aA
Stipriai įkaitus visuomenės nuotaikoms dėl vaikų paėmimo iš šeimų istorijų, Seimo narių grupė suskubo taisyti įstatymą, kuriam patys anksčiau pritarė. 57 Seimo nariai pasirašė pataisas, kurios sukėlė audringą diskusiją ir padalino visuomenę į dvi grupes. Šios abi grupės sekmadienį ir susirinko prie Seimo – vieni reikalavo taisyti įstatymą arba apskritai jį atšaukti, kiti reikalavo taisyti sistemos spragas, tačiau palikti visišką fizinių bausmių taikymo vaikams draudimą.
© DELFI / Orestas Gurevičius

2017 metų rugsėjo 28 dieną Seimas buvo itin vieningas – šią dieną buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, už kurį balsavo 95 Seimo nariai, neprieštaravo nė vienas, susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė. Šiuo įstatymu buvo uždraustos visos smurto formos prieš vaikus. Praėjus vos metams, parlamentarai skuba įstatymą taisyti.

Pasirašė, nors nepritaria

Viena iš Seimo narių, pasirašiusių įstatymo pataisas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė Rima Baškienė DELFI sakė, kad tokioms pataisoms, kokios yra dabar, nepritartų, tačiau nori paskatinti diskusiją.

„Pasirašiau vien tam, kad atsirastų diskusija, nes iškilusios problemos Kaune ir visur kitur rodo, kad reikia galvoti ir taisyti. Dėl vaikų atsirado nerimas – vaikai susitikimuose klausia, ar mane paims iš šeimos, darželiuose auklėtojos ir darbuotojos taip pat nebežino, vaikutį išrengia ir žiūri, ar jis neatėjo iš namų su mėlyne, kad paskui vėlgi nebūtų problemų. Tai tapo didele nerimo banga. Ir aš pasirašiau ne dėl to, kad aš pritarčiau toms pataisoms, kurios dabar yra, o tiesiog kad atsirastų diskusija ir kad gerbiamoji mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš esmės pagalvotų, ar viską daro gerai, peržiūrėtų poįstatyminius aktus“, – sakė R. Baškienė.

Ji tikina, kad visi pasirašę politikai tikrai pasisako prieš smurtą ir nenori, kad sąlygos būtų palengvintos.

„Diskusija yra būtina, nes visuomenė tapo sunerimusi, išgąsdinta, o tai reiškia, kad yra įgyvendinimo spragos didžiulės. Pagrindinė linija – vaikai neturi būti skriaudžiami“, – sako „valstietė“.

Rima Baškienė
Rima Baškienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, už dabartines pataisas ji nebalsuotų – mato, ką tikrai galima jose pataisyti.

„Aš kolegoms sakiau, kad dalis argumentų manęs netenkintų, bet įstatymo projektas užregistruotas, net nepateiktas, tik užregistruotas, jis toli gražu nėra tas, kuris jau šiandien ar rytoj pradės veikti. Bet kokio įstatymo projekto užregistravimas yra galimybė diskusijai. Tokia forma – jokiu būdu nebalsuočiau. Jis negali būti priimtas, nes aš iš karto sakiau, kad man ir tas, ir tas netinka“, – sakė Seimo narė.

Žiobienė: vaiko apsaugojimas nuo pavojų nėra smurtas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė prisipažino, kad kol kas dar bando įsigilinti į Seimo narių grupės teiktas pataisas, tačiau sutiko DELFI pakomentuoti kai kuriuos juose minimus naujus teiginius.

Viena iš tokių naujovių, kad priėmus įstatymą būtų „smurtu nelaikomi proporcingi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės žalos ar pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis“.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė laikosi pozicijos, kad smurtas yra smurtas, ir negalima sakyti, kad yra proporcingas arba neproporcingas smurtas. Tačiau ji paaiškino, kas nėra smurtas.

„Aš manau, kad, jei žmogus, pavyzdžiui, sulaiko vaiką nuo kažkokio nesaugaus elgesio – išbėgimo į gatvę, savęs ar kito asmens žalojimo, agresijos atveju – tai nėra laikytina smurtu. Pavyzdžiui, suaugusiojo elgesys suvaldant vaiką, kada vaikas netinkamai elgiasi arba apsaugant jo saugumą, tokie veiksmai iš viso smurtu nesivadina. (...)

Žinote, viena yra, kada vaikas bėga į gatvę, ir turi jį sulaikyti, kad jis neišbėgtų. Ir kita yra jam trenkti už tai, kad jis bėga. Tai yra du skirtingi elgesiai“, – paaiškino E. Žiobienė.

Šitoje vietoje ji nematytų proporcingumo kriterijaus, nes, pasak kontrolierės, smurtas visais atvejais yra smurtas – pliaukštelėjimas irgi yra smurtas.

Edita Žiobienė
Edita Žiobienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Supintos sąvokos

Dar viena naujovė pasiūlymuose – psichologiniu smurtu laikyti prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą prieš jų valią.

Pasak kontrolierės, šioje vietoje supintos sąvokos. Pagal Civilinį kodeksą atskyrimo sąvoka susijusi tik su psichikos, įkalinimo klausimais.

„Bet kada vaiką paima, tai ir dabar galiojančiame įstatyme yra pasakyta, kad tai yra kraštutinė priemonė, kada yra grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai. Nėra kalbos apie norą, tuo atveju vaiką reikia gelbėti. Tas visada buvo įstatymuose“, – sakė E. Žiobienė.

Pasak jos, praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai buvo pasakyta, kad Vaiko teisių skyrius viršijo įgaliojimus, paimdamas arba nepaimdamas vaiko. Dėl nepaėmimo netgi yra pasibaigusi baudžiamoji byla, ir vieno skyriaus vedėja patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

„Bet kuriuo atveju kalbama tik apie saugumą ir akivaizdžią grėsmę. O – kas dėl sutikimo, tai, žinote, čia jau ne apie sutikimą eina kalba. Pavyzdžiui, jeigu tėvai yra visiškai prigėrę, tai – koks sutikimas? Vaikui turi būti paaiškinta, ir priklausomai nuo amžiaus ir brandumo, jis turi žinoti, kas ir kodėl vyksta, bet tikrai ne apie sutikimą kalbama“, – sakė E. Žiobienė.

Taip pat įstatyme siūloma numatyti teiginį, kad tėvai dėl perteklinio, neproporcingo kišimosi į privatų šeimos gyvenimą turi teisę reikalauti jų šeimai padarytos civilinės žalos atlyginimo.

Pasak kontrolierės, ir šiandien, pagal Civilinį kodeksą, kiekvienas žmogus, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, ir tuo pažeidimu yra padaryta žala, gali kreiptis į teismą ir to reikalauti.

„Tai yra normalu. Pavyzdžiui – Kretingos atvejis, kur ir aš nustačiau pažeidimus, remiantis pažyma, žmonėms yra surinkti įrodymai, kad jie laimėtų prieš valstybės institucijas. Jie visada gali prisiteisti žalą, jeigu ją patyrė. Bet aš nematau, kad to reikia Vaiko teisių pagrindų įstatyme“, – sakė sakė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė apgailestavo, kad pateiktame projekte yra daug perteklinių vertinamojo pobūdžio būdvardžių.

„Kiekvienam teisininkui, kuris paskui taiko tokį įstatymą, kiekvienas žodis tampa vertinamuoju būtinu aspektu. Jeigu jis yra, jis tampa privalomas. Pavyzdžiui, jeigu parašo „tyčinis ir tiesioginis“, tai turi būti ir tyčinis, ir tiesioginis. Jeigu deda žodelį „ar“, tada kažkuris vienas iš jų turi būti. Kiekvienas žodis turi labai didelę prasmę“, – sakė E. Žiobienė.

Taip pat įstatyme siūloma numatyti, kad specialistai, kurie teikia pagalbą bendradarbiauja „atsižvelgdami į Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus“.

Kontrolierė sutiko, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas tėvų teisė vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus.

„Toje vietoje tai labiausiai susiję su religiniais įsitikinimais – kokią religiją vaikams parinkti. Tai yra tikrai tėvų teisė. Bet vaikas paimamas tik dėl nesaugumo savo sveikatai ir gyvybei“, – dar kartą pakartojo E. Žiobienė.

Neneigia, kad įstatymą taisyti galima

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė mano, kad dabartinėse diskusijose yra suplakamos dvi temos: viena tema yra vaikų paėmimas iš šeimos, kita tema yra smurtas ir smurto reglamentavimas

„Jeigu kalbėtume apie vaiko paėmimą iš šeimos. Mano teisiniu protu ir vertinimu, (…) galėtume patikslinti tam tikrus niuansus. (…) Gal galima dar garsiau ir tvirčiau įtvirtinti, kad iš tikrųjų vaikas paimamas tik tada, kai yra grėsmė saugumui ir sveikatai. Tas visada turėjo būti ir buvo, bet galima dar ryškiau tą paryškinti.

Bet smurto atveju negali būti jokių atsitraukimų, negali atsirasti žymus, nežymus, proporcingas arba neproporcingas smurtas. Smurtas yra smurtas, jis yra netoleruotinas“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Pasak jos, kalbant apie atsakomybę už smurtą, įstatymo leidėjas gali galvoti, kaip nustatyti administracinio poveikio priemones, kuo toliau, tuo labiau taikyti paslaugas šeimai.

„ Šiuos dalykus galime dėlioti, bet kas – dėl pačios smurto sąvokos, sakyti, kad „dabar galite proporcingai vaikus mušti“, „galite nešiurkščiai iš jų tyčiotis“ – tai yra absurdas. Smurto privačioje erdvėje įstatymas draudžia prieš vyrą ir moterį smurtauti, o smurtauti prieš vaikus galime leisti? Tai kur mes linkstame?“, – klausė E. Žiobienė.

Skvernelis: negalime grįžti atgal

Tuo metu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad svarbiausias tikslas šiuo metu yra užtikrinti vaikų apsaugą nuo smurto. Fizinis smurtas prieš vaikus niekaip negali būti įteisintas ar toleruojamas.

„Kartu būtina suprasti, kad tokia priemonė kaip vaikų paėmimas iš šeimų yra kraštutinė. Ji gali ir turi būti taikoma tik visapusiškai įvertinus situaciją ir kylančius pavojus. Žmonės, kurie augina vaikus be fizinio smurto, neturi baimintis jų atėmimo. Visuomenės nerimas yra suprantamas, tai – itin jautri tema. Nauja tvarka galioja vos kelis mėnesius ir nenuostabu, kad išryškėjo tam tikri taisytini dalykai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taiso paaiškėjusias silpnąsias vietas, kad būtų kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo. Netrukus bus pateikti ministerijos siūlymai keisti poįstatyminius teisės aktus“, – rašoma Vyriausybės atsakyme DELFI.

Vaikų nemušimo įstatymas visuomenę ir politikus skaldo į nesutaikomas stovyklas: kai kurių nuomonė pasikeitė kardinaliai
© DELFI / Andrius Ufartas

S. Skvernelio nuomone, šiandieninėje stadijoje nereikėtų grįžti atgal ir kalbėti apie „proporcingą“ smurtą prieš vaikus.

„Manau, kad turi būti keičiama ir tobulinama įstatymų įgyvendinimo tvarka, įdiegiama daugiau saugiklių, kurie eliminuotų žmogiškąją klaidą, skiriama daugiau resursų, o ne siaurinamas smurto prieš vaikus sąvokos apibrėžimas. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei jai pavaldžios įstaigoms aiškiai nurodyta gilintis ir labai atsakingai vertinti kiekvieną galimą vaiko paėmimo iš šeimos atvejį. Jei institucijų veiksmai kelia rimtų abejonių, už tai atsakingi asmenys privalo prisiimti atsakomybę, spragos turi būti šalinamos, o padaryta žala kompensuojama“, – sako S. Skvernelis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (6)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (554)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (40)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (515)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (30)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (786)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (60)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...