Vaizdai draustinyje pašiurpino: sunku patikėti, kas vyksta greta turtuolių kvartalo ^papildyta

Draustinyje kertami medžiai

Sulaukę skaitytojų pranešimo apie Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje prakirstą mišką, Delfi žurnalistai nuvyko į mišką ir surado gulinčius nupjautus medžius, išvažinėtą ir pradraskytą miško paklotę.

Teritorija, kurioje praretintas miškas, - šalia taip vadinamo prabangiojo Rasų namų kvartalo. Netoliese – ir Ribiškių pažintinis takas. Teritorija ribojasi su Rasų gatve ir Ribiškių taku.

Atvykę į mišką suradome nemažai iškirstų medžių. Vieni jau išvežti iš miško ir suguldyti eilėmis. Kiti dar guli miške. Taip pat matyti, kad išvežant mišką padraskyta ir miško paklotė.

Su Delfi bendravę vietos gyventojai piktinosi, kad darbai miške vyksta paukščių perėjimo metu.

„Jūs pažiūrėkit, kaip atrodo miškas regioniniam parke. Miškininkai ūžia tuo metu, kai peri paukščiai. Kodėl nebuvo galima visko atlikti iki to arba jau po perėjimo? Kodėl taip išdarkyta miško paklotė? Labai negrabiai išvežama mediena. Juk savivaldybė taip kovojo, kad perimtų miesto miškus. Esą anksčiau trūko ūkiškumo, miškais sunkiau rūpintis. Tai dabar tvarko šitą mišką savivaldybė ir mes matom, kaip viskas atrodo“, - kalbėjo vietoje sutiktas vyras.

Kitas gyventojas apskritai klausė, kodėl darbai vyksta prie prabangiojo Rasų kvartalo. Jis svarstė, ar tik ne šių prabangių namų gyventojai kreipėsi į savivaldybę, kad ši praretintų šalia jų augantį mišką.

„Čia įsikūrė prabangus kvartalas ir prabangūs žmonės. Ir miškas retinamas kaip tik šalia jų. Aš manau, kad jie turėtų kaip tik džiaugtis tankiu mišku, bet, matyt, jis nepatinka. Bet jeigu atsikeli į mišką, tai kodėl tada prašai jį kirsti?“ – kalbėjo vyras.

Pažvelgus į Registrų centro ir kitų viešai prieinamų šaltinių duomenis, matyti, kad kirtimai vykdyti miškų ūkio sklype. Kaip nurodyta dokumentuose, tai yra antros grupės miškai.

Ir čia reikia prisiminti svarbią taisyklę, kurios privalu laikytis. Valstybiniuose parkuose, kur yra saugomi miškai, nuo kovo 15 dienos įsigali ramybės metas ir mišką kirsti draudžiama. Šis ribojimas taikomas dėl gamtosauginių tikslų, siekiant išvengti paukščių trikdymo jų perėjimo metu.

Dar prieš įsigalint ribojimui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išplatino informaciją ir priminė, kokie draudimai nuo kovo 15 dienos įsigali.

„Primename, kad nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose.

Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose“, - nurodė VSTT.

Jei viešai prieinamuose dokumentuose pateikta teisinga informacija, miškas, kuriame vykdyti kirtimai, turėtų būti priskiriamas II miškų grupei. Taigi, tokiame miške turėtų būti taikomi apribojimai.

Kvartalo gyventojai ne kartą prašė kirsti medžius

Publikuojant tekstą sulaukėme Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Šarūno Bazio atsakymų į Delfi klausimus. Juos pateikiame.

Š. Bazys yra Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio miškininkas.

Vilniaus miesto savivaldybė

© DELFI / Rinatas Chairulinas

Anot savivaldybės atstovo, sausio 4 d. išrašytas ir sausio 13 d. Valstybinėje miškų tarnyboje patvirtintas Valstybinių miškų valdytojo pranešimas apie ketinimą kirsti mišką.

„Šiuo metu kirtimas nebevykdomas – medžių pjovimas baigtas iki kovo 15 d. Tik, dėl šlapios dirvos, kad ji nebūtų gadinama, mediena ištraukta vėliau. Ištraukimo darbai šiuo metu nebevykdomi. Ten, kur neįmanoma privažiuoti, medžiai, kaip bioįvairovė, palikti natūraliam puvimui.

Medienos išvežimui iš miško naudojama speciali ratinė technika ir ratais įspaudimas darbų metu nelaikomas paklotės sunaikinimu ir po truputį atsistato. Pagal Miško kirtimo taisykles, vykdant sanitarinius atrankinius miško kirtimus, valksmos neįrengiamos. Apgadintas privažiavimo kelias, kuriuo į sandėlį buvo vežama mediena. šiuo metu sutaisytas.

Parko direkcija apie visus vykdomus kirtimus ir jų eigą informuojama, nors sanitarinių atrankinių kirtimų su ja derinti nebūtina. Šioje vietoje, medžių pjovimo darbai po kovo 15 d. jau nebevykdyti, nors kirtimo metu šiame miške buvo eglių liemenų kenkėjų pažeistų medžių ir tokiu atveju kirtimus leidžiama vykdyti ir po kovo 15 d.“, - teigė Š. Bazys.

Jis pripažino, kad Delfi pašnekovo nuogąstavimai dėl prabangiojo namų kvartalo gyventojų intereso kirsti mišką nėra be pagrindo.

„Rasų slėnio gyventojai ne kartą kreipėsi dėl džiūstančių medžių ir būtinybės vykdyti sanitarinį – ne retinimo – kirtimą. Dėl galimai keliamo pavojaus prašyta pašalinti ir daugiau medžių, tačiau sveikus ir pavojaus nekeliančius medžius atsisakyta kirsti. Kirtimas šioje vietoje numatytas atsižvelgiant į medyno sanitarinę būklę. Informacija apie kirtimo pradžią sausio 31-ąją buvo paskelbta Savivaldybės puslapyje“, - nurodė savivaldybės atstovas.

Aplinkosaugininkai planuoja patikrinimą

Taip pat klausimų turėjome ir Aplinkos ministerijai. Jos atstovė Aistė Gadliauskaitė teigė, kad Aplinkos apsaugos departamentas, vykdantis miškų kontrolę, nuvyks į vietą ir atliks patikrinimą.
Ji taip pat teigė, kad kirtimus miške vykdė Vilniaus miesto savivaldybė.

„Minėtame sklype Vilniaus miesto savivaldybė, pagal pateiktą Valstybinių miškų valdytojo pranešimą, vykdė atrankinius sanitarinius kirtimus. Pranešime nurodyta, kad kirstinus medžius pagrinde sudaro eglės ir pušys. Kaip informavo savivaldybės atstovai, kirtimai užbaigti kovo 10 d., o šio mėnesio pradžioje vykdytas medienos išvežimas, praeitą savaitę užbaigtas. Medienos išvežimas užtruko dėl šlapio grunto, siekiant nesugadinti miško paklotės. AAD atstovai vyks į vietą įvertinti kirtimų teisėtumo“, - teigė A. Gadliauskaitė.

Ir čia reikia prisiminti, kad nuo kovo 15 d. miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose.

Tačiau Aplinkos ministerija, pateikusi savo atsakymą, neprieštarauja, kad regioniniame parke, valstybės saugomame miške, miškininkai dirbtų ir paukščių perėjimo metu.

A. Gadliauskaitė perdavė ministerijos poziciją, kad ši nemato nieko blogo, jog šiuo metu draustinyje ūžia miškininkai.

„II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, sanitariniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus: žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus; visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus; medynuose, kuriuose einamaisiais metais abiotinių veiksnių ir/(ar) gaisro pažeista daugiau kaip 10 proc. medžių, kirtimus.

Aplinkos ministerija

© DELFI / Domantas Pipas

Šiuo konkrečiu atveju kirtimai vykdyti iki kovo 10 d., tačiau sanitarinius miško kirtimus ir jų metu iškirstos medienos gabenimą pagal Miško kirtimų taisyklių nuostatas galima vykdyti ir šiuo metu“, - Aplinkos ministerijos poziciją perdavė A. Gadliauskaitė.

Vis dėlto šių metų kovo 14 d. Aplinkos ministerija savo puslapyje išplatino pranešimą, kuriame ragino nekirsti medžių paukščių perėjimo laikotarpiu: „Aplinkosaugininkai ragina šiuo laikotarpiu nepjauti ir visų kitų nesaugotinų medžių, krūmų, nes sparnuočiams ypač reikia ramybės.“

Gamtininkai nepritaria

Vis dėlto gamtininkas Deividas Makavičius nebuvo taip pozityviai nusiteikęs. Jis pakartojo, kad ornitologai kategoriškai prieštarauja medžių kirtimui paukščių perėjimo metu. Taip pat, anot jo, šiuo metu gamtai didelę žalą daro ir nupjautų medžių išvežimas iš miško. Jis aiškino, kad taip gadinama miško paklotė.

Gamtininkas teigė, kad kirtimai ir miškininkų triūsas miške tokiu metu kelia didelę žalą tiek paukščiams, tiek šikšnosparniams, tiek miško paklotei.

„Gamtai kirtimai tokiu metu daro didelę žalą. Miškininkai, kirsdami mišką, nepamato paukščių lizdų. O juk drevėse – ir šikšnosparniai. Dalis šikšnosparnių yra susiję su pastatais, kita dalis – su medžiais. Pastarieji susiduria su dideliais sunkumais. Jų drastiškai mažėja. Todėl miško kirtimo darbus reikia atlikti iki kovo pradžios. Geriausia žiemą, tada nepažeidžiama medžių paklotė. Dabar vyksta vegetacija ir daug kas pažeidžiama. Miško išvežimas tokiu metu irgi daro žalą gamtai“, - teigė D. Makavičius.