A. Veryga kreipėsi į Inovatyvios farmacijos pramonės asociaciją, „American Chamber of Commerce“ komitetą farmacijos klausimams svarstyti (LAWG) ir Vaistų gamintojų asociaciją, kviesdamas šioms organizacijoms priklausančias farmacijos kompanijas sumažinti gamintojo deklaruotas kainas Lietuvai taip, kad jos neviršytų 95 proc. referencinių šalių to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainų vidurkio, pranešė ministerija.
2017 metų kompensuojamųjų vaistų kainyno projektą rengianti ministerija sako, kad apie 90 proc. vaistų deklaruota kaina Lietuvai viršija minėtą rodiklį.
„Kainyno projektas rodo, kad Lietuvai nežinia kodėl deklaruotos vaistų kainos yra gerokai didesnės nei kitose referencinėse šalyse. Tad pacientai vėl būtų priversti mokėti už vaistus dideles priemokas. To tikrai neturėtų būti, nes mūsų šalyje tikrai dar nėra išnaudotos visos vaistų kainų mažinimo galimybės. Labai svarbu visiems kartu siekti vieno bendro tikslo – užtikrinti Lietuvos pacientams būtinų vaistų prieinamumą ir kuo žemesnes jų kainas“, – teigia A. Veryga.
LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė ir Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas BNS sakė, kad norėdama mažinti vaistų kainas ministerija turi imtis ir kitų veiksmų.
„Galvoju, kad kvietimas industrijai nieko nepakeis. Reikia pakeisti reguliavimą. Pavyzdžiui, inovatyviems vaistams yra reikalavimas, kad būtų jų kaina Lietuvai minus 30 proc. nuo visų Europos šalių vidurkio, tik su tokia sąlyga valstybė juos kompensuoja. Generiniams vaistams tokio reikalavimo nėra – tik vieną kartą įrašant į kainyną yra reikalavimas duoti kainą, kuri neviršytų 95 proc. nuo referentinių šalių kainų vidurkio, tai tik minus 5 proc. ir tik referuojant į brangiausių vaistų šalis. Paskui jau jiems nebėra jokių reikalavimų“, – aiškino R. Pumputienė.
Jos teigimu, Lietuvoje įrašant generinius vaistus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą jų kaina nustatoma pagal šalis, kur vaistai brangūs.
„Referentinės šalys yra vienos iš brangiausių: pas mus referuojama į Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Slovakiją, jos visos turi vienas aukščiausių generikų kainas. Kodėl nereferuoja į kokią Švediją ar Daniją?“ – svarstė R. Pumputienė.
Ji sakė, kad yra ir daugiau taisytinų dalykų.
„Kaltas ne tik referavimas. Labai didelę įtaką kainos nekritimui daro didmenininkai ir mažmenininkai, yra vadinamoji vertikali integracija, didmenininkai yra susiję su mažmenininkais – vaistinės priklauso didmenininkams, ir jie turi visai kitą derybinę galią pirkti vaistus aukštesnėmis kainomis, kad galėtų nuo aukštesnės kainos užsidėti antkainį. Arba pacientams siūlomi ne pigiausi vaistai, o tie, kuriuos vaistinei apsimoka parduoti“, – aiškino R. Pumputienė.
Ji pabrėžė, kad inovatyvių vaistų kainos jau dabar Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje, tad daugiausia dėmesio turėtų būti kreipiama į generinius vaistus – tuos, kurie gaminami pasibaigus inovatyvaus vaisto patento laikui.
„Bendrai toks kreipimasis nebus veiksmingas, kol nebus daromi ryžtingesni veiksmai reguliuojant (kainas). Nes pas mus kainos yra reguliuojamos, tai kvietimas jas mažinti nebus efektyvus, kol reguliavimas nebus logiškas ir pats nevers mažinti kainą“, – sakė advokatė.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius L. Kalėtinas, be kita ko, ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nekompensuojamiems vaistams.
Jis aiškino, kad Lietuvoje nekompensuojami vaistai niekaip nebus pigesni nei Lenkijoje, nes ten jiems taikomas 8 proc. PVM, tuo metu Lietuvoje – 21 proc. PVM.
„Kreipimasis yra tik ministro darbas ir intencija, bet mes manome, kad kainodaros sistema yra atgyvenusi ir kad su ja negalima patenkinti tų lūkesčių, kuriuos turi Sveikatos apsaugos ministerija. Tikėtis, kad kompanijos sumažins kainas, gal ir galima, nežinau konkrečių kompanijų pozicijų, bet mūsų organizacijos nuomone, ir mes ne pirmam ministrui tai siūlome, kad būtima iš esmės peržiūrėti kainodaros principus “, – kalbėjo jis.
Anot jo, siekiant piginti kompensuojamus vaistus būtina peržiūrėti ir referencines šalis, ir vaistų bazinės kainos skaičiavimo metodiką.
„Pagal dabartinę metodiką valstybė norėjo taupyti savo išlaidas ir išėjo tokia situacija, kad išlaidų dalis, kuria susimažina valstybė savo išlaidas, atsiranda priemokų dalyje, tokia yra tvarka, kai valstybė dalijasi išlaidomis su pacientu ir procesai iki galo nesubalansuoti“, – sakė L. Kalėtinas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad iki šiol vaistų kompensavimo problemos būdavo piktybiškai nesprendžiamos ir šį klausimą nurodė kaip pasitikėjimo testą sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.