Valdantieji tikina, kad analizuojant Nepriklausomybės laikotarpiu vykdytą šeimos politiką matyti, kad vietoj aktyvios ir integruotos politikos panirta tik į atskirų problemų sprendimą. Jų teigimu, dėmesys tik socialinės rizikos šeimoms negali tapti pagrindine visos šeimos politikos ašimi. Tad Vyriausybės žadami pokyčiai nutaikyti ne tik į jas.
Tiesa, apie papildomas išmokas programos projekte kalbama itin mįslingai, nors dar prieš mėnesį buvo įvardytos ir konkrečios sumos.
Dingo konkretūs skaičiai
„Sieksime įteisinti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus, priklausomai nuo valstybės finansinių galimybių. Tokiu būdu prisidėsime prie paramos šeimai ir mažinsime pajamų slėpimo motyvaciją, norint gauti pašalpas. Bus stebimas ir, jeigu reikia, kontroliuojamas pinigų panaudojimas socialinės rizikos šeimose“, – siūloma projekte.
DELFI primena, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, periodinė 28,5 Eur išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai, tačiau tik tokiu atveju, jeigu vienam šeimos nariui tenkančios pajamos yra mažesnės nei 153 Eur per mėnesį.
Tiesa, Vyriausybės programos juodraštyje, sudarytame lapkričio pradžioje, buvo galima rasti tokį tikslą: „Sieksime įvesti vienodo dydžio paramą šeimoms už kiekvieną vaiką – vaiko pinigus. Priklausomai nuo Valstybės finansinių galimybių, 2018 m. realu planuoti 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį valstybės skiriamą jokiomis sąlygomis nesusaistytą išmoką. Tokiu būdu prisidėsime prie paramos šeimai ir mažinsime pajamų slėpimo motyvaciją, norint gauti pašalpas“.
Jaunoms šeimoms – lengvatos įsigyjant būstą, bet tik regione
Jame įvardijamas ir siekis, kad mokestinėmis priemonėmis būtų skatinamos vaikus auginančios šeimos.
„Kursime priemones padėti visoms jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose“, – kad pokyčių sulauks ir jaunos šeimos, pabrėžiama projekte.
Šia priemone esą siekiama ne tik palengvinti materialinę jaunų šeimų padėtį, tačiau ir praktiškai prisidėti prie emigracijos mažinimo, regionų atsigavimo, vidinės migracijos srautų subalansavimo
Didins lanksčių darbo formų prieinamumą, steigs naktinius vaikų darželius
Taip pat nurodoma, kad bus imamasi lanksčių darbo formų prieinamumo didinimo. Žadama įdiegti ir lanksčias darbo formas valstybinėse įstaigose.
„Galimybė dirbti lanksčiu grafiku, dalį darbo laiko dirbti namuose esančioje darbo vietoje, dirbti tik dalį dienos ir pan.“, – ką reiškia lankstus darbo grafikas, paaiškinama.
Projekte taip pat dalijamasi planais didinti kokybiškų, lanksčių vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą.
„Šios priemonės apims: ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo plėtrą, skatinant darbovietes, akademinius miestelius kurti darželius; šeimos darželių kūrimo skatinimą, vaiko priežiūros atostogose esančiai mamai suteikiant galimybę už atlygį prižiūrėti dar keletą vaikų, nemažinant mamos gaunamų išmokų, steigiant naktinius vaikų darželius ir pan.“, – aiškinama dokumente.
Dėmesys – ir su problemomis suduriančioms šeimoms
Dėmesio jame skirta ir tiems, kurie susiduria su problemos šeimoje. Pavyzdžiui, patiria konfliktus, stokoja socialinių įgūdžių.
„Valstybė užtikrins reikiamą pagalbą šeimoms išlaikant šeimos stabilumą: prieinama psichologinė ir kita pagalba konfliktus patiriančioms šeimoms; bendravimo / bendradarbiavimo įgūdžių mokymosi galimybės, mediacijos paslaugų prieinamumas šeimai skiriantis ir mediacijos privalomumas, kai besiskirianti šeima turi vaikų“, – žadama.
Taip pat aiškinama, kad savivaldybėse bus išplėsti socialinių paslaugų šeimai centrai, teiksiantys pagalbą socialinės rizikos šeimoms.
„Skatinsime vaikų dienos užimtumo centrų paplitimą gyvenvietėse, nutolusiose nuo savivaldybės centro“, – dalijamasi planais.
Neužmirštos ir spec. poreikių turinčios šeimos. Žadama, kad bus vykdoma kokybiškų, lanksčių paslaugų, orientuotų į specialiųjų poreikių turinčias šeimas, plėtra. Specializuoti vaiko dienos centrai, jaunimo centrai, namuose teikiamos ar „atokvėpio“ paslaugos esą turi tapti labiau prieinami ir ne vien didžiuosiuose miestuose.
„Diegsime kompensacines ugdymo ir užimtumo priemones vaikams, patiriantiems „nepilnos“ šeimos neigiamas pasekmes“, – aiškino valdantieji.
Skatins nevaisingumo prevenciją, gydymo galimybių plėtrą
Jų programos projekte skirtas dėmesys ir vaikus tik planuojantiems asmenims. Aiškinama, kad perimant gerąją užsienio šalių patirtį bus skatinama nevaisingumo prevencija, nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybių plėtra.
„Skatinsime atsakingą požiūrį į negimusio vaiko gyvybę, kad šeimos ir nėščios moterys kuo rečiau atsidurtų tokiose krizinėse situacijose, kuriose svarstomas nėštumo nutraukimas. Užtikrinsime, kad šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo“, – nurodoma dokumente.
Programoje taip pat pabrėžiama siekiamybė, kad visuomenėje būtų kuriama gyvenimui šeimoje palanki aplinka, pateikiant teigiamus sektinus pavyzdžius
Žadama, kad prieš Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms priimant teisės aktus bus atliekamas šių teisės aktų vertinimas poveikio šeimai aspektu.
„Parengsime ir įgyvendinsime kompleksines šeimos stiprinimo ir demografinę programas, kurios stiprintų visas Lietuvos šeimas ir įgalintų padidinti gimstamumą, pailginti žmonių gyvenimo trukmę“, – įsipareigojama programoje.
Baksnoja į skaičius – skyrybų rodikliai auga jau 3 dešimtmečius
Valdantieji programos dalyje, kur aptariama šeimai palanki aplinka ir darbo ir šeimos pareigų skatinimas, nurodo, kad Prancūzijos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad būtent dirbančių šeimų skatinimas, su vaikų skaičiumi šeimoje susieta mokestinė politika, socialinių paslaugų dirbančioms šeimoms užtikrinimas reikšmingai prisideda prie demografinių problemų sprendimo ir skatina gimstamumą.
Jie priduria, kad vertinant demografines Lietuvos gyventojų charakteristikas, yra akivaizdu, kad šeimos Lietuvoje susiduria su iššūkiais bei problemomis, kurioms spręsti jau nebepakanka tik pačios šeimos ir jos artimos aplinkos pastangų.
Statistikos departamento duomenimis, skyrybų rodikliai Lietuvoje nuosekliai auga jau tris dešimtmečius ir beveik pusė susituokusiųjų skiriasi. 2015 m. Lietuvoje susituokė 21 987 poros (7,6 santuokos 1000 gyventojų), o išsiskyrė 9 371 pora (3,2 ištuokos 1000 gyventojų). Skyrybų statistika lemia didelį be vieno iš tėvų augančių vaikų skaičių. Beveik trečdalis vaikų gimsta santuokos neįregistravusioje šeimoje.
Gimstamumo rodikliai – žemi: planuoja, kaip tai suvaldyti
„Gimstamumas, kurio mažėjimas nors ir stabilizavosi bei pastaraisiais metais netgi pradėjo augti, tesiekia 1,70 vaiko, tenkančio vienai moteriai ir, vertinant Europos mastu, Lietuva išlieka tarp mažiausią gimstamumą turinčių valstybių. Taigi, neužtikriname darnios kartų kaitos. Tam, kad kartų kaita būtų užtikrinta, yra būtina pasiekti 2,1 vaiko siekiantį gimstamumo rodiklį. Žemi gimstamumo rodikliai drauge su jaunų žmonių emigracija lemia tai, kad visuomenė sparčiai senėja. Vadinasi, ilgalaikėje perspektyvoje bus sunku užtikrinti socialinės, sveikatos priežiūros sistemų tvarumą“, – pastebima programos projekte.
Jame taip pat nurodoma, kad Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 vaikų ir nutraukiama per 6 000 nėštumų, t. y. prarandamas kas penktas galintis gimti vaikas. Todėl žadama užtikrinti veiksmingą pagalbą krizę patiriančioms moterims, nes esą būtent ši moterų grupė yra labiausiai linkusi nėštumo atsisakyti.
„Lietuvoje stebima tendencija, kad jaunos šeimos, suvokdamos, kad gimdant ir auginant vaikus bus sudėtinga dalyvauti darbo rinkoje, vaikų gimdymą atideda kiek įmanoma vėlesniam laikui arba apsisprendžia turėti vieną ar daugiausia du vaikus. Dėl to, kad gimdymas vis dažniau atidedamas, daugėja gimdančių vyresnio amžiaus (30–44 metų) moterų. Ši tendencija, taip pat ir didelis skyrybų skaičius bei faktas, kad šeimos skyrybų atveju vaikai dažniausiai lieka su motina, lemia vienišų mamų, auginančių vaikus, skaičiaus augimą. Tai dažniausiai 25–45 metų moterys, t. y. moterys, pasiekusios darbingiausią amžiaus tarpsnį, kurioms yra svarbu išlikti darbo rinkoje, nesvarbu, kad jos vienos augina vaikus. Dėl to svarbi ir parama tėvams, vieniems auginantiems vaikus, kad jie, nerizikuodami materialine šeimos gerove, galėtų dirbti ir tinkamai pasirūpinti savo vaikais“, – aiškinama Vyriausybės projekte.