Valdantiesiems nepavyko: Stončaitis toliau vadovaus Seimo komisijai ^papildyta

Seimas neišreiškė nepasitikėjimo A. Stončaičiu, kuris tęs vadovavimą Antikorupcijos komisijai. Už A. Stončaičio atleidimą iš pareigų balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 10, vienas biuletenis buvo sugadintas.

Teigia, kad egzistuoja pažyma: tai yra faktas

Nepasitikėjimo iniciatyvą teikiantis konservatorių frakcijos narys Bronislovas Matelis Seime sakė, kad komisija veiksmų ėmėsi įvertinusi portale 15min.lt praėjusiais metais pasirodžiusią informaciją apie A. Stončaitį. Komisija aiškinosi, ar A. Stončaičiui teisėtai išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, ar komisijos pirmininkas iš tiesų buvo atsisakęs tikrintis poligrafu, ir ar iš tiesų jo atžvilgiu egzistuoja tarnybų parengta pažyma.

„Šis nepasitikėjima sponu Stončaičiu keliamas tik vienu klausimu: VST ir STT yra slapta pažyma, kurioje minima pono Stončaičio galimi ryšiai su abejotinos reputacijos žmonėmis. Tai yra faktas“, – pabrėžė B. Matelis.

Jo teigimu, institucijos atsisakė Seimo nariams pateikti pažymos turinį.

„Mes atsidūrėme tokioje situacijoje: žinome, kad yra tokia pažyma, mums su ja susipažinti neleidžia, mūsų komisija dirba su jautria informacija. Kaip mes turėtume elgtis? Mes ieškojome kompromiso sutarti ir dirbti toliau, komisija kreipėsi į poną Stončaitį ir paprašėme geranoriškai sušaukti spaudos konferenciją, paaiškinti visuomenei ir komisijai, kokie ten tie ryšiai galėjo būti fiksuoti. (...) Ponas Stončaitis, gavęs šį pasiūlymą, jo atsisakė“, – kalbėjo B. Matelis.

Stončaitis: tai, kas vyksta šiandien, yra nenormalu

Savo kalboje A. Stončaitis kalbėjo apie Antikorupcijos sudėtį.

„Turint tokią dominuojančią valdančiųjų atstovų daugumą komisijoje, praktiškai dienotvarkes formuoja ir sprendimus priima arba atmeta valdantieji. Ir jokios opozicijos pagalbos ar sutarimo jiems čia nereikia. Visi balsavimai komisijoje dėl nepasitikėjimo manimi kaip komisijos pirmininku taip pat atlikti išskirtinai valdančiųjų atstovų komisijoje balsais“, – teigė politikas.

Jis komentavo ir informaciją, neva jam neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

„Gauti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento raštai patvirtino, kad leidimas man, dirbti su įslaptinta informacija išduotas teisėtai ir griežtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras pagal kompetenciją tuo metu atliko patikrinimą ir informacijos, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl mano asmens patikimumo, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nenustatė“, – sakė A. Stončaitis.

Be to, kaip akcentavo politikas, prieš išduodant leidimą, Valstybės saugumo departamentas atliko reikalingą ir su kitomis institucijomis suderintą tyrimą.

„Minėtus institucijų atsakymus į paklausimus, kartu su laišku, esu išsiuntęs kiekvienam jūsų. Penki mėnesiai pastovaus spaudimo man iš kai kurių išskirtinai valdančiosios daugumos kolegų atrodo jau tikrai ne kaip noras objektyviai išsiaiškinti, o tiesiog politinis pjudymas“, – teigė A. Stončaitis.

Parlamentaras pabrėžė, kad situacija, jo vertinimu, yra tiesiog nenormali.

„Kolegos Seimo nariai, tai ką girdime, matome ir su kuo susiduriame šiandien, yra nenormalu. Nenormalu, kada apie žmogų kurpiamos nieko nepagrįstos, melagingos istorijos, paminami visi moralės ir teisės principai. Tokie dalykai neturi ir negali vykti demokratinėje valstybėje“, – tvirtino A. Stončaitis.

Algirdas Stončaitis

© DELFI / Andrius Ufartas

Jis taip pat paneigė informaciją, esą atsisakė tikrintis poligrafu.

„Sprendimo, kuriuo man skiriamas tyrimas poligrafu niekada nebuvo priimta, aš jo nesu nei matęs, nei buvau supažindintas. Absoliutus melas yra ir specialiai skleidžiama žinia, kad kas nors galėjo tarpininkauti išduodant leidimą. Ką, beje, patvirtino ir Valstybės saugumo departamento direktorius“, – sakė A. Stončaitis.

Jo teigimu, Seimo nariai, gavę paaiškinimus iš institucijų, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui buvo išduotas teisėtai, nebeturėtų toliau bandyti spekuliuoti situacijos detalėmis.

„Teisinėje valstybėje viešpatauja teisė, o ne savivalė“, – akcentavo parlamentaras.

„Patikėkite, pirmininkauti komisijai tikrai nėra pats didžiausias mano gyvenimo tikslas ar svajonė, tačiau, kaip ir minėjau, laikausi nuomonės, kad mes gyvename teisinėje valstybėje“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Jis pabrėžė, kad sąžiningai vykdė savo pareigas.

„Kolegos, būkime pakantesni vieni kitiems. Kartais tikrai baugiai, bent jau man, atrodo, kai vienas ar kitas elgiamės tiesiog žeidžiančiai. Juk esame tik politiniai oponentai, tačiau tikrai ne kažkokie valstybės ar vieni kitų priešai“, – pridūrė A. Stončaitis.

Kiek anksčiau Seime žurnalistams komentavęs politikas nenorėjo vertinti kalbų apie galimą pažymą ir akcentavo, kad į visus klausimus yra atsakyta dar anksčiau.

„Aš nesu matęs jos gyvenime“, – kalbėdamas apie pažymą sakė A. Stončaitis.

„Yra kelios galimybės kriminalinės žvalgybos tyrime: arba yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio mano atžvilgiu niekada nebuvo, arba yra drausminė, tarnybinė atsakomybė – kažkada buvo pritaikyta pagal šią procedūrą kitiems asmenims, man to niekada nebuvo siūlyta. Trečia išeitis, jei mato galbūt etikos pažeidimus, tai galima kreiptis į komisiją – šito mano atžvilgiu irgi nebuvo. Tai daugiau pakomentuoti aš paprasčiausiai neturiu ko“, – pridūrė komisijos pirmininkas.

Seimo pirmininkė: priekaištai Stončaičiui pagrįsti

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seime žurnalistams sakė, kad priekaištai A. Stončaičiui, jos vertinimu, yra pagrįsti.

„Aš manau, kad tie priekaištai, pastebėjimai, kurie yra išsakyti Antikorupcijos komisijos daugumos narių, kurie ir privedė prie to balsavimo šiandien, yra pagrįsti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė mananti, kad A. Stončaitis turėtų pasitraukti iš komisijos pirmininko pareigų.

„Nėra atsakyti visi klausimai ir nėra atsikratyta to šešėlio, kuris yra“, – įvertino Seimo pirmininkė.

Skvernelis: valdantieji apsimeta, kad negirdi argumentų

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis valdančiųjų bandymą išversti jo bendrapartietį iš pareigų įvertino kaip nesuprantamą žingsnį teisinėje valstybėje.

„Visi atsakymai iš visų institucijų yra ir ne po vieną kartą pakartoti“, – akcentavo Seimo narys.

Be to, pasak S. Skvernelio, kolegai buvo išduoti leidimai dirbti su slapta informacija.

„Komisijoje dirbantys pozicijos atstovai, kurių yra dauguma, nenori girdėti argumentų, nesupranta jų arba apsimeta, kad nesupranta, kas yra parašyta“, – kalbėjo parlamentaras.

S. Skvernelis teigė, kad, priešingai nei sako valdantieji, pažymos dėl A. Stončaičio įtarimų keliančios veiklos iš tiesų nėra.

„Jei būtų kokia nors rimta informacija, bet kokios abejonės, tai leidimas nebūtų buvęs išduotas“, – kalbėjo politikas.

Reiškia nepasitikėjimą

Nutarimo projektą, siūlantį atleisti Algirdą Stončaitį iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo, šios komisijos vardu ketina pateikti parlamentaras Bronislovas Matelis.

Grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių dar 2022 m. rudenį kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Algirdą Stončaitį prašydami pateikti paaiškinimus dėl viešojoje erdvėje apie jį pasirodžiusios informacijos.

„Kreipimesi komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu manydami, kad Seimo narys, atsisakęs bet kuriuo jam priimtinu būdu paaiškinti ar paneigti jam metamus kaltinimus dėl neskaidrios veiklos bei ryšių, negali vadovauti Antikorupcijos komisijai, dirbančiai su itin jautria bei įslaptinta informacija.

Komisijos pirmininko pateikti paaiškinimai neišsklaidė abejonių dėl viešai pateiktos nepalankios informacijos. Todėl komisija išreiškė nepasitikėjimą Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu bei nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę siūlant atleisti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Algirdą Stončaitį iš užimamų pareigų dėl nepasitikėjimo“- sako jo atleidimo iniciatoriai.