Primename, kad Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetai, teikdami rekomendaciją dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT), peržengė kompetencijos ribas, trečiadienį nusprendė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, skelbė BNS.
Už tokį opozicinių „valstiečių“ atstovės Guodos Burokienės siūlomą variantą balsavo šeši komisijos nariai, o alternatyvų valdančiųjų konservatorių atstovo Stasio Šedbaro parengtą variantą – kad pažeidimo nebuvo – palaikė penki parlamentarai.
Kaip „Delfi“ sakė G. Burokienė, be opozicijos atstovų, kurie šį kartą balsavo vieningai, buvo ir vienas asmuo iš pozicijos, kuris palaikė projektą.
„Tai buvo liberalas. Andrius Bagdonas sakė, kad „negaliu palaikyti S. Šedbaro“, – sakė G. Burokienė.
Sprendė klausimą dėl rekomendacijų Nausėdai
Kaip jau skelbta, kovo pabaigoje Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, rašė BNS.
Konservatorius S. Šedbaras pristatydamas savo siūlomą išvados variantą pažymėjo, kad užsienio politiką prezidentas ir Vyriausybė vykdo bendrai, o Seimo komiteto sprendimas buvo rekomendacinio pobūdžio.
„Prezidentas ir Vyriausybė turi susitarti, kaip dalinsis kompetencija, nes užsienio politikos negali nei viena Vyriausybė vykdyti be prezidento, nei prezidentas be vyriausybės. Man atrodo, kad šiuo atveju ERK priima tam tikrą rekomendaciją“, – per posėdį sakė S. Šedbaras.
„Komitetas nepriima jokio privalomo sprendimo sudarant delegaciją vienaip ar kitaip elgtis, šiuo atveju rekomendavo, kad, kai delegacija buvo sudaroma, kad sutartų su Lietuvos vadovu, kad pozicijas pristatytų prezidentas. Nematau čia jokios absoliučiai problemos. Manau kad ERK nei procedūriškai, nei kompetencijos ribų neperžengė, nes jokio privalomo sprendimo nepriėmė, tik pasiūlė“, – argumentavo S. Šedbaras.
„Valstiečių“ atstovė G. Burokienė laikėsi priešingos nuomonės, pažymėdama, kad Seimo komitetas pagal Seimo statutą negali priimti sprendimų dėl jai nepavaldžios institucijos.
„Aš turiu priešingą nuomonę, Seimo statutas nurodo, kaip komitete turėtų vykti svarstymai, pozicijos formavimas ir pasiūlymai Vyriausybei ir ministrams, bet apie prezidentą jokios kalbos nėra“, – sakė G. Burokienė.
Jos siūlymu buvo pritarta išvadai, kad Europos ir Užsienio reikalų komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad kovo 25–26 dienomis Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.
Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.
Sprendimą pavadino politizuotu
Seimo Europos reikalų komiteto vadovė etikos sargų sprendimą dėl EVT pavadino politizuotu, rašė BNS.
Komiteto vadovė teigė, jog sprendimas buvo susijęs su Vyriausybe, be to, rekomendacinio pobūdžio, todėl ji neįžvelgianti pažeidimo, o ateityje, jei Seimo nariai teiks siūlymus dėl atstovavimo, komitetas ir toliau juos svarstys.
„Aš vertinu EPK sprendimą kaip politinį sprendimą, apgailestauju, kad nebuvo vertinama pagal teisės raidę, mano supratimu, todėl, kad aiškiai suformuluota mūsų kovo pabaigos sprendime, kad mes rekomenduojame Užsienio reikalų ministerijai atitinkamai komponuoti delegaciją, todėl, kad tai mūsų atsakomybė“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Seimas, vadovaujantis Seimo statutu, turi sąveiką su Vyriausybe, ne su Prezidentūra, ne su kitomis institucijomis, ir mes duodame rekomendacijas toms institucijoms, ką mums leidžia Statutas, nelabai žinau, kurioj vietoj mes kažką pažeidėme, kaip teigia dalis kolegų iš EPK“, – teigė komiteto vadovė.
Sako, kad balsavo pagal savo įsitikinimus
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir Europos reikalų komitete dirbantis liberalas A. Bagdonas aiškino, kad balsavo pagal savo įsitikinimus, o ne politinę liniją
„Esu įsitikinęs, kad komitetas viršijo savo įgaliojimus, kuomet nusprendė rekomenduoti LR prezidentui vykti į Tarybą. Mano nuomonė buvo tokia. Balsavau ne pagal politinę liniją arba susitarimus su koalicijos partneriais, o taip, kaip man atrodė teisinga.
Man atrodo, kad kiekvienas Etikos ir procedūrų komisijos narys, visų pirma, turėtų žiūrėti teisingo, etikos ir procedūrinių pažeidimų kriterijų, ir vadovaujantis jais priimti sprendimus. Nepaisant to, kad koalicijos parneriams šis mano balsavimas turbūt nelabai patiko, bet aš kitaip negaliu, jeigu aš jau tokioje komisijoje dirbu“, – sakė A. Bagdonas.
Parlamentaras oponavo R. Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri sprendimą pavadino politizuotu.
„Politinių motyvų, kas buvo viešai komentuojama Europos reikalų komiteto pirmininkės, aš nelabai įžvelgiu. Jeigu valdančiosios daugumos atstovas atstovas balsavo būtent taip, kaip tai padarė, tai, man atrodo, kad čia kažkokių politinių sumetimų nėra. Tiesiog, jeigu buvo pažeidimas Europos reikalų komiteto posėdžio metu, tai Etikos ir procedūrų komisija tiesiog tą konstatavo. Tai buvo aiškus signalas, kad Europos reikalų komitetas negali mandatuoti prezidento, yra viršyti įgaliojimai“, – sakė A. Bagdonas.
Apskritai dėl vykimo į EVT parlamentaras laikosi pozicijos, kad prezidentas ir vyriausybės vadovė turėtų dėl to susitarti.
„Kuomet yra vidaus klausimai, galėtų važiuoti premjerė. O kitais atvejais – prezidentas. Man atrodo, kad jie turėtų parodyti visuomenei gerą ženklą, ir nebeskaldyti žmonių į dvi stovyklas“, – kalbėjo A. Bagdonas.
Vyksta konkurenciniai pasistumdymai
Balsavimas Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje yra ne pirma staigmena, kurios valdantieji sulaukė iš liberalų. Anksčiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atvirai reiškė abejones dėl galimybių paso.
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė pastebėjo, kad Liberalų sąjūdžio darbotvarkė kol kas yra miglota.
„Lyg ir bando ją pristatyti Simonas Gentvilas. Bet deja jo darbotvarkė, jeigu žiūrėtume iš to, kas yra viešoje erdvėje, apsiribojo ponios Vėbrienės ir jo namo statybų klausimais.
Kol kas viešojoje erdvėje nematome aiškesnės darbotvarkės. S. Gentvilas dar bent jau yra ryškiau veikiantis politikas. Toliau darbotvarkė yra visai neaiški. Kitaip tariant, jie nesugeba ištransliuoti kažko konkretaus“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė pastebėjo, kad jų atstovė yra Seimo pirmininkės pozicijoje, kuri jau savaime suteikia šiai politikei svorio.
„Bet iki to aštresnio pasisakymo dėl galimybių paso, ji buvo tokia sterili – viskas gerai, atsargiai, be rimtesnių nukrypimų arba aštresnių pasisakymų“, – pastebėjo R. Urbonaitė.
Parlamentarės manymu, liberalai bando surasti aiškesnę nišą.
„Kad ir kaip būtų keista, „Laisvės partija“, kuri yra pagrindinė jų konkurentė, su Aušrine Armonaite priešakyje, jie yra aktyvūs. Gali su jais nesutikti, gali matyti kartais nesuderintus veiksmus arba ne iki galo paruoštus sprendinius, bet jie yra aktyvūs. Liberalų sąjūdis turbūt irgi nenori atsilikti“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologė atsargiau komentavo patį balsavimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Ji neatmetė, kad tai galėjo būti asmeninis A. Bagdono sprendimas.
„Liberalų sąjūdis ir praeitoje kadencijoje turėjo keletą žmonių, kurie balsuodavo ne kaip liberalai, o kaip „valstiečiai“. Ir dabar dar tos tendencijos gali būti“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė mano, kad dviejų valdančiojoje koalicijoje esančių liberalų partijų konkurencijos apraiškų matysime ir daugiau.
„Aš manau, kad tai bus natūralu. Turime dvi liberalų frakcijas. Jos veikia tam tikroje konkurencinėje erdvėje. Tai yra artimiausi konkurentai. Manau, kad jau savaime tai provokuoja tam tikrus pasišpilkavimus.
Tik svarbu, kad tai nepereitų į pasišpilkavimą vardan pasišpilkavimo. Turi transliuoti turinį. O, jeigu tavo turinys yra konfliktas, tai ilgai su tuo nevažiuosi. Galų gale, net gali su tuo sau pakenkti. Frakcijoms reikia gerai strateguoti, ką jos daro, ir kaip jos bando rasti vietą po partine saule“, – sakė R. Urbonaitė.
Valdančiąją koaliciją šiuo metu sudaro trys frakcijos. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 50 narių, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – po vienuolika.
