Vakarai turi tikslą Ukrainoje matyti bent sąlyginę taiką, todėl susiskirstė vaidmenimis: Barackas Obama atlieka blogojo policininko vaidmenį ir pasilieka galimybę tiekti Ukrainai letalinę karinę ginkluotę.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel vaidina gerąją policininkę, kuri siekia išbandyti visas diplomatines priemones.
„Aš visada sakiau, kad nematau galimybių išspręsti konfliktą karinėmis priemonėmis. Mes turime dėti visas pastangas siekti diplomatinio sprendimo“, - po susitikimo su pirmadienį B. Obama sakė A. Merkel.
Šis susitikimas surengtas prieš trečiadienį Minske turintį įvykti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos atstovų susitikimą. Jame paaiškės, ar ginkluotas konfliktas tęsis, ar bus pasiekta sąlyginė taika, kuria iki galo nebus patenkinta nė viena pusė.
Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala teigia, kad faktas, jog V. Putinas iš viso sėda prie derybų stalo, demonstruoja paprastą tiesą – tai reiškia, kad jis irgi kažko nori.
„Aš manau, kad tai, kas vyksta dabar, rodo, kad V. Putinas irgi yra linkęs ieškoti Rusijai palankaus varianto Ukrainoje, ir tai gali vesti prie susitarimo“, - sakė L. Kojala.
„Jeigu norima, kad naujas susitarimas būtų efektyvus, tam reikia patenkinti tam tikrus Rusijos poreikius. Ir kaip atrasti vidurinę liniją, kompromisą, kuris tenkintų visas puses? Tai labai sudėtinga. Viena vertus, Vakarai važiuoja tarsi ir prašydami V. Putino, kad jis nutrauktų karinius veiksmus, bet, kita vertus, turi ir spaudimo priemonių, kad priverstų V. Putiną ieškoti kompromiso. Pirmiausia ginklų tiekimo grasinimas ir tolesnės sankcijos. Tai dvigubas procesas, jis sudėtingas, bet, matyt, visos pusės pakankamai suinteresuotos“, - pridūrė pašnekovas.
Ko siekia Vakarai?
„Politikos ir diplomatijos prasme tai pozicija, verčianti V. Putiną atitinkamai orientuotis, kad būtų judama diplomatinio sprendimo link. Aš nesu Vakarų paskelbtų priemonių skeptikas, nes iš principo tai yra gerojo ir blogojo policininko vaidmenys. Gerąjį policininką vaidina A. Merkel ir apskritai Europa. Tai ir galimų sankcijų potencialas. Iš kitos pusės, jeigu V. Putinas neklausys gerojo policininko, visada atsiranda galimybė įsijungti blogajam policininkui – JAV su ginklų parama. Diplomatijos ir politikos prasme, man atrodo, tai nėra V. Putinui komfortiška situacija. Akivaizdu, kad tai sudėliota šnekantis ir tariantis“, - sakė N. Maliukevičius.
Jis teigia nesutinkantis su vertinimais, kad Vakarai nesugeba pademonstruoti vieningos pozicijos. Pasak N. Maliukevičiaus, tai specialiai sukonstruota situacija.
„Aš manau, kad tai daugiasluoksnis politinis žaidimas“, - teigė politologas.
N. Maliukevičius taip pat sako manantis, kad A. Merkel skepticizmas dėl karinio šio konflikto sprendimo būdo yra pamatuotas, nes „panašu, kad V. Putinui svarbus pats procesas, todėl toli gražu nesiruošiama jo atsisakyti“.
„Klausimas tik toks, ar neplanuojama pereiti iš hibridinio į atvirą karą. Visoje šioje situacijoje kontekstas iš Vakarų sukurtas įdomus: galima įžvelgti žaidimų teoriją, kai vienas Vakarų flangas važiuoja, derasi ir šneka apie dar didesnes potencialias sankcijas, izoliaciją ir neforsuoja karinės paramos klausimo, iš kitos pusės kitas flangas, kuris svarsto tokią galimybę ir gali ją pradėti įgyvendinti bet kada, jei situacija blogės“, - teigė N. Maliukevičius.
Ko šiuo žaidimu siekia Vakarai?
N. Maliukevičius teigia, kad Vakarai visuomet kalbės apie Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau iš tiesų tai jau nebeįmanoma. Vakarai siekia ginkluoto konflikto įšaldymo, jie nenori, kad tęstųsi kariniai veiksmai.
L. Kojala teigia sutinkantis su N. Maliukevičiaus vertinimu dėl JAV ir Vakarų Europos lyderių pasidalijimo vaidmenimis. Jo manymu, tai pagrįsta, nes Vakarų Europos lyderiai negali kalbėti apie ginkluotės tiekimą Ukrainai, nes tai nepriimtina jų visuomenėms, o JAV tokiais klausimais visuomet yra laisvesnė kalbėti.
„Susitikusi su V. Putinu A. Merkel naudos tą patį B. Obamos argumentą apie galimybę tiekti ginkluotę, teigdama, arba tu pasirašai ir sutinki su keliamomis sąlygomis, arba amerikiečiai darys tai, ką darys“, - teigė L. Kojala.
Pasak L. Kojalos, Vakarams svarbiausi stabilumas ir taika – kad nebevyktų karo veiksmai.
Ukrainos poreikiai
Kalbėdamas apie Ukrainos norus, N. Maliukevičius pabrėžė, kad net Ukraina šiuo metu tinka ginkluoto konflikto įšaldymas dabartinėse ribose.
„Panašu, kad netgi P. Porošenkai ir visai Ukrainai tinka, jeigu esama situacija būtų įšaldoma dabartinėse ribose ir dabartinėje situacijoje. Tai nėra pats blogiausias variantas. Aš apie tai sprendžiu iš paties P. Porošenkos teiginių“, - sakė politologas.
Kaip žinoma, Ukraina paprašė kelioms dienoms atidėti Europos Sąjungos sankcijų Rusijos valdžios ir separatistų atstovams įgyvendinimą. Pagal pirminius planus, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Briuselyje turėjo formaliai patvirtinti vadinamojo „juodojo sąrašo“ išplėtimą, į jį įtraukiant penkis Rusijos valdžios ir 14 separatistų atstovų.
„Tai parodo, kad ir patys ukrainiečiai viešai deklaruoja gerą valią ir investuoja, kad artimiausių derybų metu būtų galima pasiekti kažkokio rezultato“, - teigė N. Maliukevičius.
„Jeigu tas susitarimas būtų be priverstinės federalizacijos ir be Minsko linijos iškraipymo, tai, manau, kad nebūtų pats blogiausias variantas Ukrainai dabartinėje situacijoje“, - pridūrė politologas.
L. Kojala sako, kad Ukrainai svarbiausia pasiekti paliaubas ir neprarasti valstybingumo.
V. Putino siekiai
Pašnekovo teigimu, klausimas iš Rusijos pusės tik vienas: kiek Vakarai pasiruošę paaukoti už vienintelį savo tikslą – stabilumo įtvirtinimą.
L. Kojalos manymu, esmė slypės susitarimo detalėse, nes jose bus nulemtos Ukrainos ateities raidos perspektvos.
„Manau, kad bus kažkoks tarpinis variantas, nes kariauti Ukraina nelabai turi galimybių ir sąlygų. Manau, kad trečiadienį vienoks ar kitoks susitarimas bus pasiektas ir kad jis iš dalies tenkins visas puses. Esminis klausimas, man atrodo, kaip Ukrainai pavyks toliau vykdyti reformas. Faktas tas, kad Ukrainos dalis bus kontroliuojama Rusijos – to išspręsti nepavyks. Nėra tokio klausimo, ar pavyks išstumti separatistus, ar priversti juos pasiduoti. Tai nėra diskusijų objektas. Jie liks, jie kontroliuos dalį teritorijos, per tą teritorijos dalį Rusija sąlygos politinius procesus Ukrainoje“, - kalbėjo politologas.
Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, dabar bus labai svarbu kalbėti ne tiek apie galimybę tiekti ginkluotę Ukrainai, kiek apie Vakarų paramą Ukrainos reformoms, demokratijos stiprinimui, antikorupciniams ir liustracijos procesams.
„Jeigu Ukrainai pavyks vykdyti vidines reformas, apsivalyti, tuomet to regiono ir Rusijos įtaka automatiškai mažės. Jeigu Vakarai nepadės, o Rusijai pavyks išnaudoti tą regioną, kuris vis tiek bus jų įtakos zonoje, tai šalis bus pasmerkta ilgalaikei stagnacijai“, - teigė L. Kojala.
Rusija, pasak L. Kojalos, taip pat trokšta nusimesti nuo savęs finansinę separatistų kontroliuojamos teritorijos naštą, todėl Maskva nori, kad Donecką ir Luhanską išlaikytų Ukraina. Su tuo sutiko ir Kijevas.
„P. Porošenka kalbėjo, kad jeigu bus atkurta taika, bus galima kalbėti ir apie mokėjimų atstatymus, nes tai Ukrainos teritorijos dalis. Rusijai jau neįmanoma tampa išlaikyti tokių didelių regionų su 4,5 mln. gyventojų, todėl aneksijos tikrai nebus. Ir toks susitarimas Rusijai būtų labai naudingas, nes Ukraina turėtų išlaikyti tą sugriautą, išniekintą regioną“, - sakė L. Kojala.
Separatistų užimtos teritorijos sudaro 4-7 proc. Ukrainos teritorijos.
N. Maliukevičius savo ruožtu teigia, kad V. Putino žaidimas šiuo metu nėra tikra didžioji politika. Jo manymu, V. Putinas yra racionalus politikas, o jo racionalumas iki paprastumo aiškus – tai režimo išlaikymas ir jo asmeninis saugumas.
„Aš tikrai nemanau, kad V. Putinas yra pamišėlis, manau, kad jis racionalus politikas ir jo racionalumas yra iki paprastumo aiškus: jo racionalumas - tai jo režimo išlaikymas ir jo asmeninis saugumas. Ir tai nėra toli gražu kažkokie didieji politiniai projektai ar didžiosios Rusijos imperijos atstatymas. Tie projektai yra instrumentiniai tam pagrindiniam tikslui užtikrinti“, - sakė politologas.
DELFI primena, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as praėjusią savaitę skubiai išvyko į Kojevą, paskui ir Maskvą tartis dėl galimo taikos plano su V. Putinu. Visi trys lyderiai dar bendravo nuotoliniu būdu sekmadienį, trečiadienį planuojamas jų susitikimas Minske pagal Normandijos ketverto formatą, kai susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas P. Porošenka.
Vakarų pasiūlyto taikos plano detalės nėra aiškios, tačiau žiniasklaidoje skelbiama, kad Kijevas veikiausiai turėtų pasitraukti nuo Debalcevės, o separatistai ramybėje palikti Mariupolį.
F. Hollande'as televizijai „France 2“ sakė, kad pagal planą siūloma nustatyti 50–70 km pločio demilitarizuotą zoną abipus dabartinės fronto linijos.
