Trečiadienį „Žinių radijui“ Seimo konservatorius Paulius Saudargas teigė nematąs pakankamai palaikymo ar poreikio atsakyti į parlamentarų suformuluotus klausimus dėl galimai neteisėtų VSD veiksmų 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
„Iniciatyvos tikrai nėra kažką konkretaus daryti. Nėra apsispręsta, kad mes dabar imamės judinti ir daryti (šį klausimą – ELTA). Galbūt pasižiūrėjus į tą situaciją iš įvairių kampų nėra didelio dabar ir poreikio“, – sakė P. Saudargas.
Visgi, Seimo vicepirmininko kolegos laikosi visiškai priešingos nuomonės ir nurodo, kad politinės valios aiškintis knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ papasakotos istorijos aplinkybes yra.
Tačiau kol kas vis dar tęsiasi diskusijos dėl to, kokia forma turėtų būti atsakyti suformuluoti klausimai apie VSD, Gitano Nausėdos prezidentinę kampaniją bei jos finansavimą.
„Aš tikrai nesutinku, kad nėra politinės valios. Klausimas – kaip teisingiausiai tą padaryti. Šią savaitę diskutuojame apie tai: ar tai turi būti klausimai Seimo salėje, bet kyla klausimas – o kas po to? Tai turi būti kažkoks tyrimas, ar tai turi atsakyti, pavyzdžiui, žvalgybos kontrolierius. Turime tam tikrą diskusiją apie tuos klausimus“, – Eltai teigė konservatorius Andrius Vyšniauskas, pridurdamas, kad „Paulius Saudargas ne iki galo žino situaciją“.
Tokios pat pozicijos laikosi ir vienas iš tyrimo iniciatorių, liberalas Raimundas Lopata. Jis Eltai patikino, kad Seimui ryžto pradėti vienokios ar kitokios formos tyrimą užteks. Visgi, Seimo narys pripažino, kad dėl itin įtempto parlamento darbo, diskusijoje VSD tyrimo klausimu jaučiama tam tikra pauzė.
„Politinė valia yra. Tik vis dar ieškome ir neapsisprendžiame dėl formos, kaip tą valią išreikšti. Kitaip tariant, ar į klausimus atsakinėti per NSGK (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – ELTA), ar klausimus atsakinėti per tyrimo komisiją“, – A. Vyšniauskui antrino R. Lopata.
„Kadangi užgriuvusi masė visų kitų reikalų – tame tarpe ir artėjantis NATO samitas – manau, dėl to yra tam tikra pauzė. Tačiau tie klausimai yra nepamiršti, iškilę ir naujų“, – akcentavo parlamento narys.
R. Lopata priminė pasikreipęs į Generalinę prokuratūrą – politikas pasiteiravo, kokių sprendimų buvo imtasi, dėl istorijoje figūruojančio pranešėjo, buvusio VSD pareigūno apsaugos pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Politikas tikina turįs sulaukti prokurorų atsakymo artimiausiu metu.
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Visgi, kol kas tęsiasi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus.Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu.
Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Diskusijos dėl galimo parlamentinio tyrimo gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
