A.Paulauskas nenorėjo sutikti, kad antradienio balsavimas rodo galimą valdančiosios dauguma konfrontaciją su prezidentūra. Naujosios sąjungos pirmininkas patikino, kad koalicijos partneriai nederino savo pozicijų šiuo klausimu.
Kartu jis pabrėžė, kad T.Birmontienės biografijos faktai, dėl kurių ji sulaukė priekaištų, neturėjo užkirsti jai kelio į Konstitucinį Teismą.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas patikino, kad sprendimas nepaskirti Prezidento patarėjos Konstitucinio Teismo teisėja nėra valdančiosios koalicijos pasipriešinimas šalies vadovui. "Tikrai ne. Balsavo įvairios frakcijos. Tai yra Seimo nesutikimas, bet ne vienos kurios nors frakcijos arba valdančiosios koalicijos", - po antradienį įvykusio balsavimo tvirtino parlamento vicepirmininkas.
Kai kurių opozicijos atstovų tvirtinimus, kad Seimo sprendimas yra valdančiosios daugumos kerštas, Č.Juršėnas atrėmė, esą pati opozicija turi savo sąskaitų su visais, "ir nežinia, kas kaip balsavo". "Mes balsavome už", - sakė jis.
Balsavimo rezultatus Seimo vicepirmininkas pavadino labai nesmagiu dalyku ir dideliu praradimu. "Gaila profesionalės, išmanančio žmogaus, konstitucinės teisės specialistės, kurios kol kas nebus Konstituciniame Teisme", - pažymėjo socdemas.
Opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas pareiškė apgailestaująs, kad kaltinimai dėl tariamų T.Birmontienės praeities ydų nulėmė jos paskyrimą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, juoba kad panašių faktų esama daugelio sovietinėje Lietuvoje dirbusių mokslininkų biografijose. "Priekaištai, kad kažkas tarybiniais laikais rašė tam tikras disertacijas, atrodo juokingi", - pažymėjo liberalcentristas.
"Neabejoju, kad siūlydamas T.Birmontienę į Konstitucinį Teismą Prezidentas V. Adamkus pasvėrė ir įvertino visas aplinkybes, todėl šiandieninis Seimo sprendimas vertintinas kaip nepasitikėjimas šalies vadovu", - teigė frakcijos seniūnas.
Tačiau balsavimo rezultatai esą labiau rodo tuščias ambicijas, o ne suplanuotą veiksmą. A.Čapliką taip pat nustebino Tėvynės sąjungos frakcijos nenuoseklumas - jos vadovai iš pradžių pritarė Prezidento pasiūlytai kandidatei, o paskui pakeitė savo poziciją.
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė Eltai pareiškė negalinti pasakyti, kaip balsavo konservatoriai, mat balsavimas buvo slaptas. "Priekaištų dėl kompetencijos T.Birmontienei neturėjome ir būtume iš karto balsavę už. Bet kai kurie frakcijos nariai atkreipė dėmesį į moralinius aspektus dėl disertacijos temos", - sakė I.Degutienė.
ELTA primena, kad per slaptą balsavimą už T.Birmontienės kandidatūrą balsavo 54 parlamentarai, prieš - 53, dar 4 biuleteniai buvo sugadinti. Pagal galiojančią tvarką kandidatas paskiriamas teisėju, jei už jį balsus atiduoda pusė plius vienas iš balsavusių parlamentarų. Biuletenius sugadinę Seimo nariai laikomi balsavusiais.
Už A.Paulausko pasiūlytą Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktorės Ramutės Ruškytės kandidatūrą balsavo 94, prieš - 10 parlamentarų. Už Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą šio teismo teisėjo Romualdo Kęstučio Urbaičio kandidatūrą balsavo 98, prieš - 7 parlamentarai.
Anksčiau antradienį T.Birmontienė Seime sulaukė pasiūlymo atsiimti savo kandidatūrą. Kai kurie parlamentarai priekaištavo teisininkei dėl neva abejotinos praeities ir tvirtino, kad jos paskyrimas teisėja paniekintų kovotojus už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Seimo nariams užkliuvo T. Birmontienės kandidato disertacija tema "Tarybinės milicijos kūrimasis Lietuvoje", kurią ji Maskvos M.Lomonosovo universitete apgynė mūsų šalyje jau prasidėjus Sąjūdžiui.
Konstitucinio Teismo istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas tik iš antro karto paskyrė Konstitucinio Teismo teisėją. 1993 metais buvo atmesta tuometinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Mindaugo Lošio pasiūlyta Stasio Stačioko kandidatūra. Seimas jai pritarė tik Aukščiausiojo Teismo vadovui antrą kartą pasiūlius tą patį kandidatą.
Nauji Konstitucinio Teismo teisėjai R.Ruškytė ir R. K.Urbaitis Seime turėtų prisiekti ketvirtadienį. Jie pakeis Egidijų Jarašiūną ir Joną Prapiestį, kurie Konstitucinio Teismo teisėjais tapo 1996 metais. Tuo pačiu metu Konstitucinio Teismo teisėju buvo paskirtas ir Prezidento pasiūlytas Augustinas Normantas, tačiau šis teisėjas eis savo pareigas, kol bus paskirtas jo įpėdinis.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai jis atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.