aA
Seimas ketvirtadienį galutinėje priėmimo stadijoje nepritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis būtų nustatoma privaloma vakcinacija nuo COVID-19 sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirbantiems asmenims. Projektas sulaukė itin daug aštrių diskusijų Seimo salėje.

Už projektą balsavo 60, prieš – 53, o susilaikė 10 Seimo narių. Tokius balsavimo rezultatus palydėjo opozicijos plojimai.

Pakeitimai būtų įsigalioję vasario 14 dieną.

Opozicijos atstovai po balsavimo džiaugėsi tokiu sprendimu, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas teigė, kad statistika yra kuriama specialiai ir yra melaginga.

„Jūs į skaičius ne tik žūrėkite, bet ir išmokite juos suprasti“, – replikavo premjerė I. Šimonytė.

Valdantieji neslepia apmaudo

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas po balsavimo sakė, kad projektas galbūt grįš į Seimo darbotvarkę, „kai atsikvošės žmonės, kai susirgimų skaičius bus dešimtimis tūkstančių, o nepasiskiepijusių žmonių mirčių skaičius dar labiau padidės“.

„Man apmaudu, kad žmones paveikia tokios priemonės: mes pašto dėžutėse radome labai daug laiškų susirūpinusių medikų ar socialinių darbuotojų. Aš taip pat juos gaunu, bet aš turiu savo supratimą. Man gaila, kad politikai, vieną dieną galvodami vienaip, gauna daug laišku, kurie yra užsiundyti, vienodu tekstu, su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis ir viskas „aš turiu klausyti tautos“. Reikia klausyti tautos, reikia vykdyti savo rinkimų programą ir balsuoti pagal savo įsitikinimus“, – komentavo liberalas.

Jo teigimu, taip daliai parlamentarų buvo padarytas poveikis.

„Šiandien, aš manau, kad padarytas poveikis to antivakseriško judėjimo, organizuotas, inicijuotas poveikis, kuris štai, pasiekė tokį reultatą, kuris, mano manymu, nėra optimalus. Su visa pagarba žmogui, galvojančiam apie save ir konstitucinę teisę į savo kūną, mes turime vertinti tai, kad yra žmonės, kurie dirba su padidintos rizikos klientais“, – teigė E. Gentvilas.

„Manau, kad ateis diena x, kai mes suvesime sąskaitas su savo sąžine ir pasižiūrėsime, ar aš viską padariau, ar ne. Aš manau, kad aš dariau viską taip, kaip esu įsitikinęs, nepaisant kartais staugiančių minių arba piktų laiškų su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis“, – pridūrė politikas.

Nesurinko daugumos: teigia, kad nebuvo ieškota kompromisų

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad balsavimas tiesiog parodė, jog valdantieji nesurinko daugumos savo projektui.

„Tiesiog įvyko tai, kad valdančioji dauguma neturi daugumos. Toks yra faktas, o kai tu neturi daugumos, turi ieškoti sprendimų, kuriuos surastum, jei būtų kompromisas, bet kompromiso šiandien ryte pasiekti nepavyko“, – įvertino politikas.

Nors anksčiau sakė, kad palaikys projektą, S. Skvernelis paaiškino, jog balsavimo metu susilaikė, nes nebuvo nustatytas tokio sprendimo terminas.

„Prisidėjo sveikatos apsaugos ministro komunikacija, kuris nesuprantamai kas savaitę keičia nuomonę nuo galimybių paso iki skiepų reikalingumo. (...) Tai tos abejonės ir sumaištį įneša pats sveikatos apsaugos ministras.

Kitas dalykas, tai tikrai būčiau pritaręs, jei tai būtų laikina priemonė, kas buvo siūloma. (...) Kompromiso neieškojo“, – pridūrė S. Skvernelis.

Dar antradienį projektą palaikęs socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė pakeitęs nuomonę, kai įsiklausė į suinteresuotų grupių argumentus.

„Gal ir gerai, kad pritrūko (balsų). Pats sprendimas nereikalingas, nes ta asmenų grupė yra pasiskiepijusi ir jis nelabai teisingas, nes išskirti geriausiai pasiskiepijusią asmenų grupę ir neįtraukti kitų, kurie irgi turi tokį patį intensyvų kontaktą, yra tiesiog neteisinga“, – sakė politikas.

„Tie žmonės, kurie buvo geležinis, betoninis monolitas – medikų bendruomenė šiuo sprendimu buvo suskaldyta, nes vieni rašė raštus už, kiti prieš“, – komentavo G. Paluckas.

Jo teigimu, antradienį socialdemokratai palaikė projektą tam, kad diskusija tęstųsi.

„Jeigu po svarstymo nutrauki, tada nebėra galimybės argumentams. (...) Mes vienas kitam nieko neskolingi: nei premjerė mums, nei mes premjerei. Čia Lietuvos klausimas ir Lietuvos žmonės savo nuomonę labai aiškiai išsakė. Mes ją taip išgirdome, todėl taip ir balsavome“, – sakė parlamentaras.

A. Dulkys apie Seimo sprendimą neįvesti privalomų skiepų medikams: tokia politinė valia

Seimui nusprendus neįvesti privalomo skiepijimo medikams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad parlamentas paprasčiausiai išreiškė savo požiūrį.

„Aš pamenu, kai buvo pirminis projektų variantas, kai buvo diskutuojama dėl daugiau grupių, buvo klausimas, kodėl jų nėra daugiau. (...) Tada taip ir pasakiau, kad pradžioje pasižiūrėkime, kokią turime politinę valią ir koks yra pas mus požiūris į šitą klausimą. Parlamentas tą požiūrį išreiškė, dirbam toliau“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

„Ką tik sužinojau tą naujieną, tai yra tokia politinė valia“, – pridūrė ministras.

A. Dulkys pabrėžė ir toliau manantis, kad siūlymas įvesti privalomą skiepijimą buvo logiškas.

„Kai kuriose šalyse tie sprendimai buvo įgyvendinti, kai kur irgi buvo kalbėta, bet sprendimai nepriimti. Na, Lietuva yra tarp tų, kur aptarėme, išdiskutavome, pasitikrinom politinę valią ir dabar tiesiog turėsime žiūrėti, kaip valdyti pandemiją“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė neatmetantis galimybės, kad prie šio klausimo bus grįžta ateityje.

Vėliau Seime A. Dulkys nurodė, kad neįvedus privalomo skiepijimo, naujų papildomų apsaugos, prevencijos priemonių dėl viruso plitimo medikams ir socialiniams darbuotojams nenumatoma.

„Man atrodo, dabar tų priemonių – respiratoriai, darbo organizavimas, testavimasis, testavimasis kasdien tų, kas turėjo sąlytį su sergančiaisiais ir t. t. – visi šitie elementai veikia. Įstatymas buvo kuriamas labiau kaip ilgalaikė tendencija, matymas, kad žmonės, kurie dirba su padidintos rizikos žmonėmis, kad būtų papildomas aspektas“, – teigė jis.

Opozicija nepritaria

Opozicinių „valstiečių“ atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepalaiko privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams idėjos.

„Turbūt ir jūs jaučiate bendruomenės, dabar jau ir profesinės sąjungos pakankamai aiškiai pasisakė, kad jos tikrai yra prieš ir nemato jokios prasmės, ypatingai dabar, kai yra omikron atmaina. Praktiškai tai praranda bet kokią prasmę.

Aš niekaip kitaip kaip užsispyreliško, aklo sprendimų priėmimo, kurie vėluojantys gerokai, to negaliu paaiškinti. Juo labiau, kad tai yra tiesioginis konfrontavimas su pagrindine bendruomene, kuri padeda visiems mums valdyti pandemiją, dirba labai sunkiai, yra pavargę“, – ketvirtadienį Seime prieš posėdį žurnalistams sakė A. Veryga.

Medikai, pasak jo, šito sprendimo nesupranta.

„Aš labai tikiuosi, kad kolegos, kurie balsavo už, šiandien galbūt pakeis nuomonę ir susivoks bei visgi nebus priiimtas tas įstatymas“, – pridūrė Seimo narys.

Panašiai kalbėjo ir socialdemokratė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

„Mes labai daug diskutavome šiandien socialdemokratų frakcijoje ir manome, kad Sveikatos apsaugos ministerijos elgesys su medikų bendruomene, neatsakymai į keliamus klausimus, nediskutavimas verčia suabejoti jų siūlomu sprendimu. Manau, kad socialdemokratai nepritars“, – sakė politikė.

Valdantiesiems nepavyko: privalomų skiepų kol kas nebus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas tvirtino, kad projektas prieštarauja žmogaus teisėms ir yra nelogiškas.

„Šis įstatymo projektas yra pasityčiojimas iš medikų, nes nepasitikima jų kompetencija“, – Seimo salėje kalbėjo politikas.

Valdantieji: tai yra pasvertas sprendimas

Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai yra pasvertas sprendimas.

„Tikiuosi, kad Seimas šiandien tam pritars. Tai yra viena iš pandemijos valdymo priemonių. Labai svarbu, kad tie žmonės, kurie dirba ypatingai jautriose srityse, tos sritys yra išskirtos, būtų pasiskiepiję, būtų saugūs ir nekeltų pavojaus kitiems“, – komentavo Seimo pirmininkė.

Jos teigimu, kitose šalyse yra priimti panašūs ir kai kur netgi griežtesni sprendimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad projektas paliestų kritinių sričių darbuotojus. Ji teigė besitikinti, kad įstatymas bus priimtas, nes, pagal opozicijos norą, kartu su privalomu skiepijimu daliai darbuotojų, eina ir projektas dėl žalos atlyginimo.

„Pagrindinė priežastis yra ta, kad plintant gana sparčiai omikronui, užsikrės gana daug visuomenės narių, įskaitant ir skiepytus, bet reikia turėti minty, kad niekas dar nepaneigė net ir šioje omikrono stadijoje to teiginio, kad skiepas geriausiai apsaugo nuo sunkios ligos formos ir fatalios baigties“, – sakė premjerė.

Jos teigimu, privalomų skiepų pedagogams kol kas nebus.

„Mes matome, kad didžioji dalis naujų atvejų šią savaitę yra jaunesni nei 40 metų žmonės – tėvai ir jų vaikai, paprastai kalbant. Tai rizika yra didelė ir manau, kad paskata skiepytis yra, bet privalomo skiepijimo šiuo atveju Vyriausybė nesiūlo“, – pridūrė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė ir Seimo salėje prieš balsavimą pakartojo esminius argumentus, kodėl Vyriausybė siūlo tokį įstatymo projektą.

Liberalas Eugenijus Gentvilas, kalbėjęs prieš balsavimą, taip pat akcentavo, kad yra reikalingas visas kompleksas priemonių pandemijai valdyti.

„Šiandien žiūriu į projektą kaip į priemonę sumažinti visas rizika,s kurios gali atsirasti mūsų gydymo ir socialinės priežiūros įstaigose. Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių“, – sakė parlamentaras.

Po trijų mėnesių galėtų atleisti

Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(188 žmonės įvertino)
4.3511

Top naujienos

Naujame dokumente – kitokia EK pozicija dėl tranzito į Kaliningradą: ragina daryti viską, kad jo neliktų

Lietuva vis dar laukia galutinio Europos Komisijos ( EK ) žodžio, stabdyti ar leisti iš Rusijos į...

Ernestas Naprys

Palūkanos jau auga, bet bankai už indėlius dar nemoka: pasakė priežastį ir ko tikėtis

Doleriai – 3,6 procento metinių palūkanų. Netgi eurai jau turi metinę kainą – 1 procentas....

Karas Ukrainoje. Skelbiama apie didžiausius belaisvių mainus nuo pat Rusijos invazijos pradžios

Išaušus dar vienai karo Ukrainoje dienai, užsienio žiniasklaidoje skelbiami keli svarbūs...

Delfi PliusJustina Maciūnaitė

NT ekspertai nerimauja dėl šešėlio rizikos būsto nuomos rinkoje: įvardijo, kaip išaiškinami nelegalūs nuomotojai

Valdžios institucijoms prakalbus apie papildomą finansinę naštą NT savininkams, brangstančias...

Delfi PliusVytautė Merkytė

Net pirmadieniais pilni barai, o kainos – mažesnės negu Vilniuje: ką privalote nuveikti Budapešte (1)

Su Budapeštu turiu sudėtingą santykį: iš vienos pusės norisi rėkti, kad Viktoras Orbanas yra...

Artur Swan tikina patekęs į suktus lietuvės spąstus: pasijuto lyg filme „Tinder Swindler“

„The Tinder Swindler“ – filmas, pasakojantis, kaip pažinčių programėlėje „Tinder“...

Šiuo ženklu pažymėtų prekių Lietuvoje vis daugiau: specialistai sako, kad tai gali sumažinti skurdo lygį

Daugelis esame girdėję terminą „sąžininga prekyba “ (angl. Fair trade). Kaip žinia, ši...

Kečupas nudegusiam paršeliui arba kaip sukurti efektyvią reklamą neturint didelio biudžeto

Kas yra gera verslo strategija ? Ar tikrai reikia įdėti daug pastangų planuojant ir strateguojant,...

Kvepianti bomba: per karščius tūkstantinės žalos gali atnešti tiesiog automobilio gaiviklis

Lietuvą šiemet aplankė rekordiniai karščiai. Didžiulė kaitra kelia pavojų ne tik gyventojų...

Moteriškąja Užkalnio versija pavadinta emigrantė Feldhausen: lietuviai moteriai tiek toli gražu neleis

Milda Matulaitytė-Feldhausen – lietuvių pamėgta publicistė, „Žinių radijo“ laidos...