„Teisinga ir visiškai sąmoninga, kad žingsnis po žingsnio einame pirmyn – šio pricipo laikysimės ir ateityje. Tai vienintelis principas, kuris užtikrina Europos, o taip pat – ir Vokietijos saugumą“, – sakė Vokietijos kancleris O. Scholzas.
Penktadienį vokiečiai leidimo dar nedavė ir sulaukė daug kritikos.
„Kartais susidaro įspūdis, kad Vakarams reikia įveikti Rusijos įveikimo baimę“, – LNK komentavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Vokietija – pagrindinė Lietuvos saugumo sąjungininkė, pagrindinių Lietuvos ginklų tiekėja. Užsienio reikalų ministras sako vokiečių patikimumu nedvejojantis.
„Nekeliame tokio klausimo – pasikliauname, laukiame brigados, dislokuotos Lietuvoje, pasiruošusios kovai“, – komentavo G. Landsbergis.
Amerikiečių spauda skelbia, kad JAV sutinka duoti Ukrainai savo „Abrams“ – nuo 30 iki 50 – tankų.
„Kiekybiškai, aišku, atrodo lyg ir nedideli kiekiai, apie kuriuos kalbama, bet ši ginkluotė yra gerokai pranašesnė už Rusijos naudojamą“, – paaiškino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vakarietiški tankai yra stipriau šarvuoti nei rusiški, ypač „Abrams“.
„Šarvai su urano plokštėmis. Tai labai sunkus metalas, todėl tas „Abrams“ sveria virš 70 tonų, bet jį pramušti praktiškai neįmanoma“, – LNK sakė Karo akademijos dėstytojas Artur Plokšto.
„Leopard“ ir „Abrams“ turi galingesnį pabūklą nei rusų tankai, bet svarbiausia – yra taiklesni ir gali veikti naktį.
„Esmė yra optika – gerokai geresni taikymosi prietaisai, o kadangi „Abrams“ ir „Leopard“ yra panašūs, išskyrus variklį, tai Irako kare puikiai visi įsitikino, ką reiškia, kai susitinka skirtingų koncepcijų tankai vienoje vietoje“, – kalbėjo A. Plokšto.
Tankai būtini teritorims atsiimti. Svarbi gali būti ir istorinė simbolika, o rusai ją labai akcentuoja – per Antrajį Pasaulį karą vokiečių tankai tikrai sovietams varė siaubą.
„Buvo taip vadinama tigrofobija, kai išvažiuodavo vienas „trisdešimtketvirtas“ prieš „tigrą“, tai būdavo, kad įgulos pabėgdavo iki mūšio. Šiandien irgi būtų panašu, „Leopard“ pabūklas yra daug geresnis“, – pasakojo Karo akademijos dėstytojas.
Rusų tankų pranašumas, – kad yra trečdaliu lengvesni, mažiau klimps ir kad rusai jų vis dar turi pakankamai daug.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Zalužnas dar gruodį sakė, kad reikėtų mažiausiai 300 tankų. Ukrainą remiančios šalys viešai deklaruoja, kad kol kas perduotų apie 100 „Leopard“. Amerikiečiai svarsto apie 30 „Abrams“.
„Daug kalbama apie tankus – modernius, kurių mums reikia, ir kaip užpildyti šį deficitą: daug pastangų, žodžių, pažadų. Reikia ne 5, 10 ar 15 tankų – poreikis didesnis“, – komentavo V. Zelenskis.
Jungtinėje Karalystėje įsikūręs tarptautinis strateginių studijų centras suskaičiavo, kiek „Leopard“ turi Ukrainą remiančios šalys – beveik 2,5 tūkst. Tiesa, neaišku, kokia dalis yra tinkami naudoti.
Daugiausia turi juos gaminanti Vokietija, po daugiau nei 300 turi Graikija, Ispanija, Turkija. Po daugiau nei 200 – Lenkija, Suomija, kurios pirmosios pranešė, kad perduos tankų Ukrainai. Ukrainiečiams labiau tiktų vokiški „Leopard“, nes varomi dyzelinu ir Europoje jų daug, yra dalių. Amerikiečių „Abrams“ varomi aviaciniu kuru.
„Ambrams“ – sudėtingi tankai, juos sunku prižiūrėti. Taip kalbėjome vakar, tai tiesa ir šiandien, taip bus ir ateityje“, – komentavo Pentagono spaudos atstovas Pat Ryder.
Duodant tankų, reikės ne tik jų.
„Reikia iškart galvoti apie serviso pajėgumus. Tai yra būtina“, – LNK komentavo A. Plokšto.
Esminis klausimas – kada Ukraina gaus tankus. Ukrainiečius reikės apmokyti, bent dalis šalių duotų ne iš savo arsenalų, o pirktų iš kitų, remontuotų ir siųstų ukrainiečiams. Tai truktų mėnesius.
Praėjusią savaitę Vakarai peržengė dar vieną raudonąją liniją dėl paramos Ukrainai – Nyderlandai sako, kad svarstytų perduoti amerikietiškų naikintuvų F-16, jei tik Ukraina paprašys.
„Ukraina prašo“, – patikino A. Anušauskas.
„Čia jau jų reikėtų paklausti, bet aš manau, jog žinia jau buvo paleista, kad neprieštarautų“, – į klausimą, ar JAV svarstytų leisti perduoti naikintuvus, atsakė ministras.
Nors karas Europoje, karinės paramos vis dar kelis kartus daugiau suteikia JAV, o ne ES.
„JAV yra didelė valstybė, mūsų prioritetas – vieningas aljansas. Mes, be abejo, turėtume dar daug ką perduoti, arsenalai dideli, bet yra daug erdvės didėti europiečių paramai“, – komentavo JAV Helsinkio komisijos personalo vadovas Kyle Parker.
Rusija sureagavo audringai: Putino atstovas Peskovas sako, kad planas absurdiškas ir pražūtingas Vakarams. Rusai skelbia sunaikinsiantys visus tankus, kaip neva sunaikino ir kitą NATO techniką Ukrainoje, bet ir pripažįsta grėsmę: Rusijos ambasadorius Vašingtone piktinasi, kad Ukraina galės nebe tik gintis, bet ir atsiimti okupuotas teritorijas. Komentatoriai internete kuria memus ir angliškai klausia: jei Rusija yra supergalia, kodėl visada vaidina auką?
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Dabar svarbiausia – laikas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas sako, kad dabar yra svarbus kitas klausimas: kada pažadėti tankai bus pristatyti Ukrainai.
Jo teigimu, po šios žinios Ukraina dar negali visiškai atsikvėpti.
„Dar yra labai svarbus laiko faktorius, kada visa tai gali atvykti, nes, kiek aš supratau stebėdamas situaciją, Rusijos tankai jau yra fronte, jų galbūt gali dar atvažiuoti, bet Bachmuto ar Soledaro kovose rusai jau naudojo tankus. Vėlgi – klausimas apie kiekius“, – LNK komentavo A. Medalinskas.
Šis Vakarų sprendimas vis dėlto, pasak jo, yra svarbus proveržis kare.
„Aš neatmetu varianto, kad Rusija, matydama šitą Vakarų tankų pajudėjimą į fronto liniją, gali bandyti smogti pirma. Visi ženklai, matomi Ukrainoje ir informacija, kurią galima gauti, yra tai, kad Ukraina įvairiuose taškuose rengia įtvirtinimus, galvodama, kad toks Rusijos puolimas gali būti net anksčiau nei pati Ukraina bus pajėgi pulti“, – teigė MRU politologas.
Tankų mūšiai, kaip paaiškino A. Medalinskas, tikėtina, kad vyks neurbanizuotose Donbaso teritorijose – stepėse, į pietus nuo Zaporyžės
„Link Krymo, Azovo jūros – mes čia kalbame apie ukrainietišką dimensiją. Jei kalbame apie rusišką dimensiją, tai, kaip ir sakiau, jie tankus jau naudojo dabar“, – sakė ekspertas.
Mūšiai, anot jo, gal persikelti ir į tolesnį ruožą – prie Slovensko, Kramatorsko, jei rusams pavyks padaryti kokią nors pažangą.
Kalbėdamas apie vokiečių delsimą priimti sprendimą dėl tankų tiekimo Ukrainai, A. Medalinskas tai siejo su Vokietijos istorine atmintimi.
„Jie niekaip negali persiorientuoti arba sunkiai persiorientuoja iš to suvokimo, kad taip, vokiečiai kažkada kovojo su Sovietų Sąjunga ir tada jiems Sovietų Sąjunga iškart yra Rusija, bet kad fašistai daug žalos padarė Ukrainai, tai pas juos kažkaip šitie dalykai „nesusieidavo“. Tačiau kalbant apie dabartinį Vokietijos posūkį, tai jis yra svarbus“, – akcentavo politologas.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo prisirišimas prie JAV paramos taip pat pagreitino amerikiečių sprendimą dėl „Abrams“ tankų perdavimo Ukrainai.
Visą LNK pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia:
