„Ilgojo nuotolio raketos yra tos taip vadinamos HIMARS sistemos M-142 amerikiečių salvinės raketos. Jos skiriasi nuo įprastų, kurios buvo jau anksčiau teiktos ukrainiečiams, tuo, kad jos yra antratinės, ir tuo, kad jos užtikrina ne tik ir nuotolį, bet ir mobilumą.
Šiuolaikiniame mūšyje svarbūs mobilumas, ugnies galia, apsauga arba šarvas. Ukrainiečių kariuomenė, gaudama šias toliašaudes greito mobilumo salvines sistemas, padidins šūvio nuotolį. Tai yra pasieks tolimesnius priešo taikinius“, – „Žinių radijo“ laidai „Dienos klausimas“ sakė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
JAV planuojamos perduoti raketos skries iki 80 kilometrų atstumą.
„Tenka apgailestauti, kad amerikiečiai kol kas nenori duoti toms pačioms sistemoms kitas raketas, kurios įgalintų pataikyti į taikinius iki 300 kilometrų. Kariniu požiūriu visi priešo kariniai taikiniai yra legitymūs.
Išeis tokia situacija, kad iš Rusijos teritorijos paleistos tarkime „Iskander“ arba kito tipo raketos arba skrendantys lėktuvai laisvai daužys ukrainiečius, o ukrainiečiai negalės jų naikinti, jeigu tai bus atstumas, didesnis nei 70-80 kilometrų, kaip dabartinių planuojamų raketų“, – sakė G. Bagdonas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir britai planuoja perduoti panašias salvines sistemas M-270, kurios taip pat įgalina taikinio sunaikinimą iki maždaug 70-80 kilometrų.
„Labai svarbu suprasti, kad ne kažkoks vienas stebuklingas ginklas gali iš esmės pakeisti karo eigą, įgalinti ukrainiečių kariuomenės puolimą, išvaduojant okupuotas teritorijas. Svarbu, kaip ukrainiečiai parengs savo pakviestus atsargos rezervo dalinius, kaip jie gebės suderinti skirtingas ginklo rūšis, pajėgas. Ukrainiečiams be toliašaudės artilerijos dar reikia oro paramos, priešlėktuvinės gynybos, žvalgybos, logistikos, elektroninės kovos priemonių. (…) O, kas dar svarbiau, yra karių valia gintis, valia kariauti“, – sakė G. Bagdonas.
Baimė dėl Rusijos atsako
Karybos apžvalgininkas dr. Egidijus Papečkys sako, kad vienas ar kitas raketų smūgis į Rusijos teritoriją būtų kaip antausis.
„Karui didelės reikšmės neturėtų būti. Didesnė moralinė svarba. Bet reikėtų suprasti, kad Rusijos atsakas gali būti toks, kokio Vakarai kol kas nenorės. Tai yra masinio naikinimo ginklų panaudojimas. Nepamirškime, kad cheminio ginklo naudojimas taip ir kabo ore. Rusija jį gali panaudoti, ir apkaltinti tuo ukrainiečius. Vakarai ne tai, kad bijo, Vakarai tiesiog atsakingai mėgina išvengti sunkesnių pasekmių“, – kalbėjo E. Papečkys.
Paklaustas apie Odesos situaciją, karybos apžvalgininkas paaiškino, kodėl Vakarai neatsiunčia savo karo laivų saugoti šio miesto.
„Karo laivų atplaukimas ir stojimas saugoti jau reiškia įsitraukimą į karą. Todėl, kad fregatos arba kiti karo laivai turėtų apšaudyti arba puolančią aviaciją, arba Rusijos laivus, kurie mėgintų atakuoti Odesą. Tas saugojimas iš esmės yra dalyvavimas kare. Vakarai negali sau leisti įsitraukti į karą. Bent jau kol kas nėra politinės valios tapti karo dalimi“, – sakė E. Papečkys.
Rusija nesustotų Ukrainoje
Atsargos pulkininkas paprieštaravo kitam pašnekovui ir sako, kad tikimybė yra labai maža, kad Rusija panaudotų masinio naudojimo ginklą, ir pradėtų karo veiksmus su Aljanso šalimis.
„Reikėtų įvertinti, kas yra svarbiau? Mano vertinimu, tikriausiai agresoriui pirmoje vietoje būtų pačios Rusijos stabilumas ir jo sukurto režimo saugumas“, – sakė G. Bagdonas.
Jo manomu, Vakarai turi ryžtingai padėti Ukrainai.
„Vidurinio atvejo tiesiog nėra. Rusija nesustotų Ukrainoje. Čia tik laiko klausimas, kada ji atgautų savo jėgas ir eitų toliau.
Prisiminkime praeitų metų gruodį ir Putino įvardintus tikslus. Ukraina jam vos ne paskutinėje vietoje. Jis kariauja prieš Aljansą. Tai yra akivaizdu. Turime būti nuoseklūs ir visais įmanomais būdais padėti Ukrainai“, – kalbėjo G. Bagdonas.
Stebinantys Vokietijos pareiškimai
Kiek anksčiau paskelbta, kad Vokietijos valdžia atsisako Ukrainai tiekti tankų ir kaip vieną iš priežasčių įvardija nuogąstavimus, kad jų karinė technika gali atsidurti Rusijos Federacijos (RF) teritorijoje.
Apie tokį sprendimą rašo autoritetingas žurnalas „Spiegel“, cituodamas Vokietijos vyriausybei artimus šaltinius. Jų teigimu, Berlynas nerimauja, kad Ukraina „gali pasidaryti pernelyg pasitikinti savimi“, jeigu mūšio lauke iškovos keletą didelių pergalių, ir „apimta euforijos“ įsiveržti į šalies agresorės teritoriją.
„Jeigu tai yra toks pretekstas, tai aš sakyčiau, kada tada pirmiausia nepasitikima Ukraina. Kitas dalykas, Ukrainos prezidentas yra ne kartą minėjęs, kad jų tikslas yra tiesiog atsiimti Rusijos užimtas Ukrainos teritorijas, ir jie nepretenduota į jokias Rusijos teritorijas“, – pažymėjo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir dabar matyti, kad Ukrainos sausumos pajėgos Šiaurės Rytuose priėję iki Rusijos sienos sustoja.
„Kyla klausimų, ar tikrai partneriai Vokietijoje nori Ukrainos pergalės, ir kad Ukraina tiesiog susigrąžintų savo teritorijos kontrolę?“, – sakė G. Česnakas.
Pasak jo, trečiojo pasaulinio karo scenarijus yra tikėtinas lygiai tiek, kiek V. Putinas nori, kad jis būtų tikėtinas.
„Galime rasti įvairių prielaidų, ir po tokiu pasiteisinimų gali ginklų netiekti ir Lietuva, ir JAV, ir kitos šalys. Tačiau kitos šalys netiki, ir veikiausiai jų žvalgybos ir analitinės pajėgos taip pat mano, kad tokio drastiško konflikto eskalacijos tai neprives“, – teigė G. Česnakas.
Kartu jis neatmetė, kad, prieš tiekiant ginkluotę, JAV kalbasi su ukrainiečiais, kad ji nebūtų naudojama prieš Rusijos teritoriją, o tik Ukrainos teritorijų išvadavimui.
Pilną „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite stebėti ir klausytis čia:
