EK, liepos 13-ąją pateikdama naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą, leido Rusijai jas geležinkeliais gabenti per Europos Sąjungos teritoriją, tai yra ir per Lietuvą.
Tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas. Be to, įvedamos kvotos, numatančios, kad tranzito geležinkeliu apimtys neviršytų pastarųjų trijų metų prekių kiekių.
Delfi žiniomis, šis EK išaiškinimas yra kardinaliai priešingas tam, kurį Lietuva gavo balandžio mėnesį ir kuriuo vadovavosi. Jame rašoma, kad „prekių, patenkančių į priemonių taikymo sritį, tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares taip pat yra draudžiamas“.
Valdantieji naujajam EK išaiškinimui reiškė paramą nepaisant to, kad jis nėra toks griežtas.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: tikėčiausi kitokios laikysenos
Tačiau du liberalai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata ir europarlamentaras Petras Auštrevičius – šiuo klausimu išreiškė atskirąją nuomonę ir kvietė EK išaiškinimu nesivadovauti.
„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai.
Kviečiame Lietuvos Respublikos Prezidentą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.
Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – feisbuke rašė politikai.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Delfi teigė, kad iš šių politikų tikėtųsi kitokios reakcijos.
„Matant žmones su didele politine patirtimi aš galbūt tikėčiausi įvertinimo jautrių klausimų ir atitinkamos laikysenos“, – sakė ji.
M. Matijošaitis teigė, kad jo situacijos vertinimas yra panašus į šių dviejų liberalų.
„Tačiau sprendimai kiti dėl argumentų, kuriuos aš proceso metu išgirdau“, – Delfi sakė jis.
Teigia, kad liberalai turi išsiaiškinti tarpusavyje
Politiko įsitikinimu, normalu, kad parlamente yra skirtingų vertinimų. Bet tokia liberalų reakcija, jo teigimu, rodo ne susiskaldymą koalicijoje, o tik liberalų gretose.
„Tam ir yra parlamentas, kad įvairios nuomonės turėtų erdvę būti, egzistuoti ir vešėti. Čia, visų pirma, yra Liberalų sąjūdžio vienybės susiskaldymas, o ne koalicijos, nes iki koalicinių diskusijų negirdžiu, kad šis klausimas būtų atėjęs.
Jeigu turime du ryškius politikus, kurie yra kitame flange negu, kad, sakykime, jų deleguotas Užsienio reikalų komiteto narys, jie tarpusavyje turi išsiaiškinti. Man asmeniškai, tai – nevertas diskusijų klausimas“, – komentavo M. Matijošaitis.
Neteršti eterio, jo vertinimu, derėtų ir su pačia Kaliningrado tranzito tema. O EK, tautos atstovo vertinimu, šiuo klausimu parodė principingumo stoką.
„Lietuvos užsienio politikos formuotojų stovėsena šiuo metu yra tokios skaudžios piliulės nurijimas suprantant, kad yra svarbesnių temų. Informacinis laukas negali būti sukoncentruotas į tai, ar vienu traukiniu daugiau, ar mažiau, kai mes turime artėjančią maisto krizę Afrikoje, centrinėje Azijoje, kai bombarduojami darželiai, o mes kalbame apie vieną-kitą traukinį, o ne klausimo esmę.
Manau, daug sveikiau visai geopolitinei diskusijai būtų sukoncentruoti į tuos didelius dalykus, nes, taip jau ramiai žiūrint, nieko čia tokio kažko neįvyko, bet Europos Komisija parodė tam tikro principingumo stoką“, – dėstė jis.
Stokoja partnerių palaikymo
Bendrai M. Matijošaitis teigė skeptiškai vertinantis naująjį EK išaiškinimą, nors įžvelgė ir teigiamų jo pusių.
„Turėjome pirmąjį išaiškinimą ir girdime užsienio reikalų ministrą patvirtinantį, ir labai konstruktyviai paaiškinantį procesą, kuris vyko. Labai didelis laimėjimas, kad Europos Sąjungos valstybės įgyvendina šias beprecedentes sankcijas, žinoma, beprecedenčio karo ir genocido kontekste tai – jau laimėjimas.
Ir yra toliau laimėjimas, kad kvotos, nors ir įvedamos, nors ir įvedamos išimtys, bet vis dėlto tai bus pakankamai skausmingos sankcijos ir jos veiks teisės viršenybės kontekste. Kad jos galėjo būti skaudesnės? Galėjo“, – sakė parlamentaras.
O gal Lietuvai nereikėtų vadovautis EK išaiškinimu?
Teoriškai, pasak M. Matijošaičio, tai įmanoma, bet tada esą reikėtų įsivertinti pasekmes.
„Turime įsivertinti, kiek frontų atsidaryti ir su kuo mums reikia iš tikrųjų obuoliauti, ir kas mums naudinga.
Dabartinė Užsienio reikalų ministerijos, prezidento, kuris dalyvauja Europos Vadovų Taryboje, pasikeitusi stovėsena rodo tai, kad piliulė yra nuryjama dėl didesnio gėrio, dėl kitų aspektų, kur, ir minėjau, yra informacinio lauko užteršimas tokiu klausimu, kuris skauda lietuviams, kad mūsų pozicija partnerių yra ne tiek palaikoma, bet vis dėlto tai yra išmintingas sprendimas“, – pridūrė M. Matijošaitis.
Į EK išaiškinimą nuspręsta atsižvelgti
Jei Lietuva neatsižvelgtų į EK išaiškinimą ir sankcijas taikytų kitaip, tai grėstų bylinėjimusi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, anksčiau teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Lietuva, pasak jos, EK išaiškinimo laikysis ir tai bus daroma dėl trijų priežasčių.
„Pirmiausia iš pagarbos pačiai institucijai ir jai suteiktiems įgaliojimams. <…> Antra priežastis – vieningo traktavimo, kas ir yra turbūt viena iš pagrindinių gairių užduočių. Kadangi gairės yra skirtos ne konkrečiai Lietuvai, bet visai Europos Sąjungai. Ir apibrėžia dalykus, kurie aktualūs ne tik Lietuvai, ne tik tam tranzitui, kuris vyksta per Europos Sąjungos teritoriją, per Lietuvos teritoriją, bet ir per kitas šalis. O svarbiausia priežastis – pagarba transatlantinei vienybei ir mūsų partneriams“, – per spaudos konferenciją kalbėjo ministrė pirmininkė.
Panašią poziciją išsakė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis teigė, kad sankcijas tiesiogiai įgyvendina įmonės, įstaigos bei institucijos ir, anot jo, nebūtų nuoseklu, jei vienu atveju jos remtųsi EK išaiškinimu, o kitu ne.
„Jeigu mes kažkuriuo metu įvedame politinį sprendimą į taikymą ar netaikymą sankcijų, mes griauname sankcijų taikymo logiką apskritai“, – lankydamasis opozicinės demokratų frakcijos posėdyje teigė ministras.
