Valdančiųjų gretose bręsta naujas tyrimas: beveik 40 klausimų dėl VSD veiklos

Nors koalicijos atstovai kol kas vangiai kalba apie konkrečią tyrimo formą ar tai, kada toks tyrimas galėtų pasiekti parlamento salę, Eltos žiniomis, šiuo metu koalicijos gretose yra derinami 39 sudėtiniai klausimai, susiję ne tik su VSD ir D. Jauniškiu bei prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir buvusiu Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu bei verslininku Igoriu Udovickiu.

Domisi VSD ir departamento vado veikla

Su formuluojamų klausimų detalėmis susipažino ELTA. Viena grupė klausimų adresuojama VSD bei departamento vadovui D. Jauniškiui. Valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G. Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai.

Taip pat politikai svarsto, ar dėl pastarųjų tikrinimų D. Jauniškis galėjo gauti kokios nors asmeninės naudos.

Viešojoje erdvėje surezonavus pastarajai pranešėjo istorijai, D. Jauniškis tvirtino, kad VSD rinkiminės kampanijos metu tikrino ir kitų kandidatų aplinką. Visgi, dešinieji nariai abejoja, ar tai buvo daroma iš tikrųjų ir prašo VSD patikslinti tokių tikrinimų aplinkybes.

Eltos žiniomis, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.

Kelia klausimus dėl G. Nausėdos prezidentinės kampanijos finansavimo, ryšių su I. Udovickiu

Didelis blokas klausimų sukasi ir aplink G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybes. Siekiama išsiaiškinti ne tik finansavimo šaltinius, bet ir tai, kokiomis lėšomis šalies vadovas padengė savo rinkiminius įsiskolinimus.

Taip pat domimasi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vaidmeniu – kodėl ši nesiėmė tirti G. Nausėdos rinkimų kampanijos lėšų panaudojimo.

Be to, keliami klausimai dėl verslininko I. Udovickio ryšių su šalies vadovu – norima išsiaiškinti, ar pastarasis gali daryti įtaką G. Nausėdai ar jo aplinkai, ar prezidentas bei jo patarėjai yra susitikę su I. Udovickiu.

Tyrime figūruotų ir A. Stončaitis

Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.

Tiesa, Antikorupcijos komisijos nariai nepasitikėjimą A. Stončaičiu išreiškė dar sausio mėnesį po to, kai lapkričio 7 ir 9 dienomis viešojoje erdvėje publikuoti straipsniai, kuriuose buvo teigiama, kad A. Stončaičiui 2019 m. neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su jautraus pobūdžio informacija.

Seime buvo gauti Policijos ir Valstybės saugumo departamentų raštai, kurie patvirtino, kad leidimas A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija išduotas teisėtai.

Opozicinių frakcijų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – atstovai raštu informavo valdančiuosius, kad jokių abejonių dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas neturi, todėl kitos kandidatūros į šias pareigas neketina svarstyti.

ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.

VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.

Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, Seime bręsta iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.