Valdantieji ištraukė ilgai laikytą tūzą

Ketvirtadienį A. Butkevičius pranešė, jog nuo 2016 metų NPD žadama didinti 34 eurais – iki 200 eurų. Dėl to padidėtų visų nedidesnį nei 928 eurai atlyginimą gaunančių darbuotojų „į rankas“ gaunamos pajamos.

Taip pat ketinama padvigubinti papildomą NPD už kiekvieną vaiką – jis siektų 120 eurų.

Vyriausybės skaičiavimu, tai iš biudžeto pareikalautų apie 65 mln. eurų, o šią sumą tikimasi kompensuoti geresniu mokesčių surinkimu.

Mato ryšį su rinkimais

A. Kubilius DELFI sakė, kad nors konservatoriai dar nėra išnagrinėję visų šio pasiūlymo detalių, bet visą laiką pasisakė už tai, kad reikia svarstyti ne tiek minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), kiek NPD didinimą.

„Savo rinkimų programoje buvome labai aiškiai suformulavę, kad kalbant apie mažiau uždirbančius, NPD turėtų būti didinamas iki MMA dydžio. Būtent tokiu būdu matome galimybę spręsti mažiau uždirbančių pajamų didinimo problemą ir kartu mažinti darbo jėgos apmokestinimą“, – dėstė jis.

Andrius Kubilius

© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Konservatorius taip pat nemato prieštaravimo atsakingai fiskalinei politikai, bet pažymėjo, kad NPD didinimo kainą biudžetui reikia paskaičiuoti konkrečiai.

„Kol kas nežinome konkrečių Vyriausybės skaičių ir matome pavojų, kad ilguoju laikotarpiu ne visada elgiamasi racionaliai ir apgalvotai. Reikia nepamiršti, kad taip pat siūloma į valstybės biudžetą perkelti bazinės pensijos mokėjimą, neperkeliant tam reikalingų pajamų iš „Sodros“, o tai reiškia, kad atsiranda skirtumas tarp išlaidų ir pajamų, kuris ilgainiui gali išaugti iki 1 mlrd. eurų“, – įspėjo A. Kubilius.

Jis taip pat sakė, kad valdančiųjų planai didinti ne tik NPD, bet ir MMA (iki 350 eurų) bei pensijas (maždaug 6 proc.) yra susiję su kitų metu spalį vyksiančiais Seimo rinkimais. „Tai pavojingi veiksmai“, – pridūrė opozicijos lyderis.

„Šaunu, premjere!“

Prieš kurį laiką „politikų nuoširdumo indeksą“, kuriame lygina NPD ir MMA santykį, sukūręs G. Nausėda sakė, kad dabartinis NPD didinimas yra racionalus, protingas ir savalaikis.

Jis nesistebėjo, kad jam pritaria ir A. Kubilius. „Būtų sunkiai suvokiama, jeigu prieštarautų. Konstruktyvi opozicija ir yra tokia dėl to, kad prieštarauja tik nepagrįstiems sprendimams, o kai jis yra racionalus, protingas ir savalaikis, būtų tiesiog kvaila neigti jį tik dėl to, kad jis atsirado kitoje barikadų pusėje“, – sakė ekonomistas.

G. Nausėda pažymėjo, kad jo apskaičiuotas indeksas įtraukia tik bazinį NPD dydžio padidinimą, nes tiesiog neįmanoma vienu rodikliu išreikšti ir sprendimo kelti NPD už vaikus, o tai taip pat yra labai svarbus socialinės gerovės kūrimo svertas.

„Sprendimas labai savalaikis, gal kažkiek padiktuotas į nugarą alsuojančių rinkimų, bet žmonėms, kurie uždirba nedaug, turbūt ne tiek ir svarbu, koks yra motyvas. Svarbiau yra pats sprendimas ir kokią įtaką jis turės jų piniginei, o ji bus teigiama ir tiesioginė. Dar man patinka tai, kad MMA didinimas, kuris taip pat turbūt bus įgyvendintas, yra derinamas su NPD, kaip ir anksčiau norėjau. Taip darbdaviams yra lengviau priimti MMA padidinimą“, – teigė G. Nausėda.

Optimizmas – atsargus

Šiemet Finansų ministerijai įgyvendinti biudžeto planą sekasi labai gerai. Nuo sausio iki rugpjūčio valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2 proc. daugiau nei planuota ir 8,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Prognozuotos bendros sausio–rugpjūčio biudžetų pajamos – 4 584,1 mln. eurų, faktinės – 4 674,6 mln. eurų“, – rašoma praeitą savaitę išplatintame pranešime.

G. Nausėda pastebėjo, kad biudžetas taip vykdomas ne dėl makroekonomikos, kuri veikiau atvirkščiai tempia į kitą pusę, nes augimas gerokai mažesnis, nei prognozuota, bet dėl mokesčių administravimo ir pajamų iš šešėlinės ekonomikos rinkimo.

Gitanas Nausėda

© DELFI / Kiril Čachovskij

„Šešėlinė ekonomika nėra kažkoks puodas be dugno, vis tiek, jei geriau kovoji su ja, tai yra tam tikri rezervai. Iš pradžių jie yra didžiuliai, bet kuo mokesčius geriau administruoji, tuo labiau jie mažėja, – sakė ekonomistas. – Galimas dalykas, kad kitąmet vėl teks planuoti pakankamai ambicingą biudžetą. Klausimas, ar gausime tokių ganėtinai netikėtų ir staigių papildomų pajamų, kurios būtent dėl mokesčių administravimo pradėjo plaukti šių metų viduryje.“

Pašnekovas aiškino, kad neįmanoma kiekvienais metais vis kažką iš esmės pagerinti ir tikėtis iš to surinkti labai daug papildomų pajamų, o tai ir yra didžiausia rizika, todėl nereiktų sau kelti pernelyg didelių lūkesčių.

„Reikia planuoti stengiantis numatyti realius ekonominius pokyčius, kurie kitąmet vyks. Vis tiek laikausi nuomonės, kad kaip gerai beadministruotum, bet makroekonominiai procesai turi būti numatomi kiek įmanoma tiksliau. 2016 metai tikrai nebus paprasti tarptautinės ekonomikos požiūriu. Reikės toliau, kiek tai yra įmanoma, pešti pajamas iš šešėlinės ekonomikos. Tikiuosi, kad derant šiems dviem dalykams, ir avis bus sveika, ir vilkas sotus“, – sakė G. Nausėda.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,2 proc.