aA
Istorija, kai iš kauniečių šeimos vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmė du mažamečius vaikus, pamažu tyla, nes trečiadienį nuspręsta vaikų globą grąžinti tėvui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė tvirtina, kad sprendimas nuo kauniečių atskirti atžalas buvo būtinas dėl mažamečių saugumo, tuo tarpu psichikos sveikatos specialistai tokių tarnybos veiksmų reikalingumu abejoja. Tiesa, jie pripažįsta, kad tėvai taip pat padarė vieną esminę klaidą.
Eglė Kručinskienė
© DELFI / Rafael Achmedov

Psichiatrai ir psichologai įsitikinę, kad kauniečių istorija parodė ne tik vaiko teisių apsaugos sistemos neveiksnumą, bet ir atskleidė kur kas giliau šalyje įsišaknijusias bėdas. Pasak specialistų, šiuo metu šalyje tarp tėvų yra pasėta panika ir situacija tampa sunkiai suvaldoma.

Tėvai padarė vieną esminę klaidą

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad pagrindinė kauniečių šeimos padaryta klaida buvo atsisakymas bendradarbiauti su specialistais ir institucijomis.

„Aš tikrai mačiau piktą ir net galima sakyti agresyvų elgesį prieš tuos tarnautojus, kurie ateina aiškintis. Bet ten buvo klaidos iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, apkaltinti mamą, kad ji buvo girta, kai ji negirta. Vien to užtenka, kad būtų nuspręsta kuo greičiau grąžinti vaiką, nes jau esat kalti, jeigu apkaltinot tuo, ko nėra. Tai yra neleistina.

Bet tas priešinimasis, tas galbūt net nemandagus elgesys, nenoras parodyti, kaip gyvenu, kaip viskas yra, nulėmė ir išankstinį požiūrį, kad čia kažkas negerai. Kita vertus, šeima nebuvo rizikos grupėje, tai iš karto vaikų paėmimas irgi neatrodo tinkamas“, – svarsto L. Slušnys.

Kad tėvų bendravimas su pareigūnais būtų pagreitinęs vaikų grąžinimą į šeimą trečiadienį išskirtinei laidai „DELFI diena“ teigė ir VVTAĮT vadovė A. Jakavonienė.

„Noriu pasidžiaugti, kad posėdžio metu tėvai buvo itin atviri, pasitikėjo institucijomis, nuoširdžiai pasakojo apie šeimą ir tai buvo, tikėtina, vienas iš lemiamų veiksnių, dėl kurių šiandien priimtas būtent toks sprendimas. Ir jeigu tai, kas įvyko šiandien posėdžio metu, būtų įvykę anksčiau, prieš dvi savaites, po vaikų paėmimo, tai, tikėtina, tokios situacijos, to beveik mėnesio laikinosios globos, nebūtų“, – po trečiadienį vykusio atvejo vadybos posėdžio, kurio metu nuspręsta grąžinti vaikų globą tėvui, sakė A. Jakavonienė.

Dar antradienį vykusioje spaudos konferencijoje A. Jakavonienė žiniasklaidai teigė, kad iki praėjusios savaitės su specialistais kauniečiai bendrauti apskritai atsisakė.

„Mes turime tokius duomenis, kad motina nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, atsisakė mobilios komandos duomenų, mes net prašėme, kad tėvas pateiktų motinos kontaktinius duomenis. Dėl mums nežinomų ir kartais net nesuprantamų priežasčių tėvas nenurodo motinos kontaktinių duomenų tam, kad mes galėtume su ja susisiekti, tačiau mobilios komandos specialistai susisiekė su motina ir ji atsisako bet kokios pagalbos“ – sakė ji.

Tuo tarpu savo istoriją paviešinę tėvai pasakojo, kad ilgą laiką iš vaiko teisių apsaugos tarnybos negavo jokios informacijos, kol istorija nepasiekė žiniasklaidos.

Aš tikrai mačiau piktą ir net galima sakyti agresyvų elgesį prieš tuos tarnautojus, kurie ateina aiškintis. Bet ten buvo klaidos iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, apkaltinti mamą, kad ji buvo girta, kai ji negirta. Vien to užtenka, kad būtų nuspręsta kuo greičiau grąžinti vaiką, nes jau esat kalti, jeigu apkaltinot tuo, ko nėra. Tai yra neleistina.
L. Slušnys

Pataria, kaip elgtis sulaukus vaiko teisių tarnybos dėmesio

L. Slušnys tėvams pataria papuolus į tokią situaciją, kai šeima domisi vaiko teisių apsaugos specialistai, bendrauti su pareigūnais net tada, jei tėvai yra įsitikinę savo teisumu ir nekaltumu.

„Pirmas ir pagrindinis punktas – iškart nerodyti jokios agresijos, pykčio, pasipriešinimo, o tiesiog pradėti bendradarbiauti. Aš sakyčiau, jeigu jau susiklostė tokia situacija, kad kažkas pateikė informaciją, kartais galbūt ir melagingą, kartais gal pasivaideno praeiviui, kad kažkas negerai, bet jeigu tikrai tėvai niekuo dėti ir jaučiasi esąs teisūs, reikia, kaip aš sakau, atidaryti visus vartus. Atidaryti ir tegul pamato. Bendradarbiauti, parodyti geranoriškumą, sutikimą, kad situaciją galima aiškintis. Atvirumas, be jokios abejonės, nuteikia pozityviai. Turbūt taip nuteiktų bet kurį tarnybos darbuotoją“, – pataria psichiatras.

Antras svarbus dalykas, jo teigimu, pasistengti kuo greičiau nustumti emocijas į šalį ir vadovaujantis faktais prašyti iš pareigūnų informacijos.

Eglė ir Gintaras Kručinskai
Eglė ir Gintaras Kručinskai
© DELFI / Rafael Achmedov

„Kaip tai suvaldyti? Čia sudėtinga situacija. Žmogus privalo išmokti iš karto iš emocijų pereiti į faktus. Kokie faktai lemia, kad jūs pas mane atėjote? Ir klausinėti. Visas emocijas paversti faktine medžiaga. Kai aš turiu faktinę medžiagą, aš ją pradedu nagrinėti, tada mes galime pradėti aiškintis. Jeigu jūs (atsakingų tarnybų darbuotojai – DELFI) jau čia esate ir mes turime tokią situaciją, tai aš galiu kai ką parodyti, su kuo aš nesutinku“, – aiškina L. Slušnys.

Vis dėlto, pasak specialisto, tėvų gynybinė reakcija yra normali, todėl krizinę situaciją, mano psichiatras, turėtų gebėti suvaldyti į šeimą atvykstantys specialistai. Būtent to jis sako itin pasigedęs kauniečių istorijoje.

„Ta (tėvų – DELFI) reakcija yra normali. Kai tau ateina ir sako – tu dabar pasislink, mes žinom, ką darysim, ir tu to neplanavai, nes tu nesijauti darantis kažkokį nusikaltimą, nesijauti darantis kažką blogo, tai, aišku, tave ištinka šokas. Čia yra krizinė, sudėtinga situacija.

Aš manau, kad rimtesnė problema yra tai, kad su krizinėmis situacijomis, mano nuomone, nelabai moka susitvarkyti ir pačių tarnybų darbuotojai. Tuo labiau aukštos savitvardos tokioje situacijoje, ko gero, nesugebės pademonstruoti tėvai. Aš visada sakau, kad mes, profesionalai, kai ateiname į šeimą, į namus, bendrauti su vaiku, turime būti dešimt, dvidešimt, šimtą kartų profesionalesni už tuos, pas kuriuos ateinam. Aš negaliu turėti jokių iliuzijų, kad žmogus, pas kurį aš ateinu, už mane daugiau žinos, turės daugiau įgūdžių, daugiau gebėjimų. Deja, mes kartais susiduriame su tokia situacija, kad specialistai ateina su išankstinėmis nuostatomis, su visokiais nusistatymais, kas irgi nepadeda“, – apgailestavo L. Slušnys.

Vaikų paėmimo skandalo Kaune analizė: vienos tėvų klaidos kaina gali būti labai didelė
© DELFI / Domantas Pipas

Nuraminti vaikus – pareigūnų darbas

Pasiteiravus, ar tėvai kaip nors gali sumažinti vaikų išgąstį paėmimo metu, L. Slušnys patikino, kad tai – vaiko teisių apsaugos pareigūnų darbas. Pasak jo, tokioje situacijoje patys tėvai būna panikoje ir strese, todėl tikėtis, kad jie nuramins vaiką – naivu.

„Vaikai, ypač mažamečiai, ko gero, dažniausiai reaguoja net ne į tai, kad juos kažkas ima, o į tai, kad mato pasimetusius tėvus ir priešinasi. Ir tuo priešinimosi momentu jie nesupranta, kas vyksta, jie supranta tik tai, kad kažkas negerai. Jie mato tėvų išgąstį ir reaguoja į tą emociją. Aš nelabai tikiu, kad galime viltis, jog ateis kažkokie mesijai tėvai, kurie gražiai pasakys – imkite mūsų vaikus, mes su tuo susitvarkysime. Šitoj vietoj tai yra pareigūnų arba valstybės tarnautojų darbas, kuris tikrai yra sunkus, bet jie turi susitvarkyti ir su viena, ir su kita puse.

Pirmas ir pagrindinis punktas – iškart nerodyti jokios agresijos, pykčio, pasipriešinimo, o tiesiog pradėti bendradarbiauti. Aš sakyčiau, jeigu jau susiklostė tokia situacija, kad kažkas pateikė informaciją, kartais galbūt ir melagingą, kartais gal pasivaideno praeiviui, kad kažkas negerai, bet jeigu tikrai tėvai niekuo dėti ir jaučiasi esąs teisūs, reikia, kaip aš sakau, atidaryti visus vartus. Atidaryti ir tegul pamato.
L. Slušnys

Supraskim vieną dalyką – kai vyksta intervencija į šeimą, tai jos patys tėvai neprašo. Vadinasi, intervenciją iš išorės daro valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojai turi suvokti, kad tai jie ateina ir jie turi parodyti labai aukštas elgesio, bendravimo, savitvardos ir savimonės kompetencijas. Pačias aukščiausias. Šioje vietoje, kai atsiremiame į šiuos komponentus, mes susiduriame su problema, nes tokių ten nėra daug. Tarp vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų yra nuostabių specialistų, kurie visa tai moka, bet aš su apgailestavimu sakau – tokių yra mažuma“, – įsitikinęs psichiatras.

Eglės ir Gintaro Kručinskų namai
Eglės ir Gintaro Kručinskų namai
© DELFI / Rafael Achmedov

Kaip anksčiau žiniasklaidai pasakojo atimtų vaikų tėvas, pareigūnai grįžtant iš Kauno klinikų su juo esą elgėsi agresyviai, pasijutus blogai esą neleido išlipti iš automobilio bei nuraminti verkiančio vaiko.

„Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga (vaikystėje turėjau problemų su širdimi ir streso metu man būna bloga), vaikas pradėjo rėkti, kad nori išlipti. Automobilis sustojo. Pareigūnai užrakino visas automobilio dureles. Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai šaukti, reikalaudami grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai, neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną. Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos. Pareigūnai prieš mane su vaiku pradėjo naudoti smurtą. Vaikas pradėjo spiegti“, – liudijo dviejų mažamečių tėvas.

Gintaras Kručinskas vaiko teisų apsaugos tarnyboje
Gintaras Kručinskas vaiko teisų apsaugos tarnyboje
© DELFI / Rafael Achmedov

„Ši situacija šiuo metu yra vertinama, atliekami tarnybiniai patikrinimai ir tik išklausę visų pusių galėsime vertinti, ar tie veiksmai yra etiški, ar nebuvo peržengtos ribos“, – trečiadienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai „perlenkė lazdą“.

Supraskim vieną dalyką – kai vyksta intervencija į šeimą, tai jos patys tėvai neprašo. Vadinasi, intervenciją iš išorės daro valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojai turi suvokti, kad tai jie ateina ir jie turi parodyti labai aukštas elgesio, bendravimo, savitvardos ir savimonės kompetencijas. Pačias aukščiausias.
L. Slušnys

Ragina bendrauti su paimtais vaikais

Kaip žiniasklaidai iš pradžių pasakojo kauniečių šeima, su vaikais jiems matytis nebuvo leista, esą net nepasakyta, kur vaikai yra. Tokią informaciją antradienio vakarą LRT laidoje A. Jakavonienė pavadino „neatitinkančia tikrovės“.

„Informacija neatitinka tikrovės, nes viena iš rekomendacijų, gautų būtent atvejo vadybos posėdyje, – tėvams išlaikyti ryšį su vaikais. Kad tėvai nuolat palaikytų ryšius su vaikais, kad matytųsi reguliariai, domėtųsi jų sveikata ir priežiūra, yra numatyti pasimatymai konkrečiomis valandomis ir konkrečiomis dienomis. Todėl teiginiai, kad tėvams yra draudžiama bendrauti ir matytis su vaiku, neatitinka tikrovės“, – sakė ji ir pridūrė, kad tėvai šios galimybės esą atsisakė patys, argumentuodami, kad tai atžaloms gali sukelti dar didesnius neigiamus išgyvenimus.

Eglė ir Gintaras Kručinskai
Eglė ir Gintaras Kručinskai
© DELFI / Rafael Achmedov

Tačiau vaikų ir paauglių psichiatras L. Slušnys svarsto, kad galbūt patiems tėvams tuo metu matyti vaikus buvo emociškai per sunku. Vis dėlto, specialistas rekomenduoja esant galimybei matytis su vaikais ir paneigia mitą, kad vaiką toks trumpas susitikimas gali dar labiau traumuoti.

„Tėvai išgyvena tikrai labai stiprias emocijas matydami tuos vaikus kitoj šeimoj, kitoj aplinkoj ir dėl to, kad vaikai ne su jais. Tai gali būti labai skausmingi dalykai. Panašu, kad tai buvo tam tikra pykčio išraiška. Pykčio ne prieš tuos vaikus, pykčio prieš pareigūnus. Bet tai panašu į nebendradarbiavimą.

Aš būčiau toje pusėje, kad bendraukite. Yra mitai, kad vaikui tai yra sunku. Vaikai pamatys tėtį, bus proga juos nuraminti, pasakyti, kad mes viską išsiaiškinsime ir jūs grįšite namo, mes jumis pasirūpinsime. Visa tai reikia vaikams pasakyti, kalbėti apie tai. Ką darė tėvai? Aš nežinau, manau, kad tai buvo ta pati krizinė situacija ir jie toje krizėje klampojo. O jeigu šalia to mūsų tarnautojai neturi įgūdžių padėti tą krizę įveikti, tada mes ir turime tuos nesusikalbėjimus“, – mano psichiatras.

Vos ne kiekvienu atveju vaikai yra atimami iš baimės ir po to aiškinamasi, ar buvo smurtas, ar nebuvo. Kas galvoja apie vaiką? Aš nekalbu apie suaugusius, kuriems taip pat yra sunku – ir tėvui, ir ypač mamai. Ji iš tikrųjų patiria nenusakomą siaubą ir klaikiai jaučiasi, kai kartais atplėšia net žindomą kūdikį. Bet ką jaučia vaikas? Jis jaučia dar didesnį siaubą, kai nežino, kas vyksta. Jis mano, kad pats yra kaltas, kad tai yra jam bausmė, nes jis blogai elgėsi.
R. Klišytė

Kritikuoja vertinamus du grėsmės lygius

Medicinos ir šeimos psichologė Rūta Klišytė apskritai abejoja, ar kauniečių šeimos atveju reikėjo atskirti vaikus nuo tėvų. Jai kliūva tai, kad pareigūnai pirma paėmė vaikus, o tik po to aiškinosi, ar šeimoje buvo smurtaujama. R. Klišytės teigimu, elgesys buvo visiškai nepasvertas.

„Aš apskritai manau, kad atpažinti smurtą, kuris yra tikrai pavojingas vaikui, ir kuris jam tikrai daro žalą, yra labai sunku tokiu įrankiu, koks dabar yra naudojamas. Nes kita žala yra vaiko atėmimas iš tėvų, tai visų pirma yra žala vaikui. Kažkodėl apie tai yra pamirštama ir manoma, kad tie, kas yra prieš tokią reformą, kokia dabar vykdoma ir kaip vykdoma, palaiko tėvų pusę. Aš esu vaiko pusėje.

Vos ne kiekvienu atveju vaikai yra atimami iš baimės ir po to aiškinamasi, ar buvo smurtas, ar nebuvo. Kas galvoja apie vaiką? Aš nekalbu apie suaugusius, kuriems taip pat yra sunku – ir tėvui, ir ypač mamai. Ji iš tikrųjų patiria nenusakomą siaubą ir klaikiai jaučiasi, kai kartais atplėšia net žindomą kūdikį. Bet ką jaučia vaikas? Jis jaučia dar didesnį siaubą, kai nežino, kas vyksta. Jis mano, kad pats yra kaltas, kad tai yra jam bausmė, nes jis blogai elgėsi. Vaiko atėmimas, atvirai pasakius, nieko neišsprendžia. Ypač vaiko atžvilgiu“, – teigė R. Klišytė.

Eglės ir Gintaro Kručinskų namai
Eglės ir Gintaro Kručinskų namai
© DELFI / Rafael Achmedov

Vis dėlto trečiadienį vakare A. Jakavonienė tikino, kad vaikų paėmimas iš šeimos buvo būtinas, nes kilo reali grėsmė vaikams.

„Tuo metu sprendimų, kokie buvo priimti, reikalavo būtent vaikų interesai. Vaikų teisės į saugią aplinką, saugumo užtikrinimą. Tam tikrų etikos klaidų galėjo būti, tačiau šios klaidos niekaip nenulėmė sprendimo dėl grėsmės fakto nustatymo tuo metu, kas buvo rugsėjo 29 dieną“, – aiškino vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė.

R. Klišytė kritikuoja ir metodą, kuriuo Lietuvoje matuojamas pavojus vaikams. Jos manymu, nustatinėjami du grėsmės lygiai niekaip negali atspindėti tikrosios padėties šeimoje.

„Tas įrankis, kai yra du grėsmės lygiai, visi paukščiukai yra sužymimi, džiaugiamasi, kad tai apsaugo nuo darbuotojų subjektyvumo, dabar važiuoja nebe vienas, o komanda iš dviejų ar trijų žmonių, iš tikrųjų visiškai nepadeda atpažinti, ar tas smurtas yra pavojingas vaikui ar ne. Ar iš tikrųjų reikia paimti vaiką iš šeimos ar ne. Nes gamtoje nėra tokio dalyko kaip vienas vaikas ar kūdikis, jis visada yra, visų pirma, su mama. Vaiko saugumą turi užtikrinti mama, o jei ji nemoka to padaryti, jai reikia suteikti pagalbą.

Aš puikiai prisimenu, kaip iki reformos ir vaiko teisių atstovai garantavo, kad vaikai bus atimami tik kraštutiniais atvejais. Bet šitas įrankis nepadeda pažinti šeimos ir išmatuoti smurto. Mes turime labai gerai pasverti, kokia žala yra didesnė vaikui“, – sako R. Klišytė.

Tačiau A. Jakavonienė po vakar vykusio atvejo vadybos posėdžio tikino, kad vaikai iš šeimos laikinai globai yra paimami tik kraštutiniais atvejais, toks, jos teigimu, buvo ir kauniečių.

„Mes visada norime, kad šeimai būtų suteikta pagalba ir vykstame su tuo tikslu įvertinti situaciją šeimoje ir suteikti šeimai pagalbą. Nustatant tam tikrus grėsmės lygius, antras grėsmės lygis yra kaip kraštutinė priemonė ir vaikų paėmimas iš šeimos yra itin kraštutinė priemonė, kuri turi būti sankcionuota teismo. Ir šiuo atveju tas pavojus kilo“, – sakė ji.

Lietuviai paniškai išsigandę

Pastarieji įvykiai Kaune ir pranešimai apie paimamus vaikus, pasak psichikos sveikatos specialistų, lietuviams varo panišką baimę – tokiomis įžvalgomis savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino psichologė-pasichoterapeutė Agnė Matulaitė.

„Dar niekad mano klientai nėra buvę taip įbauginti sistemos Lietuvoje. Sistemos, kuri „po vieno kaimyno ar praeivio skambučio, gali imtis prievartos. Atimti mūsų vaikus“. Tai yra beprotiškai gąsdinanti mintis. Kuri šiomis dienomis aplanko daugumą tėvų“, – rašė ji.

Agnė Matulaitė (Živilės Zimnickaitės nuotr.)
Agnė Matulaitė (Živilės Zimnickaitės nuotr.)
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jai antrina ir R. Klišytė: „Atsirado didžiulė baimė, nepasitikėjimas bet kuo, kas atstovauja šitą valstybę, o kartu ir psichologais, nes tu jiems negali pasakyti, ką tu iš tikrųjų jauti, išgyveni ir kaip tau kartais yra sunku valdytis. O gal atims vaikus? Aš kasdien darbe susiduriu su tokia paniška baime“.

Medicinos psichologės įsitikinimu, šiuo metu šeimoms Lietuvoje keliamas reikalavimas būti idealioms, tačiau neteikiama jokia sisteminga pagalba.

„Mes kalbame apie pozityvią tėvystę. Aš verčiau kalbėčiau apie sąmoningą, nes nelabai suprantu šito pozityvo ir tų teikiamų paslaugų. Aš nemanau, kad jų užtenka tėvams, kurie patys yra smarkiai sužeisti ir dėl to jie negeba auklėti savo vaikų. Jeigu patys tėvai yra sužeisti vaikystėje, juos auklėjo smurtu, yra didelė tikimybė, kad jie auklės taip pat arba labai panašiai, ir manys, kad jie auklėja deramai, nes jie daro tai su meile ir vaikų labui.

Kai ta kaunietė mama, ką aš girdėjau, auklėjo vaiką uždroždama jam per kažkokią vietą, ji manė, kad taip saugo vaiką nuo didesnės žalos. T.y. jis galėjo atsidurti po dviračio ratais. Net ir vaiko teisėse yra apibrėžta, kad smurtas yra pateisinamas, kai apsaugo nuo didesnės nelaimės ar žalos. Kai mes tą vaiką smarkiai griebiam ar nustumiam, ar dar panaudojam kažkokį fizinį veiksmą apsaugodami jį nuo dar didesnės žalos jo gyvybei arba sveikatai. Aš nežinau, iš kur ten po to išlindo ta rykštelė, aš to nežinau, toje šeimoje nebuvau. Bet aš pasakysiu, kad man kaip psichologei yra graudu ir liūdna klausytis ir matyti, kad prievarta bandoma pakeisti ilgamečius įpročius. Tai neveikia ir tai kelia visuomenėje didžiulę įtampą ir baimę“, – sako ji.

Vis dėlto vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė A. Jakavonienė lietuvius ramina – atimti vaikus nėra jų tikslas.

„Mūsų tarnybos tikslas yra ne atiminėti vaikus, o suteikti pagalbą šeimai. Tik kraštutiniu atveju imamasi kraštutinės priemonės, antro grėsmės lygio nustatymo ir vėliau šio sprendimo patvirtinimo teisme“, – trečiadienį teigė A. Jakavonienė.

DELFI primena, kad istorija prasidėjo, kai Panemunės šile su vaikais vaikščiojusi kaunietė bandė sudrausminti sūnų kelis kartus suduodama jam, kaip pati sako, per kombinezoną ir rankytę. Incidentą nufilmavę praeiviai iškvietė policijos pareigūnus. Moteris buvo uždaryta į areštinę, o situaciją šeimoje vertinti atvyko vaiko teisių apsaugos darbuotojai, kurie nusprendė vaikus iš šeimos paimti laikinai globai. Po beveik mėnesio laikinos globos trečiadienį vaikus nuspręsta grąžinti tėčiui. Kada ir kaip mama galės matytis su savo vaikais dar sprendžiama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į amžinojo poilsio vietą Šiluvoje išlydėtas Eimuntas Nekrošius (76)

Ketvirtadienį garsus teatro režisierius Eimuntas Nekrošius išlydimas į Šiluvą, kur amžinojo...

Levados centras paskelbė apklausą apie Putiną, rezultatas – beprecedentis (20)

61 proc. apklaustų Rusijos piliečių mano, kad už šalies problemas atsakingas prezidentas...

„Žalgirio“ skundą gavusi Eurolyga pradėjo tyrimą dėl CSKA triuko Maskvoje gresia bauda

„Šį kartą CSKA gynėsi taip tarsi tai būtų paskutinė jų gyvenimo proga“, – tiesioginiame...

2019 metų biudžeto svarstymas bangavo nuo savigyros iki kritikos (1)

Per pirmąjį 2019 metų svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano svarstymą Seime...

Karbauskis nepatikimų politikų reitinge yra absoliutus lyderis: aplenkė net Kubilių (278)

Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų valdančiosios frakcijos lyderį Ramūną Karbauskį (21,6...

Per metus atlyginimai išaugo daugiau kaip 100 eurų: augimą pajuto 3 iš 5 gyventojų (1)

Lietuvos gyventojų darbo pajamos per metus ūgtelėjo 14 procentų, arba 111 eurų, ketvirtadienį...

Sala, kur nužudoma vos tik įžengus: sugrįžti išdrįsę žvejai rado amerikiečio palaikus (84)

Keliautojas iš Jungtinių Valstijų mirė pašautas strėlių, paleistų saugomos genties vyrų iš...

Remontui uždarys Akropolio „Maximą“ (8)

„ Maxima “ skelbia, kad kitų metų pradžioje atnaujinimui laikinai duris užvers didžiausia...

Žiniasklaida: „Barclays“ padalinyje Vilniuje gali subręsti daugiau pokyčių (39)

„ Barclays “ banko padalinyje galimai bręsta dar didesni pokyčiai, nei vyko iki šiol, skelbia...