„Planas yra, galbūt premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas konkrečių detalių negali atskleisti. Planas iš esmės susideda iš keturių dalių. Pirma – pajamų didinimas, pensijų didinimas, minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamo pajamų dydžio, bazinio dydžio, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Čia galime kalbėti apie gal net iki milijardo eurų siekiantį padidinimą“, – pirmąją priemonę pristatė politikas.
Antroji priemonė, anot M. Majausko – energetikos kainų kompensavimas.
„Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, jog tam gali būti skiriama iki milijardo eurų dar papildomai“, – kalbėjo M. Majauskas.
Trečia dalis, anot Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininko – pagalba verslui, ketvirta – investavimas į ateitį, į atsinaujinančią energetiką, pažangiausias energetikos technologijas.
M. Majauskas teigė, jog Lietuvos pagalbos paketas bus vienas iš dosniausių visoje Europos Sąjungoje.
„Aš net neabejoju, kad jis toks ir bus“, – sakė politikas.
Seimo narys M. Majauskas LNK teigė, jog kitą pirmadienį Lietuvą pasieks makroekonominės prognozės ir pagal tai, anot jo, susidėlios pagrindiniai biudžeto rėmai.
„Bet premjerė I. Šimonytė jau minėjo, jog (skirtas, aut. p.) bus bent milijardas ekonominiam paketui. Įstatymuose jau yra įtvirtintas pensijų augimas, minimalios mėnesinės algos augimas Trišalėje taryboje, bazinio dydžio, kuris apskaičiuoja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Visi tie dalykai didžiąja dalimi jau yra įtvirtinti įstatyme ir natūraliai privalės augti.
Bet dar reikės papildomų sprendimų verslui. Verslas labai teisingai šiandien kelia klausimą, nes energetinis karas vykdomas prieš visą ES. Ir verslas, kuris naudoja daug energetinių išteklių, turi gauti pagalbą“, – kalbėjo politikas.
M. Majauskas teigė, jog įmonės, kurios užsidarys šio energetinio karo metu, po karo jau gali ir neatsidaryti.
„Tai mes prarasime darbo vietas ir mums dar brangiau bus išlaikyti žmones socialinėmis išmokomis, nei paremti įmones dabar karo metu. Man atrodo, kad reikia kalbėti apie lengvatines paskolas. Jau yra su Europos Komisija (EK) derinamas 50 milijonų eurų paketas, bet matyčiau dar vietos ir subsidijoms verslui“, – savo pasiūlymus LNK vardijo politikas.
Jo teigimu, subsidijų verslui apimtis gali pasakyti tik Vyriausybė, gerai išanalizavusi viešųjų finansų padėtį.
„Turėdama makroekonominius rodiklius. Bendrieji viešieji finansai yra tvarūs, valstybės skola yra viena mažiausių visoje ES, tai yra apie 40 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Reitingas yra vienas aukščiausių investicinių reitingų, kuris leidžia valstybei skolintis pakankamai daug, prieinamomis kainomis.
Bet nėra tikslo tiesiog skolintis, nėra tikslo ir laikyti mažą skolą dėl mažos skolos. Maža skola yra laikoma tam, kad kaip sausas parakas būtų panaudota valstybės finansinė padėtis, kuri gali būti panaudota gelbėti piliečius ir verslą karo metu. Tą ir reikia dabar daryti“, – sakė jis.
M. Majauskas teigė, jog net neabejoja, kad Vyriausybė nuspręs skolintis.
„Dabar yra tokia padėtis, kad išleidžiame daugiau, nei surenkame. Turime valstybės biudžeto deficitą. Ir bet kokios papildomos išlaidos gali būti skolinimosi pagrindas“, – sakė Seimo narys M. Majauskas.
Paklaustas, ar jo nuomone, Vyriausybė jau turėjo būti paskelbusi pagalbos priemones verslui ir gyventojams, M. Majauskas LNK sakė, kad jam nebūtų korektiška „taip aštriai kritikuoti Vyriausybę“.
„Bet iš tiesų, visuomenė laukia ir būtų gerai, kad Vyriausybė tai pateiktų kaip įmanoma greičiau“, – sakė jis.
Visą LNK pokalbį su M. Majausku žiūrėkite čia:
