Lt)“, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.
Olimpinė ramybė
Statistikos departamento duomenimis, Aukštaitijos sostinėje belikę 95 202 gyventojai. Tai yra beveik 5000, arba 4,9 proc. mažiau nei prieš ketvertą metų, 2011-aisiais.
Toks spartus gyventojų mažėjimas verčia švietimo specialistus griebtis už galvų. Vertinant vien iš ekonominių pozicijų mieste turėtų būti uždarytos bent trys mokyklos.
Pagal dabartines higienos normas prieš kelis dešimtmečius statytose mokyklose galėtų tilpti po 900 vaikų. Šiais mokslo metais Panevėžyje 26-ios bendrojo ugdymo mokyklos dalijasi vidutiniškai po 454-is vaikus.
Baigiantis 2012–2015-ųjų miesto švietimo tinklo planui jau braižomos gairės ateinantiems keleriems metams. Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis pripažįsta: nebus išvengta ir nepopuliarių pasiūlymų. Tokių būta ir 2012-aisiais, kai miesto valdantieji, motyvuodami demografinėmis tendencijomis, iš bendrojo lavinimo mokyklųžemėlapio išbraukė „Verdenę“.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas kerta šaką miesto pedagogams, bet – ne valdininkams. Panevėžio savivaldybės administracijoje išlikęs toks pat etatų skaičius, kaip ir prieš ketverius metus – 267.
Lenkia net didmiesčius
Panevėžiui netekus kelių tūkstančių žmonių, o Savivaldybės administracijoje etatų nesumažėjus, Aukštaitijos sostinėje 1000-iui gyventojų tenkančių Savivaldybės administracijos pareigybių skaičius paaugo. Šiuo metu 1000-io panevėžiečių „valdiškus“ reikalus tvarko 2,8 Savivaldybės darbuotojai, 2011-aisiais buvo 2,6.
„Atsižvelgiant ne tik į mažėjantį gyventojų skaičių, bet ir į tobulėjančias komunikacijas, duomenų apdorojimo technologijas, savivaldybių administracijos turėtų būti atitinkamai ir mažinamos arba bent jau nekisti“, – mano Ž. Šilėnas.
Panevėžys administracine žmogiškųjų išteklių našta lenkia visus didžiuosius šalies miestus. Klaipėdoje 1000-iui gyventojų tenka 2,76, Kaune – 2,7, Šiauliuose – 2,4, Vilniuje – 1,8 pareigybės savivaldybių administracijose.
Tiesa, 2011-aisiais Panevėžio savivaldybėje neužimti buvo 6 etatai iš leistinų 267-ių, šiuo metu – dvylika. Taigi, dirbančiųjų miesto valdžios rūmuose tarsi sumažėjo 4,4 proc., bet nemažindama etatų skaičiaus miesto Taryba palieka teisę administracijos vadovams bet kada užpildyti visas laisvas vietas.
Į Savivaldybę kvies auditorius
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia dar negalintis įvertinti, ar valdininkų gretos proporcingos panevėžiečių skaičiui.
„Šiandieną sunku atsakyti, ar etatų skaičius per didelis, ar per mažas. Bus vykdomas Savivaldybės vidaus auditas ir jo išvados turėtų atsakyti, ar darbuotojų skaičius nėra perteklinis, ar jie vykdo visas savo pareigines funkcijas“, – patikino direktorius.
Anot jo, nepriklausomiems auditoriams samdyti numatyta skelbti viešųjų pirkimų konkursą, Savivaldybės administracija tikrintojų turėtų sulaukti dar šiais metais.
T. Juknos nestebina, kad Panevėžyje 1000-iui gyventojų tenkantis valdininkų skaičius gerokai didesnis nei didmiesčiuose. Administracijos vadovas valdininkų darbo specifiką lygina su medikų.
„Ten, kur daugiau žmonių, koncentruojasi jaunimas, mažiau turintis reikalų Savivaldybėje.
Medicinos įstaigoje gydytojas, kuriam prirašyta daugiau jaunuolių, greičiau tvarkosi nei tas, pas kurį ateina senjorai. Tas pats ir Savivaldybėje. Kuo daugiau gyventojai turi problemų, tuo daugiau reikia darbuotojų joms spręsti. Per dieną vien aš gaunu apie 70 užduočių – gyventojų, verslo įmonių, ministerijų klausimų, o kur dar meras, vicemerai, Tarybos nariai. Mūsų Teisės skyriaus specialistai už galvos susiėmę, jau fiziškai nebespėja suktis“, – „Sekundei“ aiškino T. Jukna.
Rajono administracija didėja
Panevėžio rajonas nuo 2011-ųjų prarado 1991 gyventoją. Tai yra netgi daugiau, nei gyvena vienoje iš didesnių Raguvos seniūnijoje, apimančioje 34-is kaimus. Raguvos seniūnijoje suskaičiuojama 1800 žmonių.
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžio rajone belikę 37,173 tūkst. gyventojų.
Per pastaruosius ketvertą metų rajono valdžia neišvengė skausmingų bendruomenėms sprendimų – uždarytos trys bendrojo lavinimo mokyklos. Netolimoje ateityje toks pat likimas gresia ir dar vienai.
Tačiau per tą laiką Savivaldybės administracijoje etatų padaugėjo keturiais. Šiuo metu 1000-iui rajono gyventojų tenka 6,4 valdininkai, prieš ketverius metus – 6-i.
Savivaldybė teisinasi administracijos gretas tiek išauginusi ne savo iniciatyva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Panevėžio rajonui skyrė tris papildomas pareigybes darbui su socialinės rizikos šeimomis. Šie etatai išlaikomi ne Savivaldybės, o valstybės biudžeto lėšomis.
„Nurodyta, kad vienam socialiniam darbuotojui tektų ne daugiau nei 17-iolika socialinės rizikos šeimų, o rajone jų kur kas daugiau. Ministerija, pamačiusi situaciją, skyrė papildomų pareigybių“, – teigė Personalo skyriaus vedėja Stasė Venslavičienė.
Vieną etatą Savivaldybė įsisteigė ir pati. Pasak vedėjos, Krekenavos seniūnijai teko parūpinti kapinių prižiūrėtoją, kai tokios pareigybės neliko likvidavus Krekenavos komunalinį ūkį.
Nemato, ką mažinti
Rajono meras Povilas Žagunis sutinka, kad skaičiuojant administracijos etatus ir gyventojus, Savivaldybė neturi kuo pasigirti. Nebent pasiguosti, kad Pasvalio, Kupiškio, Biržų rajonų savivaldybių administracijose etatų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, dar didesnis.
„Mes po keletą kartų per metus peržiūrime etatus ir vis tiek nerandame, ką sumažinti. Gimstamumas mažėja, bet dėl to juk neatleisi vienos iš dviejų Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų. Ta pati situacija ir buhalterijoje – milijono ar 20 tūkst. Lt apyvarta būtų, vis tiek tuos skaičius kažkam reikia tvarkyti“, – „Sekundei“ tvirtino P. Žagunis.