Laikas – netinkamas

Opozicinės Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis teigė, jog šiuo metu didinti atlyginimus nedovanotina.

„Esmė, kad laikas parinktas šio klausimo iškėlimui į viešumą diskusijai yra labiau nei netinkamas. Ir neetiška dabar, šiuo momentu, kai matome tokias elektros kainas, energetikos kainas, besisukančią infliacijos spiralę vis dar. Reikėtų su šiais klausimais svarstyti ir susitvarkyti“, – ragino politikas.

Darbietis A. Mazuronis teigė, jog šiam klausimui pasiekus Seimą, jo perspektyvos bus „labai niūrios“.

Naujienų portalo tv3.lt žurnalistė Eglė Samoškaitė taip pat stebėjosi pasirinktu reformos laiku. Žinių radijo laidos pašnekovė prognozavo, kad dėl to virs aršios diskusijos, nes projektą žadama Seimui pateikti spalį.

Niekas nenori būti politiku?

Naujienų portalo tv3.lt portalo žurnalistė E. Samoškaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog Vyriausybės programoje buvo įrašyta parengti valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma.

„Ir dabar VRM yra parengusi teisės aktų paketą. Pagrindinis dalykas, kurį reiktų žinoti – darbo užmokestį ketinama be valstybės politikų, taip pat ketinama gana stipriai didinti ir teisėjams, valstybės pareigūnams: Seimo kontrolieriams, Lygių galimybių kontrolieriui ir panašiai. Ir valstybės įstaigų vadovams“, – pasakojo pašnekovė.

Žurnalistė Žinių radijo laidoje teigė, jog apie 55 procentus konkursų į valstybės įstaigų vadovų pozicijas tiesiog neįvyksta.

„Niekas nenori būti valstybės įstaigos vadovais“, – sakė ji.

Kalbėdama apie valstybės politikų atlyginimus, E. Samoškaitė teigė, jog norinčių eiti į politikus nėra daug, tad algų didinimas jiems – reikalingas.

„Čia ilgalaikė problema – nes jaučiama, kad į politikus niekas per daug nenori eiti. Tai labai pasijunta, kai ieškoma ministrų. (…) Tų žmonių nėra daug. Dabar ministro alga yra apie 2,6 tūkst. eurų į rankas, tai, pavyzdžiui, žmogus, kuris turi ilgą stažą valstybės tarnyboje ir tampa viceministru, tai jis gali daugiau uždirbti už ministrą“, – sakė žurnalistė E. Samoškaitė.

Ji dar pridūrė, jog atlyginimai valstybės tarnybos atstovams šia reforma neaugs.

Seimas

Veikia emocijos

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo instituto direktorius prof. Andrius Stasiukynas ragino šį klausimą nagrinėti iš dviejų aspektų.

„Pirma yra kontekstas ir viešoji emocija – Lietuvoje dabar sudėtinga situacija: infliacija, šuoliais kyla kainos, gyventojai atsiduria ties skurdo riba, nors prieš pusmetį atrodė, kad gerai gyvename. Suprantama, kad yra pikta ant valdžios ir dėl kitų priežasčių. Natūralu, kad atrodo, kad atlyginimai adekvatūs. Ir kiti dar sako, kad čia puota maro metu.

Bet tas padidinimas nuo kito mėnesio atlyginimų didinimas atrodytų labai keistai. Bet mes kaip suprantame – tai naujai kadencijai“, – sakė A. Stasiukynas, primindamas, kad šie pokyčiai turėtų įsigalioti tik nuo 2025 metų.

„Bet yra kita dedamoji dalis šio viso reikalo – pažiūrėjus iš viešosios vadybos pusės – viena yra alga, kita – profesionalūs politikai. Jie kelti paskutinį kartą prieš keliolika metų ir jie jau neatitinkantys tų lūkesčių, kuriuos mes keliame tiems politikams, jeigu mes norime profesionalų“, – teigė Žinių radijo pašnekovas.

Jis prognozavo, kad jei 2025 metais situacija Lietuvoje stabilizuosis ir gyventojai jau nejaus tokių negandų, kurias jaučia dabar, tos sumos jau nebeatrodys per didelės.

„Ir iš viešosios vadybos pozicijos – gana realus tai yra sprendimas“, – kalbėjo MRU atstovas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo instituto direktorius prof. A. Stasiukynas ragino visus 2024–ųjų metų rinkimuose balsuoti už tuos politikus, kuriems nebūtų gaila mokėti tokio dydžio algą.

Paaiškino planą

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas Žinių radijo laidoje teigė, jog jam keistas šis diskusijos kampas.

„Politikų (atlyginimų pokyčiai, aut. p.) yra projektuojami tik nuo kitos kadencijos, ir yra tik viena dedamoji. (…) O viešojo sektoriaus konkurencingumo klausimas yra kertinis. Ir jis yra vakar dienos klausimas. Nes su tuo yra susijusi paslaugų kokybė“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jis laidoje dalijosi keliais faktais: 2022 metų duomenys rodo, kad konkursai į įstaigų vadovus neįvyksta maždaug 30–40 procentų atvejų, į valstybės tarnautojų – neįvyksta 50 procentų.

„Man šie du skaičiai indikuoja, kad yra problema“, – aiškino premjerės patarėjas.

V. Vasiliauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog šiuo metu šalyje yra dvi darbo rinkos: viešojo sektoriaus ir privataus.

„Mano galva to neturėtų būti, mes turėtume turėti vieną darbo rinką. Ne tik dėl to (reforma daroma, aut. p.). Funkcijų daug, reikalavimų – tikrai nemažai. O tuo tarpu tas apdovanojimas, kurį gauni, dirbdamas viešajame sektoriuje, yra tikrai menkas.

Mes į ką orientuojame pačią reformą, tai panašiai, kas buvo pradėta daryti 2012 metais valstybės valdomų įmonių reforma. Šiai dienai ji nėra užbaigta. Tokie pertvarkymai jie nėra vieno politinio ciklo. Jeigu čia nebus sutarimo, tai nieko ir neįvyks“, – aiškino premjerės I. Šimonytės patarėjas.

Jo teigimu, reforma siekiama orientacijos į rezultatus.

„Tai reiškia, kad ne dėl to, kad tiesiog sėdi darbo vietoje, bet ir pats pasieki rezultatus. Labai iškalbingas yra valstybės tarnybos efektyvumo indeksas. (…) Šiai dienai Lietuva užima maždaug 20 vietą iš 38 valstybių. Kaip ir atrodytų visai neblogai, bet mus į priekį tempia skaitmenizacija, politikos formavimas. Bet pagal tarnautojų gebėjimus, įsitraukimą esame maždaug 30–36 vietoje. Šios sritys ir yra mūsų tikslas, siūlant šiuos pakeitimus“, – Žinių radijo eteryje aiškino V. Vasiliauskas.

Pinigai

Pažėrė kritikos

Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė teigė, jog naujasis projektas blogina valstybės tarnautojų socialines garantijas.

„Profesinės sąjungos yra tikrai už modernią, profesionalią ir efektyvią valstybės tarnybą. Bet iš šito paruošto projekto mes nematome, kad šiame projekto yra numatytos nuostatos kažkaip skatinančios ir tą valstybės tarnautoją dirbti efektyviau, energingiau. Ir pačios nuostatos, labai keista – tiesiog blogina valstybės tarnautojų socialines garantijas“, – laidoje sakė I. Petraitienė.

Ji teigė, jog VRM parengtu įstatymų projektu, mažėja kasmetinės atostogos, nelieka papildomų atostogų pagal darbo stažą, nelieka ir apmokėjimo už darbo stažą. O taip pat didėja ir reikalavimai

I. Petraitienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad šis pasiūlymas nėra „žygiavimas į priekį, mes žygiuojame atgal“.

„Nes yra numatyta, kad 2023 metais pareiginės algos bazinis dydis bus tvirtinamas pagal 2021 metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį. Visai neatsižvelgta į 2022 metų dabartinę infliaciją. (…) Tikslinamas, peržiūrėtas pareiginės algos bazinis dydis bus tik 2026 metais. Juk gyvenimas eina į priekį, viskas keičiasi“, – sakė I. Petraitienė.

Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. Petraitienė laidoje stebėjosi – kas nori taip bloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas ir socialines garantijas.

„Aišku, kad oficialus užsakovas yra Vyriausybė – tai yra numatyta programoje. Bet kas yra neoficialus užsakovas? Kad šitaip pablogintų valstybės tarnautojų darbo sąlygas, socialines garantijas?“ – klausimą kėlė Žinių radijo pašnekovė.