Konservatoriai parems Vyriausybės inicijuotą urėdijų reformą mainais į naują Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymą.
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau politikai šiandien diskutuoja ne dėl pradinio Vyriausybės teikto varianto, pagal kurį šiuo metu veikiančios 42 urėdijas siūlyta sujungti į vieną bendrą valstybinę įmonę. Seimui pateiktas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio bei Liberalų sąjūdžio vadovo Eugenijaus Gentvilo alternatyvus projektas, pagal kurį iš Miškų įstatymo turėtų būti išbrukta nuostata dėl to, kad Lietuvoje veikia 42 urėdijos. Jei tokiams siūlymui parlamentarai pritars, sprendimų teisė dėl miškų reformavimo pereis į Vyriausybės rankas, tvarkyti šį sektorių ji galės, neprašydamas Seimo pritarimo kiekvienam sprendimui.

Galutinį žodį tars šiandien

Po svarstymo Seimas pritarė Miškų įstatymo pataisoms. Už balsavo 79, prieš – 22, susilaikė – 10.

Konservatoriai ir „valstiečiai“ ypatingos skubos tvarka antradienį popiet spręs dėl liberalų E. Gentvilo, Kęstučio Glavecko ir konservatoriaus G. Landsbergio pataisų, kurios suteiktų įgaliojimus sprendimus dėl reformos priimti Vyriausybei.

Seimas priėmimo metu svarstys liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisas, kurios yra analogiškos socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai. Pagal jas iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė.

Svarstymo stadijoje projektą palaikė 45 "valstiečių" frakcijos, 22 – konservatorių, 4- Lenkų rinkimų akcijos, 2- Mišrios grupės ir 5 Liberalų sąjungos frakcijos nariai. Prieš, be socialdemokratų, balsavo Mišrios grupės nariai Linas Balsys ir Gintaras Steponavičius, liberalai Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Ričardas Juška, Jonas Liesys, Jonas Varkalys „tvarkiečiai“ Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius, Remigijus Žemaitaitis, konservatoriai Antanas Matulas, Edmundas Pupinis ir Jurgis Razma. Iš konservatorių dar susilaikė Audronius Ažubalis, Rimantas Jonas Dagys.

Vadino rankų sukiojimu ir chaosu

Tai, kas vyksta Seime, diskutuojant dėl urėdijų pertvarkos, patys politikai įvardija kaip chaosą. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Rimantas Jonas Dagys tiesiai rėžė: Seimo salėje sukiojamos rankos.

Politikai šiuo metu svarsto G. Landsbergio ir E. Gentvilo teiktą projektą, kuriam siūlyta pataisa – praėjusį penktadienį Aplinkos apsaugos komiteto patvirtintas liberalsąjūdiečio S. Gentvilo ir konservatoriaus P. Saudargo siūlymas, pagal kurį urėdijos iki 2020 metų nebūtų jungiamos į bendrą įmonę, o tik stambinamos. Tai yra beveik analogiškas ne kartą socialdemokratų siūlymui išsakytas projektas, kuris, kaip teigiama, urėdijų pertvarką nukeltų į tolimą ateitį.

Seime kalbama, kad būtent šią pataisą, nors „valstiečiai“, sulaukę konservatorių paramos, bandys ją atmesti, ketina paremti ir savo pirminio siūlymo, teikto kartu su G. Landsbergiu, esą išsižadėjęs E. Getvilas bei dalis kitų Liberalų sąjūdžio atstovų.

„Susidaro įspūdis, kad Liberalų sąjūdžio nuomonę galėjo pakeisti biokuro žaliavos tiekėjai, kurie yra suinteresuoti išsaugoti dabartinę situaciją, nes yra užsitikrinę žaliavos tiekimą iš dabar veikiančių urėdijų. Jei bus viena valstybinė urėdijas valdanti įmonė, tokie tarpininkai taps nereikalingi“, – DELFI teigė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovas Povilas Urbšys.

Reformos šalininkai siekia atmesti S. Gentvilo ir P. Saudargo pataisą, o G. Landsbergio variantą papildyti „valstiečių“ Virginijos Vingrienės ir Kęstučio Mažeikos pataisomis, kuriam Seimas pritarė, pagal kurią urėdijos būtų sujungiamos į vieną juridinį asmenį, taip pat pertvarkai nebūtų įvedami pereinamieji laikotarpiai. Tokiam variantui pritaria ir G. Landsbergis, kurio projektas tokia pataisa pildomas.

Urėdijų reformos šalininkai tikisi, kad tokiam projektui priimti užteks balsų, jeigu jį parems dauguma „valstiečių“, konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš lemiamus balsavimus dėl urėdijų reformos užsuko į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakciją Seime.

Frakcijos posėdis su Premjeru yra uždaras. LLRA-KŠS frakcija turi aštuonis narius Seime. Tuo tarpu aplinkos ministras Kęstutis Navickas prieš posėdį lankosi Liberalų sąjungos frakcijoje.


Suderėjo mainus

DELFI žiniomis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijų Seime seniūnai Ramūnas Karbauskis bei Gabrielius Landsbergis sutarė siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje bei efektyvaus Lietuvos Miškųįstatymo pakeitimo remti siūlymus, kurie yra suderinti su Vyriausybės pozicija.

Seniūnai taip pat sutarė nuo šių metų rudens šildymo sezono Vyriausybės teikimu, siekiant mažinti gyventojų energetinį skurdą ir socialinę atskirtį, sutarti dėl naujo lengvatinio PVM šildymo. Kaip žinia, prieš tai Vyriausybė griežtai pasisakė prieš tokią lengvatą. Šio tikslo įgyvendinimui reikiamus teisės aktus bus siekiama priimti iki 2017 m. spalio 1 dienos.

"Gavome prašymą paremti svarbias pertvarkas, kurios Lietuvai reikalingos. Būnant opozicijoje, iš ties sudėtinga, kad už mūsų projektus ar dokumentus būtų balsuojama. Todėl siekiame paramos savo įstatymų projektams", - apie šį susitarimą teigė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad konservatoriai maksimaliai, "kiek pavyks", parems urėdijų reformos klausimą. "Tikiuosi, kad projektai, kurie Vyriausybei labai svarbūs, bus priimti", - teigė jis.

Pasak G. Landsbergio, Seimui siūloma apsispręsti dėl jo ir E. Gentvilo pasiūlyto Miškų įstatymo pataisų varianto, kuriomis iš šio teisės akto išbraukiama 2015 metais jame įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje savarankiškai veikia 42 urėdijos. Nelikus įtvirtino urėdijų skaičiaus, Vyriausybė toliau be Seimo palaiminimo galėtų imtis planuotos reformos.

"Priėmus šį projektą, bus pasiektas skaidrus ir efektyvus sektoriaus valdymas. Pirmiausia kalbame apie vadybinius klausimus. Vyriausybei bus palikta spręsti, kokia forma ir būdu ta struktūra veiks. Bus pašalintas ydinga, sveikam protui prieštaraujanti teisės norma dėl konkretais įmonių skaičiaus", - teigė premjeras S. Skvernelis.

Už paramą tokiam projektui konservatoriai prašo palaikymo lengvatos PVM šildymui grąžinimui - pasak G. Landsbergio, tikimasi, kad dėl to bus susitarta iki būsimojo šildymo sezono.

Paklaustas, iš kur atras lėšų tokio susitarimo įgyvendinimui, S. Skvernelis teigė, kad šiuo atveju ir vėl kalbama apie susitarimą, kuriam Vyriausybei reikės paramos. "Turėsime ne atstatinėti, bet įvedinėti lengvatinį PVM tarifą šildymui, ir tai yra Vyriausybės galvos skausmas, iš kokių šaltinių tai bus finansuojama. Jeigu dėl kitų metų mes preliminarų atsakymą turime, tai dėl šių metų kelių mėnesių irgi reikės paramos", - aiškino jis.

Anksčiau S. Skvernelis kategoriškai pasisakė prieš lengvatinį PVM tarifą šildymui. "Dėl to ir kalbame apie naujo lengvatinio tarifo atsiradimą", - lakoniškai sakė jis.

Paklaustas, ar tokie susitarimai rodo, jog Vyriausybė veikia mažumos sąlygomis, ieškodama atskirų partijų paramos svarbiems sprendimams, S. Skvernelis teigė: "Manau, kad tai veikimaas strateginių vlstybės interesų naudai. Džiaugiuosi, kad yra politinės jėgos Seime, kurios mato šiek tiek plačiau, negu siauri partiniai interesai".

R. Karbauskis: koalicija nekinta

Valdančioji koalicija nekinta, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, „valstiečiams“ antradienį raštu įtvirtinus susitarimą dėl opozicinių konservatorių paramos urėdijų reformai mainais į paramą mažesniam PVM šildymui.

Valdantieji sužaidė mažumos Vyriausybės žaidimą
© DELFI / Domantas Pipas

„Koalicija nekinta, koalicijoje dirba LVŽS ir Socialdemokratų partija, šituo klausimu koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė, bet sakyčiau, kad tai, kas dabar vyksta, rodo, kad mes Seime randame pritarimą visiems šios Vyriausybės suformuotiems siūlymams – ar koalicijos narių balsais, ar su opozicijos pagalba“, – sakė R.Karbauskis antradienį bendroje „valstiečių“ lyderių ir konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio trumpoje spaudos konferencijoje.

Socialdemokratams nepalaikant Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, LVŽS deleguotas premjeras Saulius Skvernelis užsitikrino opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos paramą, kartu padėdamas mažesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui.

Šis susitarimas įtvirtintas raštu – jį antradienį pasirašė ministras pirmininkas S.Skvernelis, Tėvynės sąungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G.Landsbergis ir LVŽS seniūnas R.Karbauskis.

Viščiukus skaičiuos rudenį

Socialdemokratai, be kurių paramos valstiečiai – žalieji šįkart ketina išsiversti, sprendimą dėl tolesnio buvimo valdančiojoje koalicijoje žada priimti rudenį, teigė partijos lyderis Gintautas Paluckas.

„Mes visus viščiukus suskaičiuosime rudenį, nes bus ir kitų sudėtingų politinių uždavinių – tai yra kitų metų biudžetas, mokesčių sistemos pertvarka. Todėl tai bus lemiami sprendimai, pagal kuriuos ir bus pamatuota koalicijos produktyvumas ir konstruktyvumas“, - sakė G. Paluckas.

Jis nesureikšmino to, kad sprendimui dėl urėdijų reformos premjerui Sauliui Skverneliui paramos teko ieškoti opozicijoje.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Andrius Ufartas


„Vyriausybė, pirmiausia, yra Lietuvos Vyriausybė ir premjeras turi pareigą rasti paramą savo siūlomiems sprendimams visose frakcijose, bet yra normalu, jeigu tą paramą suranda koalicijos viduje ir nėra normalu, jeigu ta didžioji parama ir dažniausiai yra surenkama iš opozicijos balsų“, - kalbėjo G. Paluckas.

Socialdemokratai, pasak partijos pirmininko, pritaria mažesniam urėdijų skaičiui, jų skaičiaus išbraukimui iš įstatymo, ir nustatymui kriterijų, pagal ką gali būti nustatyta kokio dydžio urėdijos bus.
Tuo tarpu nuomonės išsiskiria klausimais dėl centralizuoto medienos pardavimo, kuris, socialdemokratų lyderio teigimu, lemtų, jog „mažos – vidutinės įmonės regionuose negalėtų įsigyti medienos, reiškia, užsidarinėtų lentpjūvės ir mažėtų darbo vietų regionuose“.

Socialdemokratai taip pat tvirtina, kad urėdijų juridinis statusas ir ekonominis savarankiškumas svarbus tam, kad sprendimai dėl reinvesticijų į miško būklę galėtų būti priimami vietose. Priešingu atveju tai būtų daroma Vilniuje.

Stebi būrys miškininkų

Seimo narių argumentų į parlamentą atėjo ir visas būrys miškininkų, kurie užpildė Parlamento balkoną. Jonavos miškų urėdijos Medienos ruošos ir prekybos techninio padalinio viršininkas Rimantas Kiseliovas teigė, kad dėl reformos jį gąsdina nežinomybė.

„Iki šiol mes nežinoma, kas ir kodėl tai vyksta, ir kas iš to bus. Sistema dirba gerai, mokesčius sumoka, dirbame pelningai. Kam to reikia, niekas mums ir neatsakė“, - sakė R. Kiseliovas.

Jis nepritaria, kad urėdijos būtų apjungtos į vieną juridinį asmenį, nes tokiu atveju, pasak miškininko, sunyks regionai.

„Pažiūrėkite, kas Latvijoje darosi, taip yra padaryta, ir praktiškai nėra likę nei girininkijų, nieko. Regione yra vienas – du pardavimų vadybininkai, ir viskas. O mūsų žmonės yra su aukštaisiais išsilavinimais, daugelis turime ir magistro laipsnius, vistiek kažkiek su žmonėmis pasikalbi, patari, padedi, paprastam kaimo žmogui irgi yra daug kas neaišku – ateina, pasiklausti. Jeigu mūsų neliks, mokyklas baigia uždaryti, mus irgi, kur tam žmogui reikės eiti“, - sakė R. Kiseliovas.

Seimas spręs dėl urėdijų reformos

Antradienį Seime turėtų būti svarstoma urėdijų reforma, dėl kurios parlamentarai turėtų galutinai apsispręsti šią savaitę, per pratęstą Seimo sesiją.

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos scenarijui – 42 miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o pasirinko liberalesnį kai kurių konservatorių ir liberalų bei socialdemokratų remiamą planą.

Pagal komiteto palaimintą Pauliaus Saudargo ir Simono Gentvilo parengtą Miškų įstatymo projektą, kuris yra analogiškas socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai, iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdami negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (2)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...

Prasidėję išpardavimai įkvėpė: atskleidė gudrybę, kaip išleisti mažiau (49)

Penktadienį prasidėjus nuolaidų akcijai „ Jamam “, pirkėjai suplūdo į parduotuves, norėdami...

Šimtmečio istorija: atkurta Lietuva nebūtų atsilaikiusi, jei ne pamiršta aplinkybė (63)

Prieš beveik šimtmetį Lietuvai atkurti valstybę leido palankiai susiklosčiusios tarptautinės...

Radiniai pabėgusio Šiaurės Korėjos kario kūne atskleidė siaubingą šios šalies padėtį (9)

Neseniai paskelbti iš Šiaurės Korėjos pabėgusio kario medicininės patikros rezultatai perša...

Kaunas ruošiasi Kalėdoms: šventiškai sužibo miesto tiltai (1)

Artėjant didžiausioms metų šventėms Kaunas vis labiau alsuoja Šv. Kalėdų dvasia. Iki...

Skvernelio prezidento rinkimuose lauktų rimti iššūkiai (102)

Šalies partijas sudrebinę politiniai ir korupciniai skandalai tiesiogiai paveikė visuomenės...

Padangių keistuolis sutinusia nosimi: skrydžiai su automobiliais turėjo savų nepatogumų

Įsivaizduokite, kokios smagios būtų kelionės, jei galėtume lėktuvu į šiltus kraštus skristi...

Kruvinasis penktadienis: išpuolis Egipto mečetėje pareikalavo šimtų gyvybių atnaujinta 18.27 (73)

Egipto neramioje Šiaurės Sinajaus provincijoje penktadienį į sausakimšą mečetę įsiveržusiems...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (6)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Vokietijoje – krizė: mesta šantažo korta (302)

Europos Sąjungos valstybės sunerimusios žvelgia į stabiliausią narę Vokietiją, ūmai...