Valstybės tarnybos reformos gairėse siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią papildomi laisvadieniai taptų valdininkų skatinimo sistemos dalimi. Tokiu atveju, geriausius darbo rezultatus parodę tarnautojai galėtų atostogas prasitęsti beveik dviem savaitėmis.
Gairėse nustatyta, kad už gerą darbą valstybės tarnautojai galėtų gauti iki 12 papildomų apmokamų poilsio dienų per metus arba 8 valandas (t.y. vieną darbo dieną) per mėnesį.
Dabar galiojantys įstatymai papildomų poilsio dienų valdininkams nenumato – norintys ilsėtis ilgiau turi eiti neapmokamų atostogų.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas DELFI teigė, kad toks pasiūlymas kol kas negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Esą, viena vertus, toks valdininkų skatinimas iš biudžeto nereikalautų papildomų pinigų, bet antra vertus – tai galėtų atsiliepti valstybinio sektoriaus darbo našumui.
„Sunku pasakyti, ar tai bus gerai, ar blogai. (...) Ką reiškia, kad tai nekainuotų? Jiems vis tiek būtų mokamas darbo užmokestis, bet darbas nebūtų daromas. Tam tikra prasme, tas irgi kainuoja. Geriausiai yra, kai yra kompleksas motyvavimo priemonių ir yra galimybė rinktis. (...) Įvairios motyvavimo priemonės būtų sveikintinos, o jeigu tai mažai kainuos valstybės biudžetui – puiku“, - svarstė V. Kurpuvesas.
Politikas taip pat pabrėžė, kad galimybė valdininkams padalinti papildomų laisvadienių keltų ir tam tikrą riziką – esą reikalingas ir mechanizmas, kuris padėtų kontroliuoti, ar biurokratai pelnytai skatinami prailgintomis atostogomis.
Seimo nario žodžiais, norint įtvirtinti papildomus laisvadienius valdininkams, pakaktų pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą – Darbo kodekso perrašinėti esą nereikėtų.
Pasak V. Kurpuveso, parlamentiniai komitetai šiuo metu apskritai yra kiek sutrikę dėl valstybės tarnybos reformos koncepcijos, mat ji Seimo komitetams pateikta tik po pusiau formalaus Vyriausybės sprendimo.
„Matyt, sesijos pradžioje bandysime susėsti ir kažką galvoti dėl tos koncepcijos. Vėlgi, čia yra problema – ką reiškia „pritarti“? Nes mes esame gavę koncepciją, kuri yra patvirtinta ne Vyriausybės nutarimu ir netgi ne Vyriausybės posėdyje, bet po Vyriausybės pasitarimo. Tai toks labai neaiškus dokumentas. Vyriausybė pasirinko kažkokį keistą formatą. Kyla klausimų, ar tai tikroji Vyriausybės nuomonė“, - sakė politikas.
DELFI primena, kad pagal dabartinę koncepciją valstybės tarnybos reforma apimtų premijų bei priedų panaikinimą, vadovų rotaciją ir daugelį kitų permainų.